„Santaka“ / Sausra padarė nepataisomos žalos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-06-28 15:40

Dalinkitės:  


Savaitės pradžioje iškritęs lietus labiausiai padėjo vasarinėms javų kultūroms.

Autoriaus nuotr.


Sausra padarė nepataisomos žalos

Andrius GRYGELAITIS

Nors pastarąsias dienas palijo, tai mažai guodžia rajono žemdirbius. Anot ekspertų, trumpalaikis lietus jau neatgaivins žuvusių pasėlių, jei kritulių neiškris daugiau, ūkininkų nuostoliai gali tik didėti.



Drėgmės kiekis – minimalus

„Nuostolių šiemet bus nemažai. Kaip ir daugumos ūkininkų, mano javus ir rapsus paveikė sausra, nemažai plotų atrodo išdegę“, – sakė vienas iš didžiausių rajono ūkininkų Arūnas Maksvytis.

Gižų seniūnijoje žemę dirbantis vyras jau ne vienus metus pasėlius draudžia nuo iššalimo, liūčių, tačiau nuo sausros – ne. Iki šiol tam nebuvo dingsties. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet šalyje nėra nė vieno ūkininko, kuris pasėlius būtų apdraudęs nuo sausros.

Ilgametis Rumokų bandymų stoties direktorius dr. Antanas Marcinkevičius tikino neatsimenantis taip ilgai užsitęsusios sausros. Anot jo, sausringų metų būta dažnai, tačiau sausesnį periodą gana greitai keisdavo lietūs, todėl ūkininkai dėl pernelyg mažo drėgmės kiekio nuostolių beveik nepatirdavo.

„Šiais metais nuostoliai bus dideli, ypač vasarinių javų augintojų. Pavasarį sudygo gražūs pasėliai, tačiau labai greitai jiems ėmė stigti drėgmės, augalai neišsikrūmijo. Dalį derliaus sausra jau tikrai pražudė“, – teigė dr. A. Marcinkevičius.

Stoties darbuotojai neseniai atliko žemės tyrimus, kurių rezultatai – nedžiuginantys. Pusės metro gylyje pastebėta daugybė plyšių, o drėgmės kiekis – minimalus. Pavyzdžiui, kviečių plotuose drėgmės buvo vos 10, o runkelių – 16 proc. Paprastai šie rodikliai būna daug didesni.



Nukentės kokybė

Pilviškių seniūnijoje nemažą galvijų bandą laikantis Kazys Zaveckas teigė dėl sausros patiriantis pašarų trūkumą. Žiemai pašarų jis turi sukaupęs tik pusę būtino kiekio. Ankstesniais metais birželio pabaigoje šaltajam metų laikotarpiui jau būdavo pasiruošta.

„Turiu ganykloje pasėjęs žolės mišinį, kuris jau beveik ir peraugęs, bet pjauti bijau. Baisu, kad likusi žolė tuoj pat nudžius. Anksčiau galvijams pašarų nereikėdavo ieškoti, o šiemet jų nelabai galiu rasti“, – teigė K. Zaveckas.

Jis augina apie 70 ha javų bei 20 ha rapsų. Ūkininkas teigė, kad sausra paveikė ir šiuos plotus. Vyriškis prognozavo, jog grūdų kiekis šiais metais nebus daug mažesnis nei anksčiau, tačiau jų kokybė tikrai bus prastesnė.

Su panašiais sunkumais susiduria ir kiti rajono ūkininkai. Vištyčio seniūnijoje gyvenanti Erika Kauneckaitė su vyru Mariumi savo ūkyje laiko maždaug pusšimčio galvijų bandą. Moteris taip pat teigė, kad šiemet sunku žiemai prikaupti pašarų. Anot jos, maždaug pusę teks iš kažkur nusipirkti, nes patiems pasiruošti nėra iš ko.



Gali net pakenkti

Rajono ūkininkus konsultuojantis ir esamą padėtį puikiai suvokiantis AB „Linas agro“ vadybininkas-konsultantas Raimundas Švabas prognozavo, kad šiais metais derlius bus bent penktadaliu mažesnis nei pernai. Sausros padarytos žalos neseniai iškritę lietūs jau neatitaisys.

„Ypač lengvose žemėse dalis javų jau negyvi, varpos – tuščios. Tokiais atvejais nei trąšos, nei chemikalai, nei lietūs jau nepadės. Daug kur rajone pasėliai išretėję, grūdai varpose – smulkūs“, – teigė R. Švabas.

Anot jo, blogiausia situacija yra apie Bartninkus, Gražiškius ir Vištytį, o geriausia – Keturvalakių seniūnijoje, kur žemė šiek tiek geresnė.

„Jei vasarinės kultūros pasėtos į sausą, subrendusią dirvą, tie plotai šiandien atrodo neblogai. Tačiau jei kviečiai ar žirniai pasėti į drėgną vietą, šiandien jie jau džiūsta. Toks lietus, koks buvo savaitės pradžioje, gali kažkiek padėti vasariniams rapsams ir kviečiams. Jei lietaus nebus daugiau, neseniai iškritę krituliai gali tik dar labiau pabloginti situaciją“, – prognozėmis pasidalijo UAB „Agrodema“ konsultantė dr. Loreta Aleknavičienė.

Tiek ji, tiek R. Švabas prognozavo, kad dėl sausros šiemet javapjūtė prasidės maždaug dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Jei orai leis, pirmieji kombainai į laukus turėtų išvažiuoti jau šiandien arba rytoj.



Negali suprasti

Dr. L. Aleknavičienė pastebėjo, kad pastarosiomis dienomis iškritęs lietus daugiausia padėjo atgaivinti atvirus žemės plotus, tačiau tose vietose, kur auga lapuočiai augalai, drėgmės kiekis vis tiek dar yra pernelyg mažas.

„Lietus labiausiai padėjo runkeliams. Dalies augalų lapai jau buvo pageltę, ėmė džiūti. Drėgmė teigiamos įtakos turėjo ir vasarinėms javų kultūroms, pievoms bei bulvėms“, – sakė Rumokų bandymų stoties direktorius dr. A. Marcinkevičius.

Tuo tarpu dr. L. Aleknavičienė niekaip negalėjo suprasti, kodėl Vilkaviškio rajone stichinė sausra taip ir nebuvo paskelbta, nors aplinkinės savivaldybės tą padarė. Anot jos, žemės ūkyje reikėtų stebėti drėgmės kiekius, kuriuos augalai įsisavina, ir pagal tai spręsti, ar skelbti sausrą. Jei taip būtų daryta, mūsų krašte sausrą buvo galima fiksuoti dar gegužės viduryje. Būtent tuomet pasirodė pirmieji požymiai, kad augalams neužtenka drėgmės.



Kenčia ne tik ūkininkai

Nuo sausros nukentėjo ne vien ūkininkai. Teko gelbėti Klausučių parką. Seniūnijos darbininkai kasdien laistė medelius.

„Už daugiau nei 300 eurų įsigijome benzininį siurblį ir laistymo žarnas. Kiekvieną dieną iš Šeimenos upės traukėme vandenį ir laistėme augalus. Juos pavyko išgelbėti. Būtų buvę labai gaila, jei būtų neišgyvenę, nes dauguma augalų – dovanoti žmonių“, – kalbėjo Klausučių seniūnė Gema Skystimienė.

Ji sakė, kad parke nudžiūvo žolė, vaizdas pasidarė niūresnis, o dėl to sumažėjo lankytojų. Seniūnė vylėsi, kad žolė po lietaus atsigaus.

„Praėjusį rudenį dalį parko buvo užsėmęs vanduo. Jis tiek žalos nepadarė, kiek šių metų sausra“, – konstatavo G. Skystimienė.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas