„Santaka“ / A. Butkevičius: apie regionų politiką ir pasitikėjimą žmonėmis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-16 16:36

Dalinkitės:  


Algirdas Butkevičius siūlo vengti neatsakingų, skubotų sprendimų ir į diskusijas įtraukti visuomenę.

A. Butkevičius: apie regionų politiką ir pasitikėjimą žmonėmis

„Jeigu mes, kaip valstybė, norime turėti ateitį, privalome atsigręžti į regionus ir realiais veiksmais, o ne deklaracijomis sudaryti sąlygas išsaugoti, stiprinti mažesnių miestų bei miestelių potencialą“, – tvirtina Seimo narys Algirdas BUTKEVIČIUS, su kuriuo kalbėjosi žurnalistas Ginas Dabašinskas.

– Pastaruoju metu daug važinėjate po Lietuvą, susitikinėjate su žmonėmis. Koks įspūdis išvažiavus iš Vilniaus?

– Niekada nebuvau užsidaręs Vilniuje. Netgi tuomet, kai buvau premjeras, kai Vyriausybės rūmuose, Seime buvo daugybė neatidėliotinų darbų, oficialių vizitų, susitikimų su užsienio svečiais, visuomet rasdavau progą ištrūkti iš sostinės. Dalyvaudavau įvairiuose regioniniuose renginiuose, susitikdavau su vietos bendruomenių, verslo atstovais. Man buvo svarbu pačiam pamatyti ir iš pirmų lūpų sužinoti, kokia reali padėtis, o ne tenkintis antrine informacija.


– Lankytis savo apygardoje yra Seimo nario darbo dalis.


– Vilkaviškyje lankydavausi dažniau, nei kitose Lietuvos vietose, tačiau neblogai pažįstu ir kitus regionus. Dabar, be abejo, intensyviau važinėju po visą Lietuvą, šnekuosi, bendrauju su žmonėmis.

Galiu pasakyti, kad padėtis regionuose sudėtinga, nevienareikšmė. Nemažai pasimetimo, nesusigaudymo. Centrinė valdžia siunčia daug prieštaringų signalų apie pokyčius, reformas, tačiau nepasirūpina deramai paaiškinti, kodėl daroma būtent taip, kokios galimos pasekmės.

Deja, tenka konstatuoti: trūksta rūpesčio žmonėmis. Informacijos stoką, kaip įprasta, kompensuoja gandai, kurie nepadeda geriau susivokti. Žmonės kreipiasi, tenka aiškinti.


– Kreipiasi, matyt, ne vien norėdami išaiškinimų.


– Štai konkretus nesenas pavyzdys. Į mane kreipėsi vilkaviškiečiai dėl Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus, kurį 2020 m. ketinama uždaryti. Jau šį pavasarį buvo uždrausta į jį priimti naujų mokinių. Toks sprendimas buvo nesuprantamas ne tik minėto skyriaus mokiniams bei mokytojams, bet ir Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovams, kurie apie numatomas reformas nebuvo laiku informuoti.

Susipažinti su situacija nuvykau į Vilkaviškį, o grįžęs kreipiausi į Švietimo ir mokslo ministeriją, prašydamas argumentuotai išdėstyti sprendimo motyvus.


– Ir koks rezultatas?


– Ministerija sureagavo gana operatyviai. Po mano kreipimosi švietimo ir mokslo ministrės patarėjas susitiko su Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovais, mokyklos darbuotojais, mokiniais ir jų tėvais. Netrukus buvo atnaujintas mokinių priėmimas į keturias mokymo programas Vilkaviškio skyriuje. Sudaryta darbo grupė spręs klausimą dėl Vilkaviškio skyriaus veiklos perspektyvų.

Aš esu už pozityvų dialogą, už tai, kad prieš ką nors griaunant ar naikinant reikia labai skrupulingai, valstybiškai pasverti visus „už“ ir „prieš“. Ypač jeigu pertvarkos pasekmės tiesiogiai susijusios su žmonių likimais.

Kabinetinės optimizacijos sprendimai negali būti galutiniai. Juk juos taip pat priima žmonės, kurie gali klysti.

Negalima optimizuoti tik dėl optimizavimo, matant vien tai, kiek artimiausioje ateityje pavyktų sutaupyti finansinių resursų. Juk gali būti, kad šiandien sutaupę rytoj mokėsime dvigubai.

Tikrasis tikslas yra ne abstrakčios schemos, o žmonių gerovė.


– Kokios buvo Jūsų vadovaujamos Vyriausybės regionų politikos kryptys?


– Svarbiausia yra suprasti, kad be investicijų regionai neatsigaus. Palankių sąlygų verslui sudarymas, investicijų pritraukimas kuriant geriau apmokamas darbo vietas, geresnė viešoji infrastruktūra – tai tik kelios buvusios Vyriausybės veiklos kryptys, susijusios su regionų politika.

Daug dėmesio skyrėme žvyrkelių asfaltavimo programai, kurią ši Vyriausybė tęsia, tačiau, deja, stipriai vėluoja.

Važinėdamas po įvairius šalies regionus matau, kaip žmonės piktinasi neracionalia pašalpų sistema, kai švaistant lėšas formuojama išlaikytinio psichologija. Kai kurios savivaldybės šiuos reikalus yra susitvarkiusios geriau, įvedusios griežtesnę kontrolės sistemą, įtraukusios ir vietos bendruomenes, tačiau apskritai situacija šalyje su pašalpomis prasta. O reikėtų vadovautis auksine taisykle: kur kas efektyviau yra parūpinti meškerę, o ne dalyti jau kažkieno sugautą žuvį.

Pasiekti labiausiai išsivysčiusių ES šalių lygį mes niekaip kitaip negalėsime, kaip tik dirbdami daugiau, geriau, sumaniau. Tik sugrąžinant darbo vertę, tinkamai už jį atlyginant atsiras galimybė suvaldyti emigraciją, pradės tvarkytis demografijos reikalai, atsiras prasmė regionuose gyventi ir dirbti. Šioje srityje dar tikrai yra ką veikti, bet veikti reikia visiems kartu.


– Kartais atrodo, kad bendradarbiavimo tarp centrinės valdžios ir regionų dar labai trūksta. Ko gero, teisūs žmonės, sakydami, kad yra dvi Lietuvos – sostinės ir likusi?


– Pritarčiau. Manau, tikrai galima kalbėti apie „regionų Lietuvą“, kuri gerokai skiriasi nuo vadinamosios „didmiesčių Lietuvos“.

Regionuose pastebiu daug nusivylimo, kuris kyla iš to, kad yra matoma didžiulė praraja tarp gražių, įkvepiančių pasisakymų, koncepcijų bei programų ir realios situacijos.

Grįžtu prie jau aptarto Vilkaviškio atvejo.

Panaikinus Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyrių optimizacijos schemoje būtų padėtas „paukščiukas“, tačiau būtų suardyta jau ilgus metus sėkmingai veikianti sistema, iš rajono išvažiuotų jaunimas, padidėtų emigracija, didesnė dalis žmonių gyventų iš pašalpų. Ar tai tas tikslas, kurio siekiame, neapgalvotai vykdydami profesinių mokyklų tinklo optimizaciją?

Yra ir kur kas liūdnesnių pavyzdžių, kai nebuvo laiku sureaguota, įsikišta. Drąsiai galiu pasakyti, kad urėdijų „optimizavimui“ nebuvo tinkamai pasiruošta, ir tai jau atnešė didžiulės žalos. Maždaug 400 specialistų, didžioji dalis jų – regionuose, neteko darbo, dėl neapgalvotų pareiškimų valstybinių miškų sistema patyrė sunkiai atitaisomų reputacijos nuostolių.

Panašios optimizacijos užgriuvo ir dirbančiuosius sveikatos apsaugos, švietimo sistemose ir kitur.

Tokius veiksmus galima pavadinti ne regionų gaivinimo, o naikinimo programa. Kalbama apie lėšų taupymą, optimizavimą, tačiau pamirštami žmonės, visa socialinė aplinka, viešųjų paslaugų prieinamumas ir kokybė. Ar ne per lengvai stumiame žmones į socialinės rizikos zoną? Pasirūpinti joje atsidūrusiais gyventojais ateityje reikės nepalyginamai didesnių investicijų.


– Kokia gi išeitis?


– Pirmiausia, reikia vengti neatsakingų, skubotų sprendimų. Reformos dėl reformų neduos tvarių rezultatų. Reikia ieškoti pasiteisinusių sprendimų, kuriuos būtų galima pritaikyti mūsų sąlygomis, įvertinant kiekvieno regiono ypatumus, specifiką, įsiklausant į bendruomenių nuomonę.

Jeigu jau nusprendėme mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, tai turime šiems žmonėms pasiūlyti, kuo užsiimti. Skandinavijoje seniai pastebėta, kad pradėjus riboti prekybos tinklų darbą per šventes ir savaitgaliais ėmė atsigauti vietos verslas. Mums tai ypač aktuali problema, todėl galėtume pabandyti eiti skandinavų jau pramintu taku.

Kodėl gi į diskusijas neįtraukti visuomenės, ypač regionuose? Mūsų miestuose ir miesteliuose tikrai yra šviesių žmonių, tik problema, kad jų nuomonė ignoruojama.

Reikia vienąkart baigti tų politinių skandalų bei skandalėlių eskalavimą ir imtis konstruktyvaus bendradarbiavimo, pirmiausia – tarp regionų ir centro, kad realūs darbai neatsiliktų nuo gražių norų. Tikiu, kad tai įmanoma, tik turime labiau pasitikėti žmonėmis regionuose, jų gebėjimais ir sąžine.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas