„Santaka“ / Karo nepaliestos mokyklos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-12 15:30

Dalinkitės:  


Pirmoji Vilkaviškyje įsteigta lietuviška gimnazija buvo pavadinta „Žiburio“ vardu. Dabar čia įsikūrusi viešoji biblioteka.

Karo nepaliestos mokyklos

Lietuvoje 1918 metais gyventojų neraštingumas siekė beveik 40 procentų. Prezidentas Antanas Smetona buvo priverstas įvesti nemokamą privalomąjį pradinį išsilavinimą.

Vilkaviškyje nepriklausomybės pradžioje buvo keturių klasių lietuvių, žydų ir vokiečių evangelikų mokyklos. Pamokos vyko lietuvių, vokiečių ir hebrajų kalbomis. Miesto valdžia lietuviškų mokyklų patalpas nuomojosi, savų švietimo įstaigų patalpų neturėjo.

Vilkaviškio miesto savivaldybė užsibrėžė siekį statyti naują mokyklą lietuviams. Tačiau iki pat 1935 metų vaikai mokėsi sename pastate Gedimino gatvėje. Pastatas, iškilęs dar caro okupacijos metais, stovėjo už katedros tvoros. Pasak šaltinių, „[…] pradėta rūpintis pradžios mokyklos statyba. Už 8000 litų buvo parduotas Vilkaviškio Rymo Katalikų parapijos nuosavybėje buvęs, prie šventoriaus, labai senas pradžios mokyklos namas.“ Dabar šio pastato vietoje įrengta autobusų stotelė. Verta paminėti, kad tarpukaryje iškart už dabartinės stotelės, dviejų aukštų mūrinio namo kieme, buvo įsikūrusi Vilkaviškio autobusų stotis.

Rusai iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios Gedimino gatvėje, šventoriaus kampe, minėtoje buvusioje parapijos mokykloje vykdė griežtą rusifikacijos procesą. Mokykloje, pavadintoje „Piervoje gorodskoje katoličeskoje učilišče“, pamokos lietuvių kalba nebuvo dėstomos. Tačiau mokytojai lietuviai slapta žadino vaikų tautinę savimonę.

Po nepriklausomybės paskelbimo pamokose jau buvo dėstoma lietuviškai. Kadangi mokslas buvo nemokamas, skurdžiai gyvenusios šeimos siekė, kad jų vaikai gebėtų skaityti ir rašyti. Tuo metu buvo rašoma: „Neturtingiems mokiniams, lietuvių ir vokiečių mokykloms, pasamdytas atskiras gydytojas. Susirgę mokiniai daktarų apžiūromi kasdien. Neturtingiems savivaldybė duoda vaistus nemokamai, taip pat aprūpinami mokslo priemonėmis, vadovėliais, rašoma medžiaga, avalyne.“ Dėl šių priežasčių mokinių skaičius nuolat augo. Miestui reikėjo naujos, didesnės pradinės mokyklos.

Nauja, mūrinė, dviejų aukštų švietimo įstaiga 1935 metais iškilo Naujamiestyje, netoli tuo metu egzistavusio Vilkaviškio miesto sodo. Mokyklos vedėjui ir sargui buvo įrengti butai. Sename straipsnyje teigiama, kad mokyklos „rūmai yra dviejų aukštų su čerpiniu stogu, tinkuotomis ir gelsvai nudažytomis sienomis, tripaliais langais. Mokyklos rūmai miesto savivaldybei atsiėjo 122.885 litus.“ Sovietinės okupacijos metu buvo pastatytas trečias aukštas. Dabar šiame J. Basanavičiaus gatvėje išlikusiame pastate įsikūrusi Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija.

Vilkaviškyje gyveno 7404 gyventojai, iš jų 3166 buvo žydai, 439 – vokiečiai. Dabartinės autobusų stoties vietoje stovėjo vienabokštė, evangelikų liuteronų bažnyčia. Šalia buvo parapijos namai, veikė vokiečių pradinė mokykla. Iki 1930 metų mokykloje mokytojai kalbėdavo vokiškai. Mieste vokiečių kasmet vis mažėjo. Dalis šeimų išvyko gyventi į Karaliaučių. Vis dėlto visų norinčių mokytis lietuvių vaikų viena pradinė mokykla jau nepajėgė priimti. Todėl 1938 metais Maironio gatvėje buvo pastatyta antroji Vilkaviškio miesto švietimo įstaiga. Mokykloje mokėsi lietuvių, žydų ir vokiečių pradinukai. Praeityje iškilusiame daugiatautės mokslo įstaigos pastate dabar mokosi XXI amžiaus jaunoji karta.

Vilkaviškyje caro okupacijos metu pradėjo veikti „Žiburio“ draugija. Ji organizavo vaidinimus, ragino žmones keltis gyventi į miestus, steigė mokyklas, knygynus. Tad neatsitiktinai pirmoji Vilkaviškyje įsteigta lietuviška gimnazija buvo pavadinta „Žiburio“ vardu. Pastatas iškilo XIX a. pabaigoje. 1930 m. gimnazijos pavadinime atsirado J. Basanavičiaus pavardė. Dabar čia įsikūrusios viešosios bibliotekos koridoriais praeityje vaikščiojo Kazys Bradūnas, Antanas Vaičiulaitis, Salomėja Nėris. Pokaryje pastato rūsiuose buvo įrengtos NKVD kalėjimo kameros.

Mieste buvo lietuvių ir žydų gimnazijos, dvi pradinės mokyklos, veikė suaugusiųjų mokymo kursai. 1938 m. naujai pastatytoje pradinėje mokykloje kartu mokėsi katalikų, judėjų, evangelikų, stačiatikių tikėjimo vaikai. Mieste puikiai sutarė skirtingų tautybių žmonės.

Per Antrąjį pasaulinį karą beveik visas Vilkaviškio miestas buvo sugriautas. Tačiau stebuklingai išlikusiose mokyklose ir dabar mokosi vaikai, vyksta rajono Tarybos posėdžiai, miestiečiai skaito knygas.



Tomas SUŠINSKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas