Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Pas kaimynus

---

Dainiaus Čėplos nuotr.

Jubiliejinis penktasis „Malonny“ meno simpoziumas Marijampolėje pasižymėjo įvykių svarba ir gausa – ARVI ir Ray Bartkaus iniciatyva surengtas įspūdingas, penkis žymius atlikėjus ir skonius sujungęs performansas seniausiame Lietuvoje cukraus fabrike, miestiečiai buvo pakviesti į naujas idėjas provokuojančius forumus ir diskusijas, o pačiame mieste pristatyti net šeši nauji sienų tapybos darbai.

Pasak VŠĮ „Sveikatingumo idėjos“ direktoriaus, pagrindinio „Malonny“ organizatoriaus Andriaus Jasinskio, penktasis meno simpoziumas atnešė naujų suvokimų ir įtvirtino jau seniau aptartas tendencijas: „Paskelbę konkursą sulaukėme didelio susidomėjimo iš meno bendruomenės sukurti ir įgyvendinti eskizą ant R. Stankevičiaus sienos, pasiūlyta virš 20 idėjų. Nuostabu, kad konkurso laimėtojai, kurie nuo pirmų meno simpoziumų metų savanoriavo, šiemet patys ėmėsi ambicingo ir labai didelio tapybos projekto ir jį įgyvendino“, – sako A. Jasinkis.

Jis priduria, kad vietos bendruomenė įsitraukė į visą procesą labai aktyviai: nuolatos lankė tapančius menininkus, virš 50 jaunų žmonių kasdien savanoriavo projekte. „Jaučiame didelę sinergiją su vietos bendruomene. Tikiu, kad tiek asmeniniame, tiek profesiniame savanorių gyvenime ši patirtis paliks dideles žymes“, – sako jis.

Pristatyti nauji šeši paveikslai ant sienų

Sienų pristatymą atidarė meninis jaunos režisierės Gabrielės Penčylaitės organizuotas etiudas, įvykęs prie pirmojo paveikslo ir netikėtai nustebinęs susirinkusius stebėtojus. Jis vyko prie įspūdingo dydžio Will Teather (Londonas) nutapyto darbo, kuris alsuoja magiškuoju realizmu ir sukuria ratu skraidančių balandžių įspūdį.

Kitas kačių kiemelyje sukurtas darbas yra Jeff Woodbury (Niujorkas) paveikslas. Autoriui svarbu bendrauti su aplinka, tad išvydęs sieną, ant kurios numatyta atlikti darbą, pamanė, kad būtų įdomu ir šiek tiek juokinga ant jo nutapyti dar daugiau langų. Savanoriams, dirbusiems su J. Woodbury buvo duota laisvė improvizuoti, individualizuoti kiekvieno lango detales – užuolaidas, daiktus ant palangių, tad ant jų atsirado gėlių ir katinų. Jis tikisi, kad ir ateityje atsiras norinčiųjų papildyti langus, o pastato gyventojams jų gausa suteiks anonimiškumo, nes ji gali nukreipti dėmesį nuo tikrųjų langų.

Rachel Price Bacon (Niujorkas) sukurtas darbas yra prieš porą metų Marijampolėje nutapyto „Emocijų peizažo“ tąsa. Autorė mato erdvę, tinkamą eksperimentams ir papildymams, tad šįkart autorės darbas dar sudėtingesnis, detalesnis.

Sienų tapybos konkurso laimėtojo marijampoliečio Igno Vieversio darbas „Do what you can't“ – spalvotas ir žaismingas, jame gausu jaunimui atpažįstamų ženklų, kompiuterinių žaidimų veikėjų. Darbas kviečia jaunus žmones maištauti, nepaklusti taisyklėms, daryti tai, ko jiems patiems norisi, o ne laikytis status quo. Simboliška, kad toks darbas nutapytas ant mokyklos – Rimanto Stankevičiaus pagrindinės – sienos.

Animacijos kūryba užsiimančios Ianthe Jackson (Niujorkas) darbas yra įkvėptas judesio – tokį įkvėpimo šaltinį autorei pasufleravo ir pačios tapomos sienos vieta ir forma. Darbe vaizduojama moteris, nešama rankų jūros– jos simbolizuoja patiems menininkams taip reikalingą palaikymą iš meno bendruomenės.

Simpoziumo kuratoriaus ir iniciatoriaus Ray Bartkaus paveikslo idėja kyla iš pasaulyje gerai žinomo belgų siurealisto Renne Magritte garsiojo darbo, kuriame vaizduojama pypkė, o po ja užrašyta „Čia ne pypkė“, tarsi paaiškinant, kad matomas vaizdas yra tik lapas ir dažai. Ray Bartkaus sukurtame paveiksle matoma saulėto dangaus perspektyva, po kuria rašoma „Čia ne siena“ – juk žiūrint matomas dangus.

„Marijampolė labai pasikeitė per penkerius metus ir gali keistis toliau. Matėme, kaip vienos meno iniciatyvos išjudina kitas, tai stipri sinergija. Toliau išlaikant „Malonny“ savitumą galima sukurti įspūdingą meno galeriją po atviru dangumi, kuri trauktų žmones į Marijampolę. Gal net ir atsirastų regioninis menų centras, kuris galėtų pritraukti dar įdomesnes idėjas“, – apie meno simpoziumą kalbėjo Ray Bartkus.

Forumai kvietė pasižiūrėti į miestus naujai

Meno simpoziumo metu buvo surengti trys forumai. Pirmajame pristatyta atvykusių menininkų patirtis, kūryba ir idėjos. Antrajame aptarta istorinės miestų ištakos ir jų reikšmė šiandienai bei pasaulinės miestų tendencijos, o trečiajame pateiktos Marijampolės raidos ištakos ir pasiūlymai ateičiai.

„Forumai padeda įprasminti tapybos darbus, performansus, renginius. Taip sukuriamas santykis tarp to kas sukurta, o aptarus ateina ir suvokimas, kaip tai liečia, keičia mus. Forumas tarsi prasmės kūrimas vystantiems „Malonny“ procesams. Kartu tai būdas susiburti bendruomenei į vieną vietą, atrasti bendrų siekių“, – sako filosofas, „Malonny“ forumų moderatorius Justas Kučinskas. Apibendrindamas prof. Naglio Kardelio mintis, J. Kučinskas priminė: „Miesto gyvybingumui reikalinga vieta, kurioje galima susiburti, kurioje gvildenamos bendros ir svarbios temos ir taip apsikeičiama turima energija, nuomonėmis ir kartu paskatinamas veiksmas bei stiprinami ryšiai ir santykiai“, – sakė jis.

Forumų metu buvo išsakytos idėjos, kad didieji megamiestai "galvoja", kaip tapti žalesniais, jaukesniais, kaip juose sukurti kuo paprastesnį ir patogesnį susiekimą ir kartu išlaikyti intelektinę, kultūrinę ir net ekonominę įvairovę. Marijampolė turi du aiškiai išreikštus pirmuosius kriterijus, o tokių meno simpoziumų metu ir reiškinių metu kuriama įvairovė daro šį miestą patraukliu ir aiškiai pretenduojančiu į gyvybingo miesto apibrėžimą.

Per penkerius „Malonny“ metus Marijampolėje sukurta 19 piešinių, vienas iš jų dėl rekonstrukcijos darbų išlikęs tik archyvuose, surengti performansai, forumai ir diskusijos, „masterclass“ susitikimai, projekte savanoriavo keli šimtai jaunų žmonų. Garsiausias paveikslas – Ray Bartkus kūrinys „Tekantis gyvenimas“, kurį visame pasaulyje peržiūrėjo milijonai žmonių.

Parengė: Simona Survilaitė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---