„Santaka“ / Tvarkant kelius bendradarbiauti su ūkininkais sekasi ne visiems

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-04 13:47

Dalinkitės:  


Navadolės kaime ant kelio išpilta žvyro krūva nejudinama stūkso jau beveik dvi savaites.

Autoriaus nuotr.


Tvarkant kelius bendradarbiauti su ūkininkais sekasi ne visiems

Andrius GRYGELAITIS

Neseniai rašėme, kad Savivaldybės administracija skyrė lėšų tvarkyti problemiškiausius rajono kelius. Bendradarbiaudamos su savo krašto ūkininkais seniūnijos ant kelių veža žvyrą, jį lygina. Deja, susitarti su žemdirbiais pavyksta ne visiems.


Išvertė ir paliko


Į redakciją kreipėsi Pajevonio seniūnijos Navadolės kaimo gyventoja Elė Antanavičiūtė. Ji sakė, kad už Savivaldybės skirtus pinigus pradėjus žvyruoti rajono kelius dvi priekabos atvežtos ir prie jos namų. Tiesa, tiek ji, tiek greta gyvenantis kaimynas už žvyrą... patys susimokėjo. Be to, žvyras buvo išpiltas tiesiog kelio viduryje ir dar šiandien krūva stūkso neišlyginta.

„Iš mūsų rinko po 50 eurų. Aišku, aš tam neprieštaravau, nes pagerinti šito kelio būklę labai reikėjo. Kai paprašė prisidėti, ilgai nedvejojau. Tiesa, tikėjausi, kad atveš bent keliomis priekabomis daugiau. O blogiausia, kad išversto ant kelio žvyro niekas nelygina, nors buvo pažadėję tą padaryti. Jei būtų gaisras ar kitokia nelaimė, pagalba mūsų nepasiektų“, – kalbėjo E. Antanavičiūtė.

Ji teigė, kad iš kitų seniūnijų gyventojų apie panašius nesusipratimus nieko panašaus negirdėjo.


Susitarti nepavyko


Daugumoje rajono seniūnijų ūkininkai džiaugiasi galėdami prisidėti prie žvyrkelių būklės gerinimo ir už tai iš seniūnijų nereikalauja jokio atlygio. Kaip su jais pavyksta susitarti, priklauso ir nuo pačių seniūnų, jų ilgalaikių santykių su vietiniais žemdirbiais. Deja, glaudžiais santykiais su ūkininkais pasigirti gali toli gražu ne kiekvienos seniūnijos šeimininkas.

Kalbėdamas apie Navadolės kaime ant kelių išpiltą ir nelyginamą žvyrą, Pajevonio seniūnas Gediminas Bisikirskas pripažino, kad tai – nepasiektų susitarimų su ūkininkais pasekmė.

„Su visais žemdirbiais tarėmės, kad šie patys išsilygins ant kelių išpiltą žvyrą, tačiau Karklupėnų seniūnaitijoje, kurioje ir yra Navadolės kaimas, tokių ūkininkų kaip tyčia neatsirado. Tikrai ne kartą ir aš, ir seniūnaitė prašėme vietinių ūkininkų, kad šie bent pirminį žvyro lyginimą padarytų, kad ant kelių nestūksotų didžiulės krūvos. Vėliau mes patys planavome su greideriu viską išskirstyti taip, kaip reikia. Kadangi pagalbos iš ūkininkų nesulaukėme, darbo pamažu ėmėmės patys. Su mūsų vienų pajėgumais tai užtrunka gana ilgai. Praėjusią savaitę žvyro krūvas baigėme lyginti Karklupėnuose, o prie Navadolės išlyginsime iš karto, kai pasitrauks lietūs“, – sakė G. Bisikirskas.

Anot jo, greideriavimo darbus apsunkina tai, kad ant kelių pilamas žvyras yra su molio priemaišomis. Jis – sunkesnis, taip greitai neišdulka.


Didžiausias kiekis – į Karklupėnus


Pajevonio seniūnas pasakojo, kad minėtas kelias prie Navadolės nėra pačios blogiausios būklės. Anot jo, daugiausiai problemų kėlė netoliese esantis Karklupėnų kelias, kuriam ir teko daugiausiai Savivaldybės lėšomis nupirkto žvyro. Iš viso Savivaldybės administracija Pajevonio seniūnijos kelių būklei gerinti skyrė 3205 eurus, už kuriuos buvo nupirkta 946 kubiniai metrai žvyro. Daugiau nei pusė šio kiekio atkeliavo į Karklupėnus.

„Ten yra kelias, kuriuo kasdien į mokyklą vežiojami vaikai. Jo būklė buvo tikrai ne pati geriausia. Šį ir kitus panašius kelius labiausiai gadina sunki ūkininkų technika. Deja, patys atitaisyti padarytos žalos jie nenori. Navadolės kelyje buvo trys problemiškesnės vietos ir į dvi iš jų atvežėme žvyro. Jei ateityje bus galimybė, sutvarkysime ir likusią vietą“, – kalbėjo G. Bisikirskas.

Anot jo, šįkart skirstant žvyrą buvo pasirinktos pačios problemiškiausios, toliausiai nuo seniūnijos centro nutolusios vietovės. Pavyzdžiui, Pajevonio seniūnijos Vaišvilų ir Karalkrėslio seniūnaitijos žvyro visai negavo.

Paklaustas, kodėl iš kai kurių gyventojų buvo prašoma susimokėti už žvyrą, kurį nupirko Savivaldybės administracija, seniūnas atsakyti negalėjo.

G. Bisikirskas tvirtino apie tai nieko nežinantis ir svarstė, kad ši rinkliava tikriausiai buvo daroma Karklupėnų seniūnaitės Rimos Čiuprinskienės iniciatyva.


Nepatenkintų yra ir daugiau


Pati R. Čiuprinskienė teigė, kad kai nepavyko susitarti su vietiniais ūkininkais, teko samdyti tuos, kurie galėtų atvežti žvyrą. O jį atsigabenti reikėjo iš gana toli – iš Vygrelių kaime esančio karjero. Dėl šios priežasties transportavimo kaštai buvo išties nemaži, tad gyventojai prisidėjo pinigais arba kuru. Bet kokiu atveju tą daryti jie nebuvo verčiami.

„Mūsų seniūnaitijoje yra apie 20 km žvyrkelių, o gyventojų – vos apie 50. Sodybų čia yra dar mažiau. Judėjimas keliais – labai intensyvus, tačiau jais dažniausiai važinėja nevietiniai ūkininkai. Jie žemę dirba čia, o gyvena kitur. Dėl to šie ūkininkai visai nesuinteresuoti tvarkyti kelių. Jie išvažiuoja, o mes liekame čia gyventi“, – apgailestavo R. Čiuprinskienė.

Anot jos, sprendžiant, kur pilti žvyrą, Karklupėnai pasirinkti neatsitiktinai. Čia susikerta net 6 žvyrkeliai. Seniūnaitė teigė, kad šiemet buvo tvarkomos tik pačios problemiškiausios vietos. Dėl šios priežasties nemažai gyventojų liko nepatenkinti, kad žvyro neužteko išpilti ir prie jų namų.

„Ką nors darydamas, visiems geras nebūsi. Šiemet rinkomės tvarkyti kritines vietas, o jei ateityje dar gausime žvyro, jį pilsime ant kitų kelių“, – teigė R. Čiuprinskienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas