„Santaka“ / „Moskvičiumi“ – per Europą į Gruziją

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-16 16:42

Dalinkitės:  


Lietuviai ir estas senais „Moskvičiais“ kirto devynių valstybių sienas.

„Moskvičiumi“ – per Europą į Gruziją

Andrius GRYGELAITIS

Nuvažiuota maždaug 5,5 tūkst. kilometrų, per kelionę aplankytos devynios Europos bei Azijos valstybės ir pasiektas pagrindinis maršruto tikslas – Gruzija. Visą šį kelią vilkaviškietis Gintaras Maksimavičius su dar trimis bendražygiais įveikė ne patogiu autobusu ar nauju lengvuoju automobiliu, o senoviniais „Moskvičiais“.


Ekipaže – lietuviai ir estas


„Vieni mėgsta plaukioti jachtomis, kiti – bėgioti ilgas distancijas. Mano pomėgis – seni automobiliai. Į tolimus kraštus galima labai greitai nuskristi lėktuvu, tačiau važiuoti senu „Moskvičiumi“ man daug įdomiau“, – tvirtino G. Maksimavičius.

Prieš porą metų G. Maksimavičius su keliais bičiuliais jau buvo išsiruošęs į ilgą kelionę. Tąkart vyrų ekipažas „Moskvičiais“ pasiekė Norvegijoje esantį šiauriausią Europos tašką, kuriame iškėlė Vilkaviškio vėliavą.

Šįkart G. Maksimavičius prisijungti ir keliauti į Gruziją pakvietė dar vieną mūsų kraštietį, šiuo metu Islandijoje gyvenantį Valdą Mekšraitį. Jis kaip tik tuo metu planavo grįžti į gimtinę ir dalyvauti Pirmajame pasaulio vilkaviškiečių sąskrydyje. Prie jų taip pat prisijungė vilnietis Vytautas Meškuotis bei dar vienas senovinės technikos mėgėjas iš Estijos.

Lietuva, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Gruzija ir Ukraina – būtent šias valstybes per vienuolika dienų trukusią kelionę aplankė lietuvių ir esto ekipažas.


Tūkstantoji sekundės dalis


Daugiausiai laiko kelionėje vyrai praleido važiuodami Turkijos keliais. Čia jie sukorė maždaug 1200 km. Be abejo, ir įspūdžių šioje šalyje patirta daugiausiai.

„Lietuvoje ir Turkijoje sutampa laikas, bet ne greitis. Greitį viršyti įprasta visiems, tačiau yra ir dar gudresnių vairuotojų. Pavyzdžiui, jei keliu su įjungta sirena važiuoja greitosios pagalbos automobilis, būtinai atsiras tų, kurie tokiu pat greičiu užsimanys važiuoti iš paskos ar net lenkti. Šioje šalyje sužinojau, ką reiškia viena tūkstantoji sekundės dalis. Tai laikas, kai įsijungia žalia šviesoforo šviesa ir tau pradeda signalizuoti iš paskos stovinčių automobilių vairuotojai“, – juokėsi pašnekovas.

Viena iš maršruto Turkijoje dalių tęsėsi per Stambulą. Keliautojai žinojo, kad per šį miestą reikia važiuoti naktį, nes kitu atveju rizikuojama ilgam įstrigti transporto kamštyje. Deja, išvažiavusiems 23 val. vyrams vis tiek nepavyko išvengti spūsčių.

„Stambule susidaro ir natūralūs, ir dirbtiniai transporto kamščiai. Pastaruosius kelia, kaip mes vadinome, savižudžiai. Koks nors vaikinukas perbėga per kelią ir visi automobiliai būna priversti stabdyti. Tada to „savižudžio“ kolegos bėga prie mašinų ir siūlo nusipirkti mineralinio vandens. Jei kas pradeda ieškoti piniginės, spūstys dar padidėja“, – įspūdžius pasakojo G. Maksimavičius.

Jis taip pat juokavo, kad šioje šalyje galima važiuoti ir prieš eismą, ypač jei tu esi taksistas ar motorolerio vairuotojas, o vairuodamas laikai sukryžiavęs pirštus, jog tavęs nenubaustų policija. Tokių situacijų keliautojai iš Baltijos valstybių Turkijoje pastebėjo ne vieną.

Anot pašnekovo, Turkijos vairuotojai nėra labai kultūringi. Jie daug signalizuoja, norėdami, kad kas užleistų, bei rodydami, kokius manevrus ketina atlikti.

„Vienoje kelio atkarpoje mes važiavome pirmi, o estas – iš paskos. Kurį laiką jis mums signalizavo, todėl galvojome, kad bičiulis tiesiog perprato vietinio vairavimo kultūrą ir prisitaikė prie jos. Kai sustojome, paaiškėjo, kad bevažiuojant tiesiog prasitrynė jo automobilio signalo laidas“, – prisiminė vilkaviškietis.


Visi viską žino


Gruzija keliautojams pasirodė visai kitokia nei Turkija. Toje šalyje jie apsistojo Batumio mieste ir praleido tris dienas. Vieną dieną vyrai pasisamdė taksi automobilį, kurio vairuotojas parodė įvairias šio miesto vietoves. Viena iš jų – vyno muziejus, kuriame kadaise lankėsi net buvusi kandidatė į JAV prezidento postą Hilari Klinton. Čia „Moskvičių“ savininkams labiausiai įstrigo tai, kad muziejuje lankėsi ir vos 12–13 metų vaikai. Tiesa, girtų vaikų ar suaugusiųjų gatvėje jie nematė, nors kai kurie gyventojai vietinį alkoholinį gėrimą, kurį vadina čača, gamina ir pardavinėja tiesiog savo kiemuose.

Iš vietos taksisto atvykėliai išgirdo, kad šalyje pastaruoju metu įvykdyta policijos reforma ir atleista daug senų ar korumpuotų pareigūnų, o į jų vietą priimti nauji, sąžiningi.

„Iš pradžių galvojome, iš kur gruzinai gali žinoti, kad nauji pareigūnai sąžiningi, tačiau greitai įsitikinome, jog jie turbūt apie visus viską žino. Kai šioje šalyje pirkome vietinio delikateso – čiurčelos, iš pardavėjo sužinojome, kur stovi mūsų automobiliai, kaip jie atrodo, sužinojome, net kada mes atvykome į Batumį. Šiame mieste gyvena per šimtą tūkstančių gyventojų, tačiau panašu, kad pro vietinių akis niekas nepraslysta“, – šypsojosi pašnekovas.

Per visą kelionę lietuviai ir estas viešbutyje nakvojo tik Gruzijoje. Kitose valstybėse vyrai naktis leido savo automobiliuose. Bet būtent viešbutyje jiems nutiko dar vienas kuriozas. Užėję į savo kambarį, jie patys buvo priversti įsisukti elektros lemputę, o kai pabandė atitraukti užuolaidas, šios tiesiog nuslydo ant žemės. Atsukus čiaupą, vanduo ėmė tekėti į visas puses. Kai vyrai kreipėsi į viešbučio administratorę, ši pažadėjo ką nors atsiųsti, kad viską sutvarkytų.

„Netrukus į duris pasibeldė vyras ir vietine kalba kažką suvebleno. Pagalvojau, kad atėjo meistras taisyti čiaupo, tad parodžiau, kur jis yra. O šis tik pasinaudojo tualetu ir net nepadėkojęs išėjo“, – juokėsi G. Maksimavičius.


Korupcija ir biurokratizmas


Iš Gruzijos „Moskvičių“ ekipažas nusprendė maždaug 1200 km keltu plaukti į Ukrainą ir iš ten pamažu judėti link namų. Būtent čia atvykėliai pirmą, tačiau ne paskutinį kartą susidūrė su didžiuliu biurokratizmu. Pavyzdžiui, perkant bilietą į keltą, vienoje vietoje reikėjo sumokėti pinigus, kitoje – gauti sąskaitą faktūrą, trečioje – atsiimti bilietus. Paskui dar teko gauti leidimą įvažiuoti į uostą. Pasirodo, vien bilietų patekti į keltą nepakanka.

„Dar Gruzijoje su draugais susilažinau, kad po trijų dienų būsime Kaune. Jie, aišku, tuo nepatikėjo. Aš žinojau, kad tarp Batumio ir Odesos kursuoja du keltai, „Vilnius“ ir „Kaunas“, ir kad mes kelsimės pastaruoju. Lažybas nesunkiai laimėjau“, – juokėsi G. Maksimavičius.

Keltui prisišvartavus netoli Odesos prasidėjo lietuvių ir esto problemos. Išvažiuojant iš kelto uosto darbuotoja nurašė vilkaviškiečių „Moskvičiaus“ numerius ir išdavė lapą, su kuriuo reikėjo nuvykti į mašinų patikros punktą. Ten keliautojams buvo pasakyta nueiti pasidaryti savo pasų ir automobilių techninių pasų kopijas bei gauti tam tikrus antspaudus, įrodančius, kad jie niekam nieko neskolingi. Vėliau juos reikėjo pristatyti pasieniečiams. Prieš paliekant uostą taip pat teko gauti leidimą išvažiuoti bei pereiti kontrolės punktą. Deja, jame mūsiškiai užstrigo ilgesniam laikui, nes, pasirodo, dokumentuose figūruojantis automobilio numeris buvo nurašytas klaidingai. Teko grįžti pas uosto darbuotoją ir prašyti, kad klaida būtų ištaisyta.

„Tikslų automobilio numerį įrašė ranka ir padėjo antspaudą, kad taisymu reikia tikėti. Kai jau atrodė, kad viskas pagaliau baigsis, kontrolės punkte mums buvo pasakyta, jog nuo šiandien ranka taisytų dokumentų priimti negalima, tad visas iki šiol atliktas procedūras vėl teks kartoti iš naujo... Be viso to, mūsų automobilį dar atrinko patikrinti rentgenu. Iš viso uoste užtrukome 4–5 valandas“, – pasakojo pašnekovas.

Ukrainoje pareigūnai iš keliautojų atvirai reikalavo kyšių. Tiesa, šie buvo gana juokingi – terkšlinis raktas ir 5 eurai. G. Maksimavičius vylėsi, kad tokie pareigūnų įpročiai ateityje išnyks, nes šalis pamažu kratosi sovietinio palikimo.

Vilkaviškietis neatsisako minčių į panašią kelionę leistis ir ateityje. Aišku, maršrutas jau bus kitas. O vairuotojams, kurie norėtų savo kailiu išbandyti kelionę automobiliu į Gruziją, jis yra pasiryžęs suteikti patarimų.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas