„Santaka“ / Joninių laužai: kai kurie iš jų gali būti nuodingi / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  



Joninių laužai: kai kurie iš jų gali būti nuodingi


Laužas, kepsninių ugnelė ir kvapai, bičiulių susibūrimas po atviru dangumi – tai, ko turbūt vasaros sezonu nenorėtume atsisakyti nė vienas. Deja, jei vasaros laužuose deginsime viską, kas pakliūva, vietoje sveikatos šaltinio tokia ugnis gali tapti tikrais nuodais.

„Deja, mes gyvename aplinkoje, kur natūralių medžiagų labai nedaug. Nugriovę seną rąstinį, nedažytą ir neimpregnuotą, namą galėtume panaudoti jo medieną kūrenimui ar laužui, tačiau to negalėtume pasakyti apie dažytą ir perdažytą namą. Degindami tokias dažytas lentas ar lango rėmus galime labai užteršti aplinką ir pakenkti savo, artimųjų ar kaimynų sveikatai. Neatsitiktinai Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti tokias atliekas ne tam skirtuose specialiuose įrenginiuose, o to įstatymo nesilaikantiems yra numatytos baudos“, – atkreipia dėmesį pavojingąsias atliekas tvarkančios bendrovės „Toksika“ vadovas Arūnas Dirvinskas.

Anot jo, krosnyse ar laužuose deginant kas papuola, į aplinką išmetamos sveikatai pavojingos kietosios dalelės, azoto ar sieros dioksidai, sunkieji metalai ar dioksinai, tai gali sukelti įvairaus pobūdžio negalavimų ar net rimtai apsargdinti – nuo kvėpavimo takų sudirginimo iki rimtų plaučių ligų ar net apsinuodijimo toksinėmis medžiagomis. Kai kuriais atvejais tai gali baigtis širdies priepuoliu ar net mirtimi.


„Plačiai žinomi atvejai, kai baudomis už dažytų medinių langų rėmų ir medienos drožlių plokščių deginimą įmonės buvo nubaustos administracinėmis baudomis. Mes savo ruožtu kviečiame tokias atliekas vežti į stambių atliekų priėmimo aikšteles, iš kur šios pavojingosios atliekos pateks į jas saugiai tvarkyti pasiruošusią, atitinkamus įrenginius turinčią įmonę. Mūsų įmonės įrenginiuose naudojama moderni deginimo technologija, specialūs dūmų filtrai“, – sako A. Dirvinskas.

Pavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Toksika“ vadovas atkreipia dėmesį, ko neturėtume deginti nei savo namų šildymo katiluose, nei krosnyse, nei laužuose.

  1. Plastiko atliekos. Degdamos jos išskiria kancerogenines medžiagas, kurios nusėda ant sodo ir daržo augalų, o vėliau patenka ir į žmogaus organizmą. Tai gali išderinti organizmo imuninę sistemą, organizmo hormonų balansą, sutrikdyti inkstų veiklą ar netgi lemti onkologinius susirgimus.
  2. Guma. Deginant gumą išsiskiria daug sveikatai kenksmingų sieros junginių. Per kvėpavimo takų funkcinius sutrikimus ir plaučius jie gali ypač neigiamai paveikti visą žmogaus organizmą. Susikaupę kamine šie junginiai gali tapti gaisro priežastimi.
  3. Dažyta ir impregnuota mediena. Įprastai dažuose ir impregnante yra toksinių medžiagų, apsaugančių medieną. Degdamos jos pasklinda aplinkoje, patenka į žmonių ir gyvūnų organizmą, nusėda ant augalų, per juos gali apsinuodyti ir gyvūnai.
  4. Seni baldai ir medienos drožlių plokštės. Jie pavojingi panašiai, kaip ir dažyta ar impregnuota mediena. Kai kurie baldai ar plokštės gali būti padengti ne tik sunkiųjų metalų ir kitų toksinių medžiagų turinčiais dažais, bet ir plastiko danga ar fanera, kuriai priklijuoti panaudoti kokie nors klijai. Pastaruosius deginti irgi gali būti nesaugu.
  5. Drabužiai ir avalynė. Retai kuris rūbas ar batai šiais laikais gaminami, nenaudojant cheminių ar sintetinių medžiagų, kurios degdamos gali būti pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai.



Publikuota: 2018-06-22 11:27:17

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai