|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Krašto apsauga
|
|
|
Eilinė Kristina Dubinskienė dažną savaitgalį praleidžia taktinėse pratybose.
Romo EIDUKEVIČIAUS nuotr.
Aušrinė VAŠČĖGAITĖ
Nors matyti moteris su karine uniforma ir ginklu kai kam vis dar keista, gyventi į Vilkaviškį ne per seniausiai atsikėlusi Kristina Dubinskienė griauna stereotipą, esą karyba – vyrų reikalas. Ji ne tik pati antrus metus savanoriškai tarnauja Lietuvos kariuomenėje, bet tai daryti skatina ir kitas moteris.
Pasiryžo ne iš karto
Kristina Dubinskienė apie uniformą svajojo jau vaikystėje, tačiau nuo sprendimo eiti į karo tarnybą ją sulaikydavo visuomenės stereotipinės nuostatos ir artimųjų požiūris.
Vis dėlto svajonės ji nepamiršo ir, seseriai paragavus kareiviškos košės, nusprendė pati išbandyti tarnybą.
Po bazinių karinių mokymų K. Dubinskienė tapo Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) dalimi ir jau dvejus metus tarnauja Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 106-ojoje (Vilkaviškio) kuopoje. Šiuo metu kuopą sudaro kiek daugiau nei 90 karių, 14 iš jų – moterys.
Tiesa, pasakiusi apie sprendimą vilktis kareivišką uniformą Kristina susidūrė su įvairiomis aplinkinių nuomonėmis: vieni gyrė, džiaugėsi veiklumu, o kiti, ypač vyresni žmonės, svarstė, esą moterys į kariuomenę eina tik vyrų ieškoti.
Vis dėlto K. Dubinskienė pastebėjo, kad netgi tie, kurie jos sprendimą tapti kare savanore vertino kritiškai, jau ir patys mąsto apie tarnybą.
Azartas įveikti sunkumus
Dabar didžiąją dalį savaitgalių moteris praleidžia pratybose. Jose kariai savanoriai mokomi tinkamai elgtis su ginklais, adekvačiai vertinti įvairias situacijas, spręsti problemas. Nors K. Dubinskienė pripažino, kad pratybose pasitaiko sudėtingų etapų, kai norisi pasiduoti, nuleisti rankas, vis dėlto nugalėti sunkumus padeda azartas.
„Kai pamatai, kad kažkuris vaikinas pasidavė ir numetė kuprinę, iškart apima azartas įveikti visas likusias kliūtis. Bet šiaip, kai pastebi, kad kažkam sunkiau sekasi, tada paskatini, paragini kolegą ir tai iškart žmogui padeda. Labai daug lemia tarnybos draugų savitarpio supratimas. Mes vieni kitiems patariame, pamokome to, ką kuris geriau žinome“, – šypsojosi pašnekovė.
Darbas, tarnyba, studijos
Su faktu, kad Kristinos savaitgaliai yra užimti, susitaikė ir jos šeima. Moteris džiaugėsi, kad jiedu su vyru – aktyvūs ir namuose neužsisėdintys žmonės, todėl vienas kitą puikiai supranta.
Kiek sunkiau mamą išleidžia dukra. „Iš pradžių mergaitė sakė, kad jau kuo kuo, bet kare tai tikrai nebus, o dabar jau pastebiu, kad ir ji norėtų. Tai tikriausiai užkrečiama“, – džiaugėsi K. Dubinskienė. Nors kartais visuomenėje moterys vis dar vadinamos silpnąja lytimi, karėms savanorėms tarnyboje jokių lengvatų nėra suteikiama.
Moteriai veiklų netrūksta ir be tarnybos KASP. Kristina dirba socialine darbuotoja, taip pat visai neseniai baigė šios srities studijas. Paklausta, kaip visoms veikloms pavyksta rasti laiko, K. Dubinskienė tik nusijuokė: „Kai yra noro, viską spėti galima. Dabar jau baigiau mokslus, tai kas žino, gal dar kokią naują veiklą sugalvosiu.“
Lengvatų neturi
Nors kartais visuomenėje moterys vis dar vadinamos silpnąja lytimi, karėms savanorėms tarnyboje jokių lengvatų nėra suteikiama. Žinoma, vadai, prieš skirdami kariams užduotis, įvertina jų fizinį pasirengimą, galimybes ir pagal tai parenka tinkamas veiklas, tačiau tai vienodai galioja tiek moterims, tiek vyrams.
Reikalavimai išvaizdai taip pat neskirstomi į keliamus vyrams ir moterims. Kaip sakė Kristina, svarbiausia – tvarkinga uniforma ir švarūs batai. Taip pat kariai savanoriai negali nešioti aksesuarų. Moteris patikino, kad visi reikalavimai – adekvatūs ir reikalingi pačių patogumui.
Savo sprendimo tapti kare savanore K. Dubinskienė nė karto nepasigailėjo. Labiausiai ji džiaugėsi galimybe pajusti bendrumo jausmą.
„Tas bendrumas – didžiausia patirtis. Čia pamatai, kaip ekstremaliomis sąlygomis gali išlikti šiltu žmogumi ir kaip šiltai kiti su tavimi bendrauja. Tarnyba išmoko ir pakantumo, ir kantrybės, augina pasitikėjimą savimi. Jau ne kartą gyvenime pravertė ir pirmosios pagalbos žinios, įgytos per mokymus“, – savanoriškosios karo tarnybos pliusus vardijo pašnekovė.
Gyvenimiškos pamokos
Ypatingą ryšį ji užmezgė su savo kuopos kariais. K. Dubinskienė pasakojo, kad dabar jie – kaip tvirtas kumštis. Vieni kitiems ir padeda, ir draugiškai vienas iš kito pasijuokia. Visi draugauja ir civiliame gyvenime. Kadangi į kuopą susibūrę skirtingų profesijų atstovai, bendraujant plečiasi akiratis. Moteris akcentavo, kad tai ypač naudinga jauniems žmonėms, nes taip jie gali susipažinti su įvairiomis sritimis, specialybėmis ir lengviau išsirinkti, ką norėtų veikti gyvenime.
„Pirmiausia visiems siūlyčiau pabandyti prisijungti prie KASP, o paskui jau nuspręsti, patinka ar ne. Juk nepabandęs nežinosi. Kai kurie žmonės turi daug vidinės baimės, bijo laužyti stereotipus, apkalbų, bet juk apie visų profesijų žmones kalba. Viskas priklauso nuo paties, o ką kas pamanys, tai tikrai nesvarbu. Laikas tarnyboje bus tikrai prasmingai praleistas“, – nedrįstančiuosius ragino K. Dubinskienė.
Karė savanorė pasisako ir už privalomąją pradinę karo tarnybą moterims. Pasak Kristinos, kariuomenė padeda formuotis asmenybei, o gautos pamokos praverčia ne tik ekstremaliose situacijose, bet ir kasdieniame gyvenime.
Nors matyti moteris su karine uniforma ir ginklu kai kam vis dar keista, gyventi į Vilkaviškį ne per seniausiai atsikėlusi Kristina Dubinskienė griauna stereotipą, esą karyba – vyrų reikalas. Ji ne tik pati antrus metus savanoriškai tarnauja Lietuvos kariuomenėje, bet tai daryti skatina ir kitas moteris. |
Kristina Dubinskienė apie uniformą svajojo jau vaikystėje, tačiau nuo sprendimo eiti į karo tarnybą ją sulaikydavo visuomenės stereotipinės nuostatos ir artimųjų požiūris.
Vis dėlto svajonės ji nepamiršo ir, seseriai paragavus kareiviškos košės, nusprendė pati išbandyti tarnybą.
Po bazinių karinių mokymų K. Dubinskienė tapo Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) dalimi ir jau dvejus metus tarnauja Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 106-ojoje (Vilkaviškio) kuopoje. Šiuo metu kuopą sudaro kiek daugiau nei 90 karių, 14 iš jų – moterys.
Tiesa, pasakiusi apie sprendimą vilktis kareivišką uniformą Kristina susidūrė su įvairiomis aplinkinių nuomonėmis: vieni gyrė, džiaugėsi veiklumu, o kiti, ypač vyresni žmonės, svarstė, esą moterys į kariuomenę eina tik vyrų ieškoti.
Vis dėlto K. Dubinskienė pastebėjo, kad netgi tie, kurie jos sprendimą tapti kare savanore vertino kritiškai, jau ir patys mąsto apie tarnybą.
Dabar didžiąją dalį savaitgalių moteris praleidžia pratybose. Jose kariai savanoriai mokomi tinkamai elgtis su ginklais, adekvačiai vertinti įvairias situacijas, spręsti problemas. Nors K. Dubinskienė pripažino, kad pratybose pasitaiko sudėtingų etapų, kai norisi pasiduoti, nuleisti rankas, vis dėlto nugalėti sunkumus padeda azartas.
„Kai pamatai, kad kažkuris vaikinas pasidavė ir numetė kuprinę, iškart apima azartas įveikti visas likusias kliūtis. Bet šiaip, kai pastebi, kad kažkam sunkiau sekasi, tada paskatini, paragini kolegą ir tai iškart žmogui padeda. Labai daug lemia tarnybos draugų savitarpio supratimas. Mes vieni kitiems patariame, pamokome to, ką kuris geriau žinome“, – šypsojosi pašnekovė.
Su faktu, kad Kristinos savaitgaliai yra užimti, susitaikė ir jos šeima. Moteris džiaugėsi, kad jiedu su vyru – aktyvūs ir namuose neužsisėdintys žmonės, todėl vienas kitą puikiai supranta.
Kiek sunkiau mamą išleidžia dukra. „Iš pradžių mergaitė sakė, kad jau kuo kuo, bet kare tai tikrai nebus, o dabar jau pastebiu, kad ir ji norėtų. Tai tikriausiai užkrečiama“, – džiaugėsi K. Dubinskienė.
Nors kartais visuomenėje moterys vis dar vadinamos silpnąja lytimi, karėms savanorėms tarnyboje jokių lengvatų nėra suteikiama.
Moteriai veiklų netrūksta ir be tarnybos KASP. Kristina dirba socialine darbuotoja, taip pat visai neseniai baigė šios srities studijas. Paklausta, kaip visoms veikloms pavyksta rasti laiko, K. Dubinskienė tik nusijuokė: „Kai yra noro, viską spėti galima. Dabar jau baigiau mokslus, tai kas žino, gal dar kokią naują veiklą sugalvosiu.“
Nors kartais visuomenėje moterys vis dar vadinamos silpnąja lytimi, karėms savanorėms tarnyboje jokių lengvatų nėra suteikiama. Žinoma, vadai, prieš skirdami kariams užduotis, įvertina jų fizinį pasirengimą, galimybes ir pagal tai parenka tinkamas veiklas, tačiau tai vienodai galioja tiek moterims, tiek vyrams.
Reikalavimai išvaizdai taip pat neskirstomi į keliamus vyrams ir moterims. Kaip sakė Kristina, svarbiausia – tvarkinga uniforma ir švarūs batai. Taip pat kariai savanoriai negali nešioti aksesuarų. Moteris patikino, kad visi reikalavimai – adekvatūs ir reikalingi pačių patogumui.
Savo sprendimo tapti kare savanore K. Dubinskienė nė karto nepasigailėjo. Labiausiai ji džiaugėsi galimybe pajusti bendrumo jausmą.
„Tas bendrumas – didžiausia patirtis. Čia pamatai, kaip ekstremaliomis sąlygomis gali išlikti šiltu žmogumi ir kaip šiltai kiti su tavimi bendrauja. Tarnyba išmoko ir pakantumo, ir kantrybės, augina pasitikėjimą savimi. Jau ne kartą gyvenime pravertė ir pirmosios pagalbos žinios, įgytos per mokymus“, – savanoriškosios karo tarnybos pliusus vardijo pašnekovė.
Ypatingą ryšį ji užmezgė su savo kuopos kariais. K. Dubinskienė pasakojo, kad dabar jie – kaip tvirtas kumštis. Vieni kitiems ir padeda, ir draugiškai vienas iš kito pasijuokia. Visi draugauja ir civiliame gyvenime. Kadangi į kuopą susibūrę skirtingų profesijų atstovai, bendraujant plečiasi akiratis. Moteris akcentavo, kad tai ypač naudinga jauniems žmonėms, nes taip jie gali susipažinti su įvairiomis sritimis, specialybėmis ir lengviau išsirinkti, ką norėtų veikti gyvenime.
„Pirmiausia visiems siūlyčiau pabandyti prisijungti prie KASP, o paskui jau nuspręsti, patinka ar ne. Juk nepabandęs nežinosi. Kai kurie žmonės turi daug vidinės baimės, bijo laužyti stereotipus, apkalbų, bet juk apie visų profesijų žmones kalba. Viskas priklauso nuo paties, o ką kas pamanys, tai tikrai nesvarbu. Laikas tarnyboje bus tikrai prasmingai praleistas“, – nedrįstančiuosius ragino K. Dubinskienė.
Karė savanorė pasisako ir už privalomąją pradinę karo tarnybą moterims. Pasak Kristinos, kariuomenė padeda formuotis asmenybei, o gautos pamokos praverčia ne tik ekstremaliose situacijose, bet ir kasdieniame gyvenime.
Publikuota: 2018-07-20 09:42:20
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|