Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
Lietuvą gyventojai labiausiai myli dėl kelionių, gamtos, kalbos ir interneto
Lietuviai savo šalį labiausiai vertina dėl galimybės laisvai keliauti po pasaulį ir gražios gamtos, nevarginančios stichijomis. Šalies kompaktiškumas ir spartus internetas bei seniausia pasaulio kalba – dar keli TOP penketuko aspektai, dėl ko gyventojai myli Lietuvą, rodo „Kantar TNS“ tyrimas.
Pasak „Kantar TNS“ tyrimų ir įžvalgų vadovės Jurgitos Račkytės–Vilimės, istorinė patirtis ir asmeninės vertybės lemia tai, kas savo gimtinėje atrodo vertingiausia.
„Žvalgomajame tyrime aiškindamiesi, už ką lietuviai labiausiai myli arba brangina savo šalį, pamatėme, jog nemažai daliai net nereikia priežasčių – myli, nes tai tiesiog vieta, kurioje gimė ir augo. O į konkrečių kriterijų sąrašą pateko aspektai susiję su geografija, technologijomis, istorija ir paveldu, taip pat su žmonėmis ir saugumo jausmu“, – apžvelgdama tyrimą sakė ekspertė.
Aukščiausiu balu 4, 24 iš 5 – lietuviai įvertino galimybę laisvai keliauti po daugumą pasaulio šalių. „Tai, matyt, lėmė 50 metų ribojimas, kai būdami Sovietų Sąjungos dalimi, laisvai keliauti negalėjome. O gamta nuo seno yra lietuvių identiteto dalis – tad nenustebino, jog gražios, saugios ir ramios gamtos, be pavojingų stichijų, aspektas buvo antras pagal populiarumą (4, 17 balo). Dar du geografiniai aspektai, kuriuos išskyrė apklaustieji kaip vertinamus – keturi metų laikai ir šalies kompaktiškumas“, – sakė J.Račkytė–Vilimė.
Į meilės Lietuvai TOP priežasčių dešimtuką, pateko ir dvi susijusios su technologijomis: tai spartus visur pasiekiamas internetas (4, 06) ir pasiekimai technologijų srityje (lazerių, biotechnologijų) – 3, 91. Vis dėlto bene daugiausia priežasčių yra susiję su mūsų istorija ir paveldu. Aukščiausiu balu 4,24 iš 5 – lietuviai įvertino galimybę laisvai keliauti po daugumą pasaulio šalių.
„Lietuviai itin vertina tai, kad kalbame viena seniausių pasaulio kalbų (4, 06), išsaugojome ir puoselėjame savitas tradicijas bei maistą (3, 93), branginame protėvių atminimą ir paveldą (3, 76). Respondentai taip pat akcentavo savo šalies istoriją (4, 01) – visa tai rodo, kad mums rūpi mūsų šaknys, savitumas“, – sakė „Kantar TNS“ ekspertė. Svarbus lietuviams ir saugumas – tiek mūsų gamtoje, kurioje nėra kataklizmų, tiek bendrai saugi ir taiki aplinka šalyje (3, 76).
Gyventojai didžiuojasi ir šalį garsinančiais sporto, meno, kultūros ar mokslo žmonėmis (3, 96). Taip pat apskritai žmonėmis, kurie gyvena šalyje (3, 74). Atskirai išskirtas ir šalies gyventojų sugebėjimas susitelkti ir prireikus kovoti už laisvę (3, 62). Panašiai vertinama ir žodžio laisvė (3, 52). Santykinai mažiausius įvertinimus pelnę kriterijai dėl nemokamo šalies švietimo ir šalies verslo pasiekimų vis tiek buvo įvertinti daugiau kaip 3 balais iš 5. Iš 17 priežasčių vertinimo vidurkis buvo 3, 86 balo.
„Tai rodo, kad šalies gyventojai pastebi daug aspektų, kuriuos vertina savo šalyje ir didžiuojasi, kita vertus, tarp įvardintų priežasčių nematome susijusių su ekonomine gerove“, – sakė „Kantar TNS“ tyrimų ir įžvalgų vadovė.
Pastebėtina, jog senjorų karta (61 m. ir vyresni) linkę labiau vertinti šalį dėl visų minėtų priežasčių palyginti su jaunesniais (18–44 m.) gyventojais.
Tyrimą, už ką šalies gyventojai myli ir vertina Lietuvą, dovanojo Norvegijos–Lietuvos prekybos rūmai Lietuvos šimtmečio proga VšĮ „Versli Lietuva“. Tyrimą š.m. kovo mėnesį internetu ir telefonu atliko „Kantar TNS“, apklausti 1046 respondentai.
Publikuota: 2018-07-04 13:39:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|