„Santaka“ / Darbų ūkyje gausėja – nauda nedidėja

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-02 16:23

Dalinkitės:  


Apie gyvulininkystės ateitį Kazys Zaveckas kalba be optimizmo.

Autoriaus nuotr.


Darbų ūkyje gausėja – nauda nedidėja

Andrius GRYGELAITIS

Vizgirdų kaime, Pilviškių seniūnijoje, gyvenantis Kazys Zaveckas yra vienas iš nedaugelio mūsų rajono ūkininkų, kurie turi ir didelę galvijų bandą, ir nemažus žemės plotus. Jeigu šiandien viską reikėtų pradėti iš naujo, jaunas vyras dar gerai pagalvotų, ar verta.


Teko apsispręsti


Ūkininkauti K. Zaveckas pradėjo 2010 m. Tuomet jo tėvai Alfonsas ir Julija nusprendė trauktis iš aktyvaus ūkininkavimo ir Kaziui teko rinktis: mesti vienoje įmonėje turėtą gerą darbą ir tęsti tėvų veiklą ar viską išparduoti. Tuo metu A. ir J. Zaveckai turėjo apie 70 ha žemės bei 30 melžiamų karvių. Kadangi pats Kazys tėvų ūkyje sukosi nuo mažens, jam buvo gaila visko atsisakyti. Pernelyg ilgai nedvejojęs vyras apsisprendė vadžias perimti į savo rankas.

Šiandien jis valdo apie 140 ha žemės, turi apie 60 melžiamų karvių, o su prieaugliu bandą sudaro maždaug 100 galvijų.

„Nors ūkis padvigubėjo, tačiau tai nereiškia, kad dėl to ir nauda gaunama dvigubai didesnė. Priešingai, plotai auga, darbo daugėja, būtina nuolat investuoti į naują techniką, nes kitu atveju bus neįmanoma visos žemės išdirbti. Blogiausia, kad trąšų ir chemikalų kainos auga, o už ūkininkų pagaminamą produkciją kone kasmet mokama vis mažiau. Aišku, būtų galima apsiriboti tuo, kas jau yra sukurta arba net sumažinti ūkį, tačiau tada jis būtų pasmerktas žlugti. Iš hektaro gaunama nauda kasmet mažėja“, – teigė Vizgirdų kaimo ūkininkas K. Zaveckas.


Beveik atsisakė


Nors pats K. Zaveckas yra vienas iš aktyviausių mūsų rajono pieno gamintojų, jis nuolat dalyvauja įvairiuose pienininkų suvažiavimuose ne tik Vilkaviškyje, bet ir kituose šalies miestuose, tačiau optimizmo gyvulininkystės srityje vyras nemato daug. Kai dauguma jo kolegų pamažu atsisako karvių, Kazys vis dar nesiryžta šiam žingsniui. Anot jo, būtų gaila įdirbio. Tiesa, prieš porą metų liepto galas jau buvo beveik prieitas.

„Tuomet su kaimynu Pauliumi Vizgirda, kuris, beje, šiandien jau yra atsisakęs visų galvijų, buvome tarsi susikooperavę ir ieškojome įvairių būdų, kaip išsiderėti palankesnę kainą. Deja, sekėsi labai sunkiai. Tuomet buhalterės paprašiau apskaičiuoti, kokia yra vieno litro pieno savikaina. Paaiškėjo, kad ji buvo 20,5 cento, o už pieną tuomet mokėjo 16,5 cento. Vadinasi, prie kiekvieno litro man reikėjo pridėti dar keturis centus. Laimei, tie metai bent jau grūdų sektoriuje buvo neblogi, tad nuostolių ūkyje pavyko išvengti“, – prisiminė pašnekovas.

Būtent tuomet K. Zaveckas galutinai apsisprendė parduoti karves. Su supirkėjais iš Lenkijos vyriškis sutarė, kad šie nesvers jo galvijų, o paims visą bandą, mokėdami po 750 eurų už vieną gyvulį. Deja, kaip tik tuo metu lietuviai pradėjo masiškai išparduoti savo karves ir atėjus sutartam gyvulių paėmimo laikui lenkai K. Zaveckui jau galėjo pasiūlyti tik po 500 eurų už vieną galviją. Trečdaliu mažesnės sumos vyriškis, aišku, atsisakė, taigi galvijai Vizgirdų kaimo ūkininko laukuose ganosi iki šių dienų.


Reikalavimai auga


Labiausiai K. Zaveckui kelia nerimą kasmet ūkininkams didinami reikalavimai, augantis „popierizmas“. Anot jo, jei pačiam reikėtų tvarkyti visus dokumentus, žemę dirbti nebūtų kada.

„Jei ne kontrolės asistentai, patys ūkininkai vargu ar jau susigaudytų visoje painiavoje. Ypač daug rūpesčių yra gyvulininkystės sektoriuje. Tikrintojų čia daugiau negu pagalbininkų. Tie ūkininkai, kurie verčiasi vien augalininkyste, dar turi kada nuo popierių atsikvėpti, tačiau jei ūkis mišrus, vargo išties daug. Jei vėl viską reikėtų pradėti iš naujo, vargu ar dabar tam ryžčiausi“, – teigė pašnekovas.

Jis svarstė, kad galbūt šiek tiek lengviau stambiesiems ūkininkams, tačiau smulkiems ir vidutiniams išgyventi dabartinės konkurencijos laikotarpiu – sunki užduotis. Net įvairias paramas jiems gauti daug sunkiau nei didiesiems. Pats K. Zaveckas yra pasinaudojęs dviem Europos Sąjungos paramomis: jaunajam ūkininkui bei investicijoms į žemės ūkio valdas.

Tiesa, vienos prašytos paramos vyriškis negavo ir dėl to šiandien labai džiaugiasi.

Tuo metu, kai už litrą pieno supirkėjai mokėdavo po vieną litą, jis buvo pateikęs paraišką modernizuoti ir išplėsti galvijų ūkį. Tada optimizmo šiame sektoriuje netrūko. Deja, netrukus pieno supirkimo kainos drastiškai krito ir gyvulininkystė pamažu tapo nuostolinga.

„Jei tada būčiau gavęs paramą, greičiausiai dėl įsipareigojimų šiandien jau būčiau bankrutavęs“, – svarstė ūkininkas.


Konkurencija didėja


Šiuo metu K. Zaveckas savo valdomuose plotuose dažniausiai dirba su kitu Pilviškių seniūnijos ūkininku Povilu Mockeliūnu. Net dalis technikos yra bendra. Anot pašnekovo, dirbti susikooperavus yra patogiau. Be to, konkurencija tarp ūkininkų nuolat auga, tad būtina ieškoti įvairių sprendimų, kurie palengvintų ar paspartintų darbą.

„Žemės kainos jau perkopė 8 tūkst. eurų už hektarą. Už nuomą moku po 150 eurų už hektarą, bet tik dėl to, kad nuomojami plotai yra nedideli. Už didelius plotus kiti ūkininkai jau moka ir po 200 eurų. Tokios kainos vargu ar kada atsipirks, bet konkurencija šį procesą verčia suktis“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, realu, kad ateityje žemės kainos dar labiau didės. Jis pateikė vieno Vokietijos regiono, kuriame neseniai lankėsi, pavyzdį. Ten hektaras žemės šiuo metu kainuoja apie 20 tūkst. eurų. Vokiečiai net juokauja, kad tie, kurie gimė be žemės, ir mirs be jos. Būtent dėl didžiulės žemės kainos Vokietijoje ūkiai nėra dideli, o patys žemdirbiai samdo pagalbininkus, kurie dirba žemę bei nuima užaugintą produkciją. Lietuvoje, anot K. Zavecko, tokia praktika yra labai reta. Mūsų ūkininkai įpratę patys turėti galingą techniką ir ja dirbti savo valdose. Pašnekovo teigimu, dėl mūsų krašto orų kitaip elgtis nelabai būtų galima.

„Juk kai šviečia saulė, nelauksi, kol kas nors atvažiuos ir nukuls tavo javus. Pats sėdi į kombainą ir skubi į laukus, kol lyti dar nepradėjo. Tiesa, dalį paslaugų vis dėlto perku ir aš. Kažkada paskaičiavau, kad jei įsigyčiau šieno ir šiaudų presą, man jis atsipirktų mažiausiai per 12 metų. Dėl šios priežasties man labiau apsimoka jį nuomotis. Galinga technika turi būti naudojama, ji negali tiesiog stovėti garaže“, – mintimis dalijosi Vizgirdų kaimo ūkininkas.


Patirtis Danijoje


Maždaug prieš 18 metų K. Zaveckas kurį laiką dirbo viename Danijos ūkyje. Po dešimtmečio nuvažiavęs aplankyti savo buvusių darbdavių, jis vėl domėjosi, kaip gyvena šios šalies ūkininkai. 2010 m. žemės kaina Danijoje siekė apie 30 tūkst. eurų už hektarą. Tiesa, dauguma iš tų, kas tuomet ją pirko, šiandien jau yra bankrutavę. Dabar hektaro kaina Danijoje siekia apie 17 tūkst. eurų.

„Man patinka daniška sistema. Pavyzdžiui, ten fermų stogus ūkininkai keičia kas penkiolika metų, nes būtent po tiek laiko baigiasi garantija. Žemdirbiams iš bankų imti paskolas naudinga. Tuomet jie būna atleidžiami nuo dalies mokesčių. Danijos ūkininkai turi rūpintis tik užauginti produkciją, o ją parduoti – jau banko galvos skausmas. O bankai suinteresuoti atgauti suteiktas paskolas. Norėtųsi, kad ir mūsų šalyje būtų kažkas panašaus“, – mintimis dalijosi K. Zaveckas.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas