„Santaka“ / Mokslininkė ragina ūkininkus tausoti žemę

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-10 08:17

Dalinkitės:  


Dr. Loretai Aleknavičienei rūpi ūkininkų laukai, o ne vien produktų pardavimas.

Autoriaus nuotr.


Mokslininkė ragina ūkininkus tausoti žemę

Andrius GRYGELAITIS

Neseniai mūsų rajone padaugėjo mokslo daktarų – disertaciją agronomijos srityje apgynė daugumai rajono ūkininkų gerai žinoma konsultantė Loreta Aleknavičienė.


Nuo dailės iki žemės ūkio


Dr. L. Aleknavičienė teigė, kad sieti savo ateitį su mokslu svajojo dar besimokydama tuomečiame Lietuvos žemės ūkio universitete, kuriam prieš kelis metus buvo suteiktas Prezidento Aleksandro Stulginskio vardas. Apsispręsti jai padėjo tetos prof. Vlados Vitunskienės bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Rumokų bandymų stoties direktoriaus dr. Antano Marcinkevičiaus raginimai ir palaikymas. Būtent Rumokuose doktorantė atliko disertacinį bandymą savo darbui „Vasarinių kviečių mitybos optimizavimas įvertinant dirvožemyje bei augaluose makro ir mikroelementų koncentracijas“.

Pati dr. L. Aleknavičienė teigė, kad kelias į žemės ūkį nebuvo tiesus, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Baigusi vidurinę mokyklą ji ketino savo ateitį sieti su daile, net buvo įstojusi į Kauno taikomosios dailės mokyklą. Vis dėlto po kelių metų ji nusprendė viską mesti ir ėmė studijuoti agronomiją.

„Prisipažinsiu, pirmus dvejus metus agronomijos mokslai nelabai patiko. Buvo daug bendrųjų dalykų, kurie man neatrodė įdomūs. Tik nuo trečio kurso, kai prasidėjo specialybės užsiėmimai, pvz., augalų fiziologija, mikrobiologija, agrochemija, supratau, kad įsėdau į savo roges. Mane labiausiai traukė tai, kad augalai – gyvi organizmai, norėjosi išsiaiškinti, kaip juose vyksta įvairūs procesai“, – sakė pašnekovė.


Didžiausia įtaka – gamtos sąlygos


Dr. L. Aleknavičienė teigė, kad pasiekti mokslinį laipsnį nebuvo lengva, tačiau jai labai padėjo Rumokų bandymų stoties direktorius dr. A. Marcinkevičius, dr. Zita Brazienė bei visas šios įstaigos kolektyvas, kuris nuolat ištiesdavo pagalbos ranką atliekant disertacinį bandymą. Tiesa, mokslininkė pripažino, kad tikėjosi kiek kitokių jo rezultatų. Ji įsitikino, kad ne visada žemės ūkyje naudojamos priemonės duoda laukiamą naudą.

„Mane visada žavėjo įvairūs tręšimo klausimai, galimybė padėti augalams, ypač patiriantiems stresą. Taip pat į priekį visuomet vedė noras rasti būdų, kaip net derlingame dirvožemyje sutaupyti trąšų. Atlikdama disertacinį darbą sutikau jungtis prie Rumokų bandymų stoties darbuotojų, kurie bandymus vykdė kiek seniau. Per kelis metus sukaupėme nemažai duomenų. Nors tikėjomės geresnių rezultatų, ypač iš mikroelementinio tręšimo bandymų, tačiau supratome, kad siekiant gerų rezultatų, reikia dar daugiau investuoti į dirvožemio ir pačių augalų tyrimus ir tik tai padarius galvoti apie tręšimus. Tą patarčiau ir visiems ūkininkams. Didesni žemdirbiai jau pradeda investuoti į žemės tyrimus ir jiems tai tikrai atsiperka“, – sakė pašnekovė.

Ji teigė, kad atliekant disertaciniam darbui skirtus bandymus iškilo daugiau klausimų nei atsakymų, todėl tyrimus planuoja tęsti ir toliau.

„Tikėjomės, kad ir amino rūgštys, ir mikroelementai, ir amonio sulfatas duos didelius derliaus priedus, bet, deja, labiausiai derliui, bent jau vasarinių kviečių, mūsų rajone įtakos turėjo augimo metu buvusios oro sąlygos – drėgmė ir temperatūra“, – sakė dr. L. Aleknavičienė.

Atliekant tyrimą iš visų priemonių efektyviausias pasirodė tręšimas pagal dirvožemio tyrimus. Penkerių metų bandymų rezultatai parodė, kad tręšiant laukus, prieš tai juose atlikus dirvožemio tyrimus, galima sutaupyti net apie 80 proc. fosforo, apie 60 proc. kalio ir apie 20 proc. azoto trąšų.


Sieks sukurti tręšimo programas


Tapusi mokslininke dr. L. Aleknavičienė trauktis iš mūsų rajono neketina. Ji ir toliau žada dirbti konsultante UAB „Agrodema“, ir toliau planuoja bendradarbiauti su Rumokų bandymų stotimi. Vasaros pabaigoje kartu su dr. Zita Braziene ji ketina vykti į tarptautinę konferenciją Bulgarijoje, kurioje skaitys pranešimą apie tai, kokie dirvožemyje esantys mikroelementai daro įtaką augalams įsisavinant sierą. Retkarčiais specialistė pagalvoja ir apie dėstymą universitete. Tiesa, ją liūdina, kad kasmet atsiranda vis mažiau žmonių, besirenkančių doktorantūros studijas.

„Jauniems žmonėms paprasčiausiai trūksta motyvacijos. Neturėtų būti taip, kad mokslininkai balansuoja ant ribos, kaip išgyventi. O ir darbo sąlygos Lietuvoje galėtų būti geresnės. Trūksta laboratorijų, įrangos, pagaliau – ir mokslo darbuotojų. Norėtųsi, kad pas mus būtų kaip užsienyje: patys ūkininkai inicijuotų įvairius bandymus bei tyrimus. Tuomet ir nuomonė būtų nepriklausoma, nes dabar įmonės vis tiek yra suinteresuotos parduoti savo produktus, tad kartais bando pasiūlyti vienokius ar kitokius sprendimus, kurie ne visada būna geriausi augalams“, – kalbėjo pašnekovė.

Ji teigė svajojanti sukurti lietuvišką kompiuterinę tręšimo programą. Tiesa, tam reikia ne tik finansavimo, bet ir atitinkamos kvalifikacijos specialistų. Su panašiomis programomis užsienio šalyse dirbama jau nuo seno.


Vertinama ūkininkų


Dr. L. Aleknavičienę mūsų kraštiečiai pažįsta ne vienus metus. Žemdirbiai ją apibūdina kaip specialistę, kuriai rūpi ūkininkų laukai, o ne vien produktų pardavimas. Šiuo metu UAB „Agrodema“ konsultante dirbanti moteris teigė, kad džiaugiasi įmonėje turėdama laisvę reikšti savo nuomonę, o ne vien vadovautis tuo, kas „nuleista iš viršaus“.

„Galbūt aš kažko neparduodu, bet manau, kad dėl to turiu grįžtamą naudą. Ne viskas turi būti vertinama pinigais. Ilgalaikiai santykiai man daug reiškia. Klientų turiu išties nemažai ir ne vien Vilkaviškio rajone“, – pasakojo Paežerių kaime gyvenanti specialistė.

Priešingai nei dauguma kitų įmonių konsultantų, net per šių metų sausrą ji savo klientams patarė nepurkšti javų, o su visa šeima geriau važiuoti kur nors pailsėti. Anot jos, javus išgelbėti galėjo tik drėgmė, o kiekvienas į chemikalus įdėtas euras reikštų tokio paties dydžio nuostolius. Šiais metais dr. L. Aleknavičienė prognozuoja daug mažesnį derlių nei pernai.


Turi keistis požiūris


Kalbėdama apie ūkių ateitį Lietuvoje, pašnekovė prognozavo, kad jie dar labiau stambės. Jau dabar kasmet nemažai nedidelių ūkių savininkų išparduoda arba išnuomoja savo žemes bei techniką, nes viso to paprasčiausiai neturi kam palikti. Nors ji tikino pastebėjusi, kad dabartiniai ūkininkai į žemės ūkį jau žiūri kaip į verslą, tačiau vis dėlto norėtųsi, kad jų požiūris keistųsi dar labiau. Dauguma žemdirbių dabar alina žemę, siekdami iš jos išgauti viską, kas įmanoma.

„Reikia ne tik imti iš žemės, bet ir jai kažką duoti. Net mikroelementinis tręšimas turi būti vykdomas atsakingai. Šiandien mūsų žemės degradacija – labai didelė. Nors skelbiama, kad humuso dalis žemėje siekia 3–5 proc., tačiau iš tikrųjų ji yra daug mažesnė – vos 1–1,5 proc. Tai labai mažai. Lietuvoje žemė suspausta, tad iš jos išgauti norimą derlių kasmet tampa vis sunkiau“, – kalbėjo dr. L. Aleknavičienė.

Ji teigė, kad problemų išaugo Lietuvos ūkiuose mažėjant gyvulių skaičiui. Būtent mėšlas padėdavo palaikyti reikalingą dirvožemio struktūrą. Dabar žemdirbiai ne veltui raginami vykdyti žemę tausojantį ūkininkavimą. Anot pašnekovės, tokius ūkininkus turėtų labiau palaikyti ir Vyriausybė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas