„Santaka“ / Serbentų ūkio šeimininkė uogų kainas lygina su grūdų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-26 16:11

Dalinkitės:  


Per dieną skynimo kombainu galima surinkti iki tonos uogų.

Autoriaus nuotr.


Serbentų ūkio šeimininkė uogų kainas lygina su grūdų

Andrius GRYGELAITIS

Į aštuntą dešimtį įkopusiai Patunkiškių kaimo (Šeimenos sen.) ūkininkei Joanai Kašinskienei energijos galėtų pavydėti daugelis jaunesnių žmonių. Šiuo metu moteriai – pats darbymetis: ji rūpinasi daugiau nei 15 ha serbentyno reikalais, pati kopinėja medų, planuoja netoli namų pasodintame miškelyje įrengti parką.


Svajojo nuo vaikystės


Agronomo specialybę tuomečiame Kauno sodininkystės-daržininkystės technikume įgijusią J. Kašinskienę visada traukė gamta, laukai, miškai. Apie nuosavą sodą moteris svajojo kone nuo vaikystės, tačiau jį turėti ilgai nebuvo galimybių, nes Joana neturėjo pakankamo kiekio nuosavos žemės.

Svajonė realybe virto 2002 m. Tuomet 1 ha plote Patunkiškių kaimo gyventoja pasisodino pirmuosius juodųjų serbentų krūmus. Ji prisipažino galvojusi žemę užsodinti vyšniomis arba obelimis, tačiau viską apsvarsčiusi pasirinko juoduosius serbentus. Apsispręsti padėjo ir tai, kad tuo metu jau atsirado pirmieji uogų skynimo kombainai, kurie labai palengvino derliaus nuėmimo procesą. Moteris svarstė pasisodinti ir raudonųjų serbentų krūmų, tačiau galiausiai šios minties atsisakė. Nors pastarųjų derlingumas yra didesnis, tačiau ūkininkė pabijojo, kad šias uogas kombainu nuskinti bus sunkiau, kadangi jos tvirčiau prikibusios prie šakelių.

„Serbentai – ilgaamžiai. Naudą iš jų galima gauti kone pusšimtį metų. Tiesa, auginant pramoniniam naudojimui jų plotus reikėtų atnaujinti maždaug kas 20 metų arba net šiek tiek dažniau. Tai nesunkus procesas. Kadangi serbentų šaknys nuolat atsinaujina, reikia nupjauti senas šakas ir palaukti, kol krūmas atžels. Aišku, norimo derliaus tuomet reikia laukti maždaug penkerius metus, tad kantrybė serbentų ūkyje tikrai praverčia“, – šypsojosi ūkininkė.

Anot jos, patys derlingiausi serbentai būna maždaug po 12 metų.


Uogyną plėtė


Apsodinusi pirmąjį hektarą uogakrūmiais J. Kašinskienė tuo neapsiribojo ir nusprendė dar labiau išplėsti uogyną. Pasitaikius progai kone už paskutinius pinigus moteris nusipirko dar 20 ha žemės ir didžiąją jos dalį taip pat užsodino serbentais. Tuo metu daug kas jai priekaištavo, kad nevertėjo tiek pinigų investuoti į žemę, tačiau ūkininkė visus ramino, jog turint žemės duonos netrūks.

Šiandien J. Kašinskienė valdo 15 ha serbentyną, nemažai hektarų šių uogakrūmių turi ir jos vaikai Arūnas, Algirdas ir Kęstutis, taip pat anūkas Irmantas.

„Galima sakyti, kad tai – šeimos verslas. Kai būna darbymetis, visi suvažiuoja iš įvairių kampų ir kas kaip gali, taip prisideda prie derliaus ėmimo“, – pasakojo serbentų ūkio šeimininkė.

Moteris teigė, kad dabar dideliame serbentyne ūkininkauti yra nepalyginamai lengviau nei seniau. Pirmaisiais metais uogas tekdavo nuskinti rankomis, o tai užtrukdavo gana ilgai. Anot Joanos, žmogus per dieną daugiausiai gali nuskinti iki 40 kg uogų.

„Senais laikais bent būdavo žmonių, kuriuos galėdavome pasisamdyti. Dabar tai – neįmanoma misija. Be to, tokių plotų, kokius turime dabar, rankomis apskritai nebūtų įmanoma nuskinti, kad ir kiek žmonių juose dirbtų. Laimei, darbo procesą labai palengvina uogų skynimo kombainas. Tai – tikras technikos stebuklas! Net ir dabar daugelis sunkiai įsivaizduoja, kaip uogas, jų nesutrinant, galima skinti kombainu. Grūdų kūlimo kombainas mums visiems tapęs įprasta technika, o uogų skynimo – dar ne visai“, – šypsojosi pašnekovė.


Uogų kaina – kaip grūdų


Šiuo metu J. Kašinskienės serbentyne – pats darbymetis. Moteris specialiai sodino šiek tiek vėlyvesnių veislių uogakrūmių, kuriuos būtų galima skinti kombainu. Įprastai visas derlius nuimamas per mėnesį, tačiau tai dažniausiai priklauso nuo gamtos sąlygų. Uogas galima skinti tik sausas, todėl dažniausiai link jų plotų kombainas pajuda tik po pietų, kai saulė būna išdžiovinusi paskutinius rasos lašelius. Per dieną kombainu galima surinkti iki tonos uogų. Prie traktoriaus kabinamas aparatas dirba itin lėtai, tačiau tvarkingai – uogos nesutrinamos, jos nuskinamos švarios, be jokių šakelių.

„Per sezoną patiriame nemažai nuostolių. Dalis derliaus nunoksta per anksti, tad uogos nukrenta ant žemės. Serbentus skiname tik tada, kai jie jau visi būna nunokę. Priešingu atveju, niekas mūsų uogų nepirktų“, – teigė Patunkiškių kaimo ūkininkė.

Nuskintus serbentus ji veža į Alytuje esančią šaldytų maisto produktų gamyba besiverčiančią UAB „Vėtrija“. Už toną uogų šiais metais mokama 220 eurų, o pernai – tik 180 eurų. Tokios sumos J. Kašinskienei atrodo kaip pasityčiojimas iš visų uogų augintojų. Moteris pasakojo sulaukusi ne vieno pažįstamo prašymo pristatyti serbentų į Airiją. Pasirodo, ten už kilogramą šių šaldytų uogų prašoma net iki 16 eurų. Deja, ūkininkė neturi transportavimo galimybių, tad priversta tenkintis esamomis sąlygomis.

„Už uogas moka tiek pat, kiek už grūdus. Tai neatrodo sąžininga. Aišku, serbentų plotų nereikia arti, akėti, kasmet naujai apsėti, tačiau darbo netrūksta ir čia. Visų pirma, serbentų derlius nepalyginamai mažesnis nei javų. Be to, reikia šienauti tarpuvagius, kitaip prižiūrėti krūmus. Seniau šienaudavome su dalgiais, dabar – rankinėmis žoliapjovėmis. Bet kam šio darbo taip pat neina patikėti, nes pjauti žolę reikia itin atidžiai. Svarbiausia – nepažeisti šakų. Serbentas – labai lepus augalas. Pažeista šakelė iškart nudžiūsta“, – teigė pašnekovė.

Ji prisiminė, kad uogų supirkimo kainos drastiškai ėmė mažėti dar prieš įvedant eurą. Seniau už kilogramą šių uogų supirkimo punktuose mokėdavo net daugiau nei po tris litus.

„Vieną sezoną už dalį produkcijos buvome gavę po 3 litus 60 centų už kilogramą. Galima nesunkiai įsivaizduoti, kiek kartų dabar yra kritusi kaina“, – apgailestavo J. Kašinskienė.


Smulkesnės uogos


Šiais metais serbentų skynimas prasidėjo kiek anksčiau nei įprastai. Vis dėlto J. Kašinskienė didelio derliaus nesitiki, nes dėl sausros uogos sunoko smulkesnės nei ankstesniais metais. Moteris teigė, kad taip nutiko pirmą kartą per visą jos ūkininkavimą.

„Aišku, šiais metais derlius vis tiek turėtų būti geresnis nei pernai, kai daug uogų netekome dėl iššalimo. Kol kas iš hektaro skiname maždaug po vieną toną serbentų. Nuo šalnų krūmai nukentėjo ne tik praėjusiais metais. Maždaug prieš 7–8 metus derliaus apskritai beveik neturėjome. Tuomet net gavome kompensaciją iš valstybės“, – prisiminė pašnekovė.

J. Kašinskienė tikisi, kad serbentai šiemet bus pabaigti skinti rugpjūčio pradžioje.


Miškas, bitės ir grybai


Netoli namų dalyje savo valdomų žemių plotų J. Kašinskienė yra pasodinusi ne tik serbentyną, bet ir miškelį. Kadangi šios žemės visiškai netiko serbentų ūkiui, moteris ten pasodino 2 tūkst. beržų ir 1,5 tūkst. eglių. Šiandien medžiai jau visiškai suaugę. Į miškelį tiek pati Joana, tiek jos vaikai bei anūkai mėgsta nueiti pagrybauti ar tiesiog pabūti medžių apsuptyje, pakvėpuoti grynu oru.

Patunkiškių kaimo gyventoja norėtų čia įrengti parką: padaryti takelius, pastatyti suoliukų.

Greta beržų ir eglių giraitės J. Kašinskienė prieš keletą metų pasodino greitai augančių karklų. Juos moteris ketina naudoti kurui.

Be visų šių rūpesčių ūkininkė turi ir daugiau veiklos. Šiandien jos namuose stovi 5 aviliai, kuriuose gyvena penkios bičių šeimos. Moteris pati kopinėja medų, kurį vėliau išdalija giminaičiams, bičiuliams ir draugams.

„Aš užaugau su bitėmis. Po karo gyvenome pas tokius žmones, kurie laikė šiuos vabzdžius. Aš visada buvau labai smalsi, tad domėjausi, kaip reikia kopinėti medų. Visiškai nebijojau, kad bitės man gali įgelti. Gaila, kad neturiu kam perleisti bityno. Vienais metais prikalbinau sūnų Arūną bitininkauti, tačiau šiandien jis vėl nenori į bites žiūrėti“, – šiek tiek apgailestavo pašnekovė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas