|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Parama
Nors prašymus teikti bus galima tik nuo rugsėjo 1 d., šeimos skatinamos būstą išsirinkti iš anksto.Autorės nuotr. Aušrinė VAŠČĖGAITĖ
Pagal naująjį įstatymą parama bus teikiama jaunoms šeimoms, būstą planuojančioms įsigyti ne didžiuosiuose miestuose, o vietovėse, kuriose vidutinė būsto kvadratinio metro kaina yra ne mažiau kaip 65 proc. mažesnė negu didžiausia Lietuvoje kvadratinio metro kaina daugiabutyje. Kadangi šiuo metu tokia kaina yra 1444 Eur, į paramą galima pretenduoti perkantiesiems būstą, kurio kvadratinis metras yra ne brangesnis nei 505 Eur. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Simanynas patikino, kad mūsų rajone visos kainos yra mažesnės, todėl į paramą pretenduoti gali bet kurį parduodamą būstą išsirinkusios šeimos. Nors paraiškas socialinės paramos informacinėje sistemoje bus galima teikti tik nuo rugsėjo 1 d., žmonės jau dabar raginami ieškotis būsto ir tartis su jo pardavėju. Mat teikiant prašymą bus privaloma žinoti visą informaciją: būsto kainą, vietą, pardavėją, bei gauti jo sutikimą naudoti asmeninius duomenis. Prasidėjus paraiškų teikimui beliks turimų dokumentų duomenis sukelti į sistemą. Paramos gali tikėtis tik susituokusios poros arba vieniši tėvai ir motinos, auginantys vaiką. Svarbu, kad suaugusieji nebūtų vyresni nei 35 metų. Pateikusios paraišką šeimos, Savivaldybės administracijai įvertinus jų pristatytus dokumentus, asmenine žinute gaus pranešimą apie patvirtintą arba atmestą paraišką. Gavęs žinią apie patvirtinimą pareiškėjas per dvi savaites privalės susirasti banką, kuris suteiktų jam paskolą būstui įsigyti. Bankas, įvertinęs norimą pirkti būstą, nustatys jo vertę ir tai, kokio dydžio paskolą pirkėjui skirti. Sudarius sandorį valstybė už jauną šeimą bankui sumokės dalį paskolos sumos. Naujajame įstatyme numatyti keturi galimi paramos variantai. Jaunoms šeimoms, neturinčioms vaikų, bus teikiama 15 proc., auginančioms vieną vaiką – 20 proc., du – 25 proc., o tris ir daugiau – 30 proc. subsidija. Vis dėlto gali nutikti ir taip, kad pardavėjo prašoma suma bus didesnė, nei nustatys bankas. Tokiu atveju subsidijos bus skaičiuojamos nuo banko suteiktos paskolos sumos. Tiesa, paramą greičiausiai gaus ne visi norintys ir atitinkantys įstatyme numatytus reikalavimus. Šiemet subsidijoms valstybė numatė 2 mln. eurų. Preliminariais skaičiavimais, paramos užteks tik kiek daugiau nei šimtui šeimų. – Rugsėjo pirmomis dienomis bus sujudimas, nes visi kreipsis, norės patekti į šių metų „traukinį“, bet tikriausiai dalis nepateks. Naujajame įstatyme numatytas „bendras katilas“ visai šaliai. Iš jo bankai ims iki tol, kol bus pinigų. Kai tie 2 mln. pasibaigs, savivaldybės nebegalės išduoti naujų pažymų, – sakė A. Simanynas. – Tačiau šiemet paramos negausiančioms šeimoms vilties prarasti nereikėtų – jos automatiškai pateks į ateinančių metų eilę, kurioje bus išrikiuotos pagal paraiškų pateikimo datą. Šiuo įstatymu siekiama išlaikyti žmones šalies pakraščiuose, kad jie neišsivažinėtų, bet ką jiems čia veikti? Darbų juk nėra. Būstas, aišku, gerai, bet reikia ir viso kito. Tie, kuriems pavyks gauti paramą ir įsigyti būstą, jame gyventi turės bent 10 metų. Namą ar butą pardavus anksčiau, teks grąžinti valstybės suteiktą subsidiją. Įstatymui dar net neįsigaliojus susidomėjusiųjų naujovėmis netrūksta. Specialistas sakė jau nuo gegužės mėnesio sulaukiantis klausimų apie paramą. Galima spėti, kad norinčiųjų ir galinčiųjų gauti subsidijas netrūks visoje Lietuvoje. Vis dėlto naujasis įstatymas gali atnešti ne tik naudos, bet ir sukelti sumaišties. Savivaldybės administracijai teks nemenka užduotis patikrinti, ar pagal įstatymus pareiškėjai turi teisę gauti paramą, ar būsto pardavėjas ir pirkėjas nėra susiję artimais giminystės ryšiais. A. Simanynas neslėpė, kad tai patikrinti gali būti nelengva. – Mums garantavo, kad nebus problemų, norint įsitikinti, ar pardavėjas su pirkėju tikrai nėra susiję asmenys. Bus parengti tvarkos aprašai, teigiama, kad galimybės iššifruoti tokius ryšius bus. Savivaldybei, be abejo, prisidės papildomo darbo, – kalbėjo A. Simanynas. Vis dėlto specialistui daugiau nerimo kelia kitas niuansas. Šeimos, šiemet negavusios paramos ir įrašytos į kitų metų eilę, pateks į keblią situaciją, nes vargu, ar jų išsirinkto būsto pardavėjas norės laukti dar metus. – Jeigu žmogus jau dabar rado namą, kuris jam tinka visais aspektais, kurio gera kaina, bet pirkėjas šiuo metu neturi pinigų, tai pardavėjas nelauks, kol pirkėjas pagaliau gaus paskolą. Aišku, žmogus galės susirasti ir kitą būstą, bet neaišku, ar jis bus toks pat patrauklus, – mintimis dalijosi specialistas. Nors A. Simanynas įstatymą vertina teigiamai, vis dėlto mano, kad jam įsigaliojus atsiras ir daug taisytinų dalykų. Pašnekovas labiausiai abejoja pagrindine naujovės idėja – pritraukti jaunimą į regionus, skatinti neišvykti. – Šiuo įstatymu siekiama išlaikyti žmones šalies pakraščiuose, kad jie neišsivažinėtų, bet ką jiems čia veikti? Darbų juk nėra. Būstas, aišku, gerai, bet reikia ir viso kito, – kalbėjo A. Simanynas. Publikuota: 2018-07-13 10:00:28 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|