|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Krašto apsauga
|
|
|
„Esu tikras, jog Baltijos gynybos koledže įgytos karių ir civilių žinios padės formuojant ateities gynybos politikos gaires nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, taip prisidedant prie viso Aljanso stiprinimo“, – sakė birželio 21 d. iškilmingoje Baltijos gynybos koledžo diplomų įteikimo ceremonijoje Tartu dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Šiais metais studijas Baltijos gynybos koledže baigė iš viso 74 atstovai iš Baltijos ir kitų šalių. Vienu geriausių studentų šiemet pripažintas ir už akademinius pasiekimus apdovanotas Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Arūnas Dzidzevičius. Kitą, Jungtinių operacijų apdovanojimą gavo Lietuvos kariuomenės majoras Pavelas Jelkinas, šis apdovanojimas skiriamas už ypatingai gerą įgautų žinių pritaikymą praktikoje.
Šiemet Jungtinio vadovavimo ir štabo karininkų kursą, skirtą karininkų operacinio lygmens rengimui, baigė 18 Lietuvos kariuomenės karininkų. Iš viso šiame kurse šiemet studijavo 53 studentai iš 11 valstybių. Siekdama padėti Rytų partnerystės šalims užtikrinti kokybišką karininkų mokymą Lietuva taip pat remia dviejų studentų iš Gruzijos ir Ukrainos mokslą koledže.
Aukštesniųjų štabo karininkų kurse studijavo 5 karininkai iš Lietuvos. Šiemet šį strateginio lygmens kursą iš viso baigia 21 studentas iš 13 valstybių. Šiame kurse Lietuva taip pat remia studentų iš Moldovos ir Ukrainos mokslą. Šio kurso studentai įgauna žinių reikalingų priimti strateginius sprendimus sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje. Kursas skirtas paruošti kūrybingus ir aktyvius vadus, politikos formuotojus bei vadovus.
Baigimo ceremonijoje Baltijos gynybos koledže taip pat dalyvavo Latvijos gynybos ministerijos Valstybės sekretorius Janis Garisons, Estijos kariuomenės vadas generolas Riho Terras ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.
Tartu Estijoje veikiantis Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL) – yra vienas sėkmingiausių Baltijos šalių bendradarbiavimo projektų.
Apie Baltijos gynybos koledžą Šiais metais studijas Baltijos gynybos koledže baigė iš viso 74 atstovai iš Baltijos ir kitų šalių.
Estijos mieste Tartu veikiantis Baltijos gynybos koledžas yra vienas sėkmingiausių Baltijos šalių bendradarbiavimo projektų, užtikrinantis aukštesniųjų karininkų parengimą. Kartu tai vienintelė NATO šalių Europoje karinė mokymo įstaiga, organizuojanti operacinio lygmens vadų parengimą anglų kalba. Šis koledžas aukštai vertinamas daugelyje NATO šalių.
Baltijos gynybos koledže mokosi karininkai iš NATO, ES šalių, o taip pat ir iš valstybių dalyvaujančių NATO partnerystės taikos labui programoje. Skatindama glaudesnį NATO bendradarbiavimą su Rytų Europos šalimis, Lietuva remia Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos kariškių studijas Baltijos gynybos koledže, taip suteikdama šiems studentams galimybę kartu mokytis ir perimti gerąją praktiką iš Baltijos ir kitų NATO šalių.
Koledže rengiami Baltijos ir kitų valstybių štabų karininkai ir civiliai pagal tris mokymo programas: jungtinio štabo karininkų, civilių tarnautojų ir aukščiausio rango karininkų. Didžioji dalis Lietuvos karinių dalinių vadų yra baigę įvairius Baltijos gynybos koledžo kursus.
Baltijos gynybos koledžui šiuo metu vadovauja Latvijos kariuomenės generolas majoras Andis Dilanas (Andis Dilans), kuris 2016 m. rugpjūčio mėn. pareigose pakeitė nuo 2012 m. gruodžio koledžui vadovavusį Lietuvos kariuomenės generolą majorą Vitalijų Vaikšnorą. 2004-2007 m. koledžui vadovavo brigados generolas Algis Vaičeliūnas.
Latvijos, Lietuvos ir Estijos gynybos ministrai Baltijos gynybos koledžo steigimo sutartį pasirašė 1998 m. birželio 12 d. Briuselyje. Pirmieji 32 studentai iš aštuonių šalių Vyresniųjų karininių kurso studijas pradėjo 1999 m. rugpjūtį.
Aukštesniųjų štabo karininkų studijų kursas – tai strateginio lygmens kursas anglų kalba, kuriame studijuoja vadovaujančias pareigas užimantys įvairių šalių – tarp jų ir Lietuvos – gynybos sistemų civiliai ir karininkai, paprastai turintys pulkininko ir pulkininko leitenanto laipsnį. Šio kurso studentai įgauna žinių reikalingų priimti strateginius sprendimus sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje. Kursas skirtas paruošti kūrybingus ir aktyvius vadus, politikos formuotojus bei vadovus. Kursai trunka penkis mėnesius.
Jungtinio vadovavimo ir štabo karininkų kursas – Baltijos gynybos koledžo operacinio lygmens kursai, vykdomi anglų kalba, kuriuose karininkai rengiami vadovaujančioms pozicijoms ir darbui operacinio lygmens tarptautiniuose štabuose. Šis kursas trunka 11 mėnesių.
„Esu tikras, jog Baltijos gynybos koledže įgytos karių ir civilių žinios padės formuojant ateities gynybos politikos gaires nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, taip prisidedant prie viso Aljanso stiprinimo“, – sakė birželio 21 d. iškilmingoje Baltijos gynybos koledžo diplomų įteikimo ceremonijoje Tartu dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. |
Šiais metais studijas Baltijos gynybos koledže baigė iš viso 74 atstovai iš Baltijos ir kitų šalių. Vienu geriausių studentų šiemet pripažintas ir už akademinius pasiekimus apdovanotas Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas Arūnas Dzidzevičius. Kitą, Jungtinių operacijų apdovanojimą gavo Lietuvos kariuomenės majoras Pavelas Jelkinas, šis apdovanojimas skiriamas už ypatingai gerą įgautų žinių pritaikymą praktikoje.
Šiemet Jungtinio vadovavimo ir štabo karininkų kursą, skirtą karininkų operacinio lygmens rengimui, baigė 18 Lietuvos kariuomenės karininkų. Iš viso šiame kurse šiemet studijavo 53 studentai iš 11 valstybių. Siekdama padėti Rytų partnerystės šalims užtikrinti kokybišką karininkų mokymą Lietuva taip pat remia dviejų studentų iš Gruzijos ir Ukrainos mokslą koledže.
Aukštesniųjų štabo karininkų kurse studijavo 5 karininkai iš Lietuvos. Šiemet šį strateginio lygmens kursą iš viso baigia 21 studentas iš 13 valstybių. Šiame kurse Lietuva taip pat remia studentų iš Moldovos ir Ukrainos mokslą. Šio kurso studentai įgauna žinių reikalingų priimti strateginius sprendimus sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje. Kursas skirtas paruošti kūrybingus ir aktyvius vadus, politikos formuotojus bei vadovus.
Baigimo ceremonijoje Baltijos gynybos koledže taip pat dalyvavo Latvijos gynybos ministerijos Valstybės sekretorius Janis Garisons, Estijos kariuomenės vadas generolas Riho Terras ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.
Tartu Estijoje veikiantis Baltijos gynybos koledžas (BALTDEFCOL) – yra vienas sėkmingiausių Baltijos šalių bendradarbiavimo projektų.
Šiais metais studijas Baltijos gynybos koledže baigė iš viso 74 atstovai iš Baltijos ir kitų šalių.
Estijos mieste Tartu veikiantis Baltijos gynybos koledžas yra vienas sėkmingiausių Baltijos šalių bendradarbiavimo projektų, užtikrinantis aukštesniųjų karininkų parengimą. Kartu tai vienintelė NATO šalių Europoje karinė mokymo įstaiga, organizuojanti operacinio lygmens vadų parengimą anglų kalba. Šis koledžas aukštai vertinamas daugelyje NATO šalių.
Baltijos gynybos koledže mokosi karininkai iš NATO, ES šalių, o taip pat ir iš valstybių dalyvaujančių NATO partnerystės taikos labui programoje. Skatindama glaudesnį NATO bendradarbiavimą su Rytų Europos šalimis, Lietuva remia Gruzijos, Ukrainos ir Moldovos kariškių studijas Baltijos gynybos koledže, taip suteikdama šiems studentams galimybę kartu mokytis ir perimti gerąją praktiką iš Baltijos ir kitų NATO šalių.
Koledže rengiami Baltijos ir kitų valstybių štabų karininkai ir civiliai pagal tris mokymo programas: jungtinio štabo karininkų, civilių tarnautojų ir aukščiausio rango karininkų. Didžioji dalis Lietuvos karinių dalinių vadų yra baigę įvairius Baltijos gynybos koledžo kursus.
Baltijos gynybos koledžui šiuo metu vadovauja Latvijos kariuomenės generolas majoras Andis Dilanas (Andis Dilans), kuris 2016 m. rugpjūčio mėn. pareigose pakeitė nuo 2012 m. gruodžio koledžui vadovavusį Lietuvos kariuomenės generolą majorą Vitalijų Vaikšnorą. 2004-2007 m. koledžui vadovavo brigados generolas Algis Vaičeliūnas.
Latvijos, Lietuvos ir Estijos gynybos ministrai Baltijos gynybos koledžo steigimo sutartį pasirašė 1998 m. birželio 12 d. Briuselyje. Pirmieji 32 studentai iš aštuonių šalių Vyresniųjų karininių kurso studijas pradėjo 1999 m. rugpjūtį.
Aukštesniųjų štabo karininkų studijų kursas – tai strateginio lygmens kursas anglų kalba, kuriame studijuoja vadovaujančias pareigas užimantys įvairių šalių – tarp jų ir Lietuvos – gynybos sistemų civiliai ir karininkai, paprastai turintys pulkininko ir pulkininko leitenanto laipsnį. Šio kurso studentai įgauna žinių reikalingų priimti strateginius sprendimus sudėtingoje tarptautinėje aplinkoje. Kursas skirtas paruošti kūrybingus ir aktyvius vadus, politikos formuotojus bei vadovus. Kursai trunka penkis mėnesius.
Jungtinio vadovavimo ir štabo karininkų kursas – Baltijos gynybos koledžo operacinio lygmens kursai, vykdomi anglų kalba, kuriuose karininkai rengiami vadovaujančioms pozicijoms ir darbui operacinio lygmens tarptautiniuose štabuose. Šis kursas trunka 11 mėnesių.
Publikuota: 2018-06-21 15:29:40
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|