„Santaka“ / ŽŪM ministras: lietuviško kaimo tradicijos privalo išlikti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-12 15:14

Dalinkitės:  


Į Lietuvos kaimo ateitį optimistiškai žiūrintis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys planuoja ūkininkus Kaune priimti kiekvieną mėnesį.

Autoriaus nuotr.


ŽŪM ministras: lietuviško kaimo tradicijos privalo išlikti

Andrius GRYGELAITIS

Savaitės pradžioje naujasis žemės ūkio ministras Giedrius SURPLYS Kaune susitiko su šalies ūkininkais bei įvairių žemės ūkio asociacijų atstovais. Per šį vizitą ministras sutiko duoti išskirtinį interviu „Santakos“ laikraščiui.

– Iki šiol daugeliui šalies gyventojų buvote labiau pažįstamas kaip protmūšių mėgėjas, sėkmingai dalyvavęs LRT žaidime „Auksinis protas“. Ar lieka laiko šiam pomėgiui, kai tapote ministru?

– Dabar ministerijoje kasdien dalyvauju šimtuose protmūšių. O jeigu rimtai, ši veikla jau turės palaukti. Laisvo laiko beveik neturiu. Kiekvieną laisvą akimirką stengiuosi leisti su savo trimis vaikais: važinėjame dviračiais, žaidžiame futbolą ar tiesiog stumdau kūdikio vežimėlį.

– Pamažu įsibėgėja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo iš Vilniaus į Kauną reikalai. Kodėl tai daroma ir kiek laiko šis procesas užtruks?


– ŽŪM perkėlimas buvo vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pažadų per rinkimus. Realu, kad dalis žmonių, ypač kauniečių, dėl to ir atidavė savo balsą už šią partiją. Dabar pasakyti, kad šių minčių atsisakome, būtų nekorektiška. Be to, kai aš dirbau viceministru, atsakingu už regioninę Lietuvos politiką, visada akcentavau, kad įstaigų perkėlimas iš Vilniuje esančių kelių kvadratinių metrų kabinetų į erdvesnes patalpas regionuose gali padėti atgaivinti visos šalies ekonomiką.

Viena iš šio perkėlimo svarbių priežasčių – Kaune veikiantis Aleksandro Stulginskio universitetas. Dabar iš 300 ministerijoje dirbančių žmonių tik 17 yra baigę šią mokymo įstaigą. Būdami Kaune į ministeriją galėsime pritraukti dar daugiau minėto universiteto absolventų. Be to, Kaune veikia Žemės ūkio rūmai, tad ateityje bendradarbiavimas su jais turėtų tapti dar glaudesnis.

Ne paskutinėje vietoje yra ir geografinė padėtis. Kaunas yra arčiau Lietuvos centro, tad ūkininkams čia atvažiuoti bus daug patogiau nei į sostinę.

Noriu pabrėžti, kad planuojame perkelti ne tik ministeriją, bet ir didžiąją dalį jai pavaldžių įstaigų: Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA), Nacionalinę žemės tarnyba ir kt. Svarbu, jog visos įstaigos būtų viename pastate ar bent jau viename kvartale, kad atvykusiam žmogui nereikėtų blaškytis. Jei viskas vyks pagal planą, tikimės, kad bent jau ministerija Kaune atvers duris 2020 m. sausio 1 d.

– O kas bus su darbuotojais? Juk tikrai ne visi norės kasdien iš Vilniaus važinėti į Kauną.


– Su darbuotojais jau kalbamės apie šią situaciją ir dauguma į ją žiūri supratingai. Ministerija Kaune gali veikti tik tada, jei mes taikysime visiškai naujus vadybos standartus. Turėtų būti daugiau bendradarbiavimo internetu, lankstesnis darbo grafikas su į darbo valandas įskaičiuotu kelionės tarp Vilniaus ir Kauno laiku.

NMA jau netrukus bus pradėtas taikyti pusmečio bandomasis laikotarpis, kai penkias dienas per mėnesį darbuotojai galės dirbti laisvu grafiku. Jie galės dirbti ir namuose, svarbu, kad darbai būtų padaryti. Jei tokį modelį pavyktų pritaikyti ir ministerijoje, tada persikėlimas iš Vilniaus į Kauną nebūtų toks skausmingas.

– Šiais metais daug ūkininkų nukentėjo nuo sausros. Ar Vyriausybė galvoja apie nuostolių kompensavimą?


– Ne, tokių minčių nėra. Patys ūkininkai to neprašė. Taip, sausra šiemet pražudė nuo 15 iki 50 proc. pasėlių, tačiau žemdirbiai, prašydami valstybėje skelbti ekstremalią padėtį, akcentavo, kad finansinės pagalbos iš valstybės jiems nereikia. Jie tik prašė netaikyti sankcijų dėl negalėjimo įvykdyti tam tikrų įsipareigojimų. Šiuo metu sprendžiama, kaip padėti gyvulių augintojams, nes dėl sausros trūksta pašarų. Svarstome netaikyti tam tikrų ekologinių aplinkosaugos reikalavimų ir leisti gyvulius ganyti pūdymuose, įsėliuose bei posėliuose. Kreipėmės dėl to į Europos Komisiją ir aš pats iš komisaro Filo Hogano gavau pažadą, kad į šią situaciją bus pažiūrėta lanksčiai. Ministerija taip pat jau nurodė NMA ir už ekologiškų produktų patikrą atsakingai VšĮ „Ekoagros“ netaikyti jokių sankcijų.

– Užsiminėte apie gyvulininkystės sektoriaus problemas dėl sausros. Bet jų yra ir daugiau. Pieno kainos Lietuvoje – itin mažos. Kaip reikėtų spręsti šią problemą?


– Sutinku, pieno supirkimo kainos Lietuvoje išties nėra tokios, kurios tenkintų pieno gamintojus. Džiaugiuosi, kad ūkininkai neprašo duoti pinigų, o teikia konkrečius pasiūlymus, kaip keisti įstatymus, kaip skatinti kooperaciją, kaip padaryti, kad pienininkystė Lietuvoje būtų orientuota į šeimos ūkius, į kaimo plėtrą.

Pastaruoju metu tenka nemažai diskutuoti, kuris modelis geresnis: ar Lenkijos su smulkiais ūkiais, ar Estijos su bent 800 karvių. Mano vizija – kad kaime būtų vietos visiems, o žemės ūkio veikla būtų atsiperkanti. Negalime laikyti karvių tik dėl to, kad už tai gauname tiesiogines išmokas. Ūkininkams jau sakiau, kad norėdami gauti aukštesnę kainą jie turėtų gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus. Suprantu, kad išlaikyti didelį ūkį ir dar kartu gaminti sūrius gali būti sunki užduotis. Bet kokiu atveju besąlygiškas visos Lietuvos prioritetas turėtų būti siekis padėti kaimo žmonėms patiems susikurti darbo vietas.

– Nelepinami ir kiaulių ūkių savininkai. Vilkaviškio rajone vis dar yra daugiausiai kiaulių laikytojų visoje šalyje, tačiau dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) prevencijos reikalavimų šis skaičius sparčiai mažėja. Kokią matote šio sektoriaus ateitį?


– Lietuvoje yra visos sąlygos auginti kiaules. Tradicijos mūsų krašte – taip pat gilios. Taip, kiaulių skaičiaus mažėjimas šalyje išties jaučiamas, tačiau ne vien dėl AKM. Apie 20 proc. sumažėjimo yra dėl nepalankių tam tikrų sąlygų ir kainų svyravimų. Nenorėčiau, kad Lietuva taptų tiktai didelių kiaulių ūkių šalimi. Esu už vidutinius ir šeimos ūkius. Ministerija tikrai labai jautriai reaguoja į AKM atvejus. Nėra taip, kad suradus AKM židinį ūkis pasmerkiamas visam laikui atsisakyti kiaulių. Likvidavus židinį, išsivalius, dezinfekavus patalpas, po 30 dienų valstybės pagalba vėl galima atstatyti ūkį.

Artimiausiu metu ministerija žada paleisti Europos Sąjungos finansuojamą projektą, skirtą biosaugos priemonių įdiegimui ūkyje. Kiekvienas ūkis galės gauti iki 1,5 tūkst. eurų kompensacijų tvoroms, biosaugos kilimėliams ir kt. Bet kokiu atveju reikia susigyventi su AKM, tačiau negalime leisti, kad kiaulių ūkiai išnyktų.

Prieš mėnesį Lietuvoje viešėjusiam Kinijos žemės ūkio ministrui didžiausią įspūdį padarė du dalykai: ledai su „Džiugo“ sūrio gabaliukais ir lietuviškas kiaulienos skilandis. Tai rodo, kad mūsų produkcija gali būti paklausi, tik reikia dar labiau ieškoti eksporto kelių.

– Buvęs ministras Bronius Markauskas buvo užsiminęs apie Žemės ūkio skyrių savivaldybėse naikinimą. Kokia Jūsų pozicija šiuo klausimu?


– Apie skyrių naikinimus negali būti jokios kalbos. Galvojame tik peržiūrėti jų veiklą ir galbūt ją padaryti dar efektyvesnę. Svarbu, kad šie skyriai dar labiau padėtų ūkininkams, tad svarstome jiems priskirti vykdyti tam tikrus mokymus, pridėti papildomų funkcijų. Šiuo klausimu daugiausia dirba viceministrė Ausma Miškinienė.

– Pristačius naują nenašių žemių žemėlapį Vilkaviškio rajone kilo didžiulis nepasitenkinimas, nes labai prastos Vištyčio ir Gražiškių seniūnijų žemės išbrauktos iš naujojo žemėlapio, o šių kraštų ūkininkai neteko dalies kompensacijų. Ar jau nieko neįmanoma pakeisti?


– Žemėlapis dar tikrai nėra baigtas ir jis gali būti koreguojamas. Šituo klausimu dirba mokslininkų grupė, kuri savo išvadas turėtų pateikti rugsėjį. Iki to laiko galutinių sprendimų tikrai nepriimsime.

Kiek teko bendrauti su ūkininkais ir įvairiomis asociacijomis, supratau, kad visiems nėra iki galo aišku, kokiu būdu žemių nenašumas ar nederlingumas buvo nustatytas. Net svarstome užsakyti nepriklausomus ekspertus, kurie dar kartą atliktų tyrimus ir patikrintų, ar naujajame žemėlapyje esantys žemės našumo balai atitinka realią situaciją. Mano, kaip ministro, tikslas – padaryti taip, kad šis vertinimas būtų kuo objektyvesnis. Tiesa, pinigai, kuriais kompensuojami nenašių žemių savininkų nuostoliai, yra riboti, tad kuo daugiau žemėlapyje matysime seniūnijų, tuo mažesnės bus kompensacijos žemdirbiams.

– Tiek Vilkaviškio rajone, tiek visoje Lietuvoje tikrai opi melioracijos įrenginių problema. Kaip ketinama gerinti šią situaciją?


– Viską lemia pinigai. Esame paruošę net kelis modelius, kaip ši problema galėtų būti sprendžiama. Vienas iš jų – įkurti melioracijos fondą, į kurį dalį lėšų įneštų ūkininkai, savivaldybės ir, aišku, valstybė. Kitas variantas – įvesti melioracijos mokestį. Vyriausybės priemonių plane esame įsipareigoję, kad šiam klausimui reikalingą įstatymo formą turėsime šių metų pabaigoje.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas