Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-02-22 08:22

---

Sėklomis Vilkaviškyje prekiaujančioje „Kauno sėklų“ parduotuvėje dirbanti Dalė Počienė kiekvienam pataria, ką geriausia sėti ir sodinti.

Autorės nuotr.

Nors žiema dar nesitraukia, bet daržininkų, gėlininkų mintys jau sukasi pavasario ritmu. Praėjo tie laikai, kai norėdami nusipirkti sėklų, vienintelėje jomis Vilkaviškyje prekiavusioje parduotuvėje stodavome į eilę, kuri vingiuodavo iki durų ir dar toliau.

Dabar dėl sėklų niekas nesipeša, nes jų nusipirkti galima vos ne ant kiekvieno kampo: prekybos centruose, įvairiuose kioskeliuose, turguje ir t.t. Vilioja akis viena už kitą gražesnės pakuotės, ant kurių savo ženklus uždėjusios įvairios firmos: „Nojaus sėklos“, „Kauno sėklos ir ko“, „Sėkluva“ ir t.t. Tokios pasiūlos gausybėje nelengva susigaudyti naujovėse, išsirinkti, ką sėti, ką auginti daržo ar gėlių lysvėje?



Krūmelis – iš sėklos

Vilkaviškio priešturgyje savo kioską ir prekybinę palapinę turintys kybartiečiai Angelė ir Romas Aušrotai nuo seno mėgiami pirkėjų, nes su kiekvienu mėgsta šnektelėti, patarti, ką ir kaip sėti, kaip prižiūrėti. Jiedu daug ką apibūdina ir iš savo patirties, nes visus daigus užsiaugina patys. Romas sakė, jog vien gėlių šiemet namuose prisisėjo ne mažiau kaip už 250 litų. Mėgstantiems puošti savo sodybas Aušrotai siūlo šių metų naujovę – daugiamečių krūmų ir krūmelių sėklas iš Anglijos. „Štai koks gražus šis žalias žemaūgis su raudonomis uogytėmis. Arba raibstas, augantis iki 1 m 80 cm. Davido budlėja – dar aukštesnis (2,5 m) krūminis augalas, žydintis kaip alyva. Tiks ir pievelei, ir gyvatvorei. Turime įvairių spalvų bei formų krūmelių sėklų“, – kalbėjo R. Aušrotas.

Saldusis lapelis

Malonu, kai sode ar gėlyne augalai žiedus skleidžia nuo ankstyviausio pavasario. Aušrotai prekiauja ne kiekvienam dar girdėto, pirmojo pro sniegą baltais žiedais pražystančio eleboro sėklomis. Na, o „honigkrautas“ arba stevija, ko gero, turėtų sudominti ir ne itin mėgstančius gėlininkystę ar daržininkystę.

Mat šis augalas, kurį galima auginti ir ant palangės, tai – natūralus saldiklis. Įmetei lapelį į arbatos puodelį – ir nereikia jokio cukraus. Taip ir pinigai tauposi, ir sveikata. Stevija ypač rekomenduojama diabetikams.

Turima pakankamai ir viso to, kas vadinama kasdienybe. Tik nesistengiama įsiūlyti bet ką. Pavyzdžiui, ieškantiems geresnių pomidorų sėklų Aušrotai siūlo 'Marisą'. Pasak Romo, ji ne prastesnė už dabar itin vertinamą 'Raisą' tik toks pat 'Marisos' sėklų kiekis perpus pigesnis nei kitur pardavinėjama 'Raisa'. Daržininkai, auginantys daug agurkų ir perkantys savidulkius, pas Aušrotus gali įsigyti sėklų, fasuotų ir didelėse pakuotėse (po 250 vnt.). Tarp kaimo žmonių vis labiau paklausūs pašariniai runkeliai 'Brigadyr'.



Šnekumas – ne yda

Dalė Počienė ketvirtį amžiaus pardavinėjo gėles, o prieš trejus metus buvo priimta į UAB „Kauno sėklos ir ko“ parduotuvę. Ši par-duotuvė taip pat yra Vilkaviškio priešturgyje ir mūsų rajone yra vienintelė firminė „Kauno sėklų“ parduotuvė. Bendrovės vyr. agronomas Jonas Pikšrys sakė, jog firmos veiklos ištakos siekia pusšimtį metų, o tai, ką patikrina laikas, yra geriausia reklama. Bet dabar, kai prekybos sėklomis sektoriuje vis didėja konkurencija, daug kas priklauso ir nuo profesionalaus pardavėjų darbo, jų mokėjimo bendrauti su klientais.

„Kitąkart aš gal per daug ir per ilgai šneku, bet kaip žmogui nepatarsi, neišpasakosi to, ką žinai. Pavyzdžiui, jau pernai pradėjome gauti ožiarūtę, kurią ūkininkai gali sėti vietoj dobilų. Turiu knygų, kuriose apibūdinamos augalų veislės, mokytis važiavau į kursus“, – sakė D.Počienė. Moteris pirkėjams parodo ir savo namų, esančių Kisiniškiuose, nuotraukas. Tai, kas puošia sodybą, išsiaugina pati.



Auginsi pats – neapsiriksi

Dalė pasakojo, jog pirkėjai, ypač pirkdami brangesnes sėklas, neretai svarsto, kad patiems augintis daigus neapsimoka, nes tai – tik vargas. Pavasarį kiek nori ir gal net pigiau tų pačių daigų nusipirksi turguje. D.Počienė tuo labai abejoja.

„Aš gi matau, kas ir ką perka. Vieni turgaus prekeiviai iš tiesų ima, pavyzdžiui, dabar populiarių, geru derlingumu pasižyminčių hibridinių pomidorų 'Delphine', 'Brooklyn', 'Raisa' ir panašių veislių sėklas, kurios yra brangesnės. O kitos moterytės, kurios vėliau irgi prekiauja turguje, prisiperka po 10–20 nė lito nekainuojančių paprasčiausių pomidorų sėklų pakelių. Kai pardavinės daigus, kokio reikės, tokį pavadinimą ir uždės“, – pasakojo Dalė Počienė.

Ne vienas, taip apsiprekinęs turguje, vėliau skundžiasi, kad neišvydo nei 'Delfinų', nei 'Jaučio širdies' ar 'Juodojo princo'. Beje, liaudyje 'Jaučio širdimi' laikomų pomidorų, kuriais prekiauja ir „Kauno sėklų“ parduotuvė, dabartinis pavadinimas įmantresnis – 'Oxheart'.

Svarbu, kaip pasėsi

D.Počienė sakė, jog lengviausia ir drąsiausia pirkėjams rekomenduoti tai, kas išbandyta savo namų sąlygomis. Iš agurkų, sėjamų į šiltnamį, ji patarė auginti 'Marindą', taip pat 'Pasalimo', 'Pasamonte' veisles. Tai – hibridinės sėklos. Viskas, kas ant pakelių būna paženklinta F1, reiškia, jog iš tokių augalų patiems darytis sėklų neverta – derliumi nesidžiaugsite.



Pirkėjai vis ankstyvesni

Daugelis žmonių paprasčiausiai prašo, tarkim, morkų – skanių, kopūstų – kietom galvom ir tinkančių rauginti. Iš inercijos vis dar perkami, pavyzdžiui, 'Niežino' agurkai. Bet į lysves jau atėjo ir naujoviškos veislės. Gerais lauko agurkais D.Počienė vadino 'Anulkos', 'Krak', 'Labelos' (tik nereikėtų painioti su 'Libela') ir kitas veisles.

Vis daugiau žmonių perka arbūzų, įvairių moliūgų sėklų. Net ir vyresnio amžiaus pirkėjai neapsiriboja tradicinėmis darželių gėlėmis. Augina petunijas, surfinijas, svyrančias pelargonijas. Tik ne visi kreipia dėmesį į pakuočių nurodymus, kaip reikia sėti: užberti žemėmis ar ne ir pan. O nuo to juk priklauso, ar sėklos išdigs.

Sėklų kokybę dabar kontroliuoja Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vilkaviškio rajone dirbanti Kauno padalinio specialistė Alė Šarkauskienė sakė, jog tikrinimai sustiprinami, kai prasideda intensyviausias sėklų pardavimo metas.

Pardavėjų teigimu, ši prekyba kol kas dar tik įsilinguoja, bet kasmet stebima, jog žmonės sėklas pradeda pirkti vis anksčiau. Net prieš Naujuosius metus. Taip ne tik norima, jog didelių pinigų nereikėtų mokėti vienu kartu. Perkant sėklas pajuntama, kad artėja taip laukiamas pavasaris.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---