|
|||||||||||||
| |||||||||||||
|
| |||||||||||||
|
|||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Remiantis naujausiais Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį atsiskaitymų už pirkinius kortele suma pasiekė beveik 1, 4 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo kiek daugiau nei 20 proc. Atitinkamai išaugo ir atsiskaitymų už pirkinius kortele transakcijų skaičius – daugiau nei penktadaliu.
„Ryškiausias augimo tendencijas demonstruoja elektroniniai atsiskaitymai. Tai reikšmingas signalas apie vis labiau įsibėgėjantį gyventojų įpročių keitimąsi. Prie to prisideda ir populiarėjantys bekontakčiai mokėjimai, kuriuos dėl akivaizdaus laiko taupymo jau spėjo pamėgti mūsų gyventojai. Atsiskaitymų negrynaisiais mastą galima sieti su inovatyvumo ir pažangos plėtra mūsų šalyje“, – sako LBA prezidentas Mantas Zalatorius. Nepaisant teigiamų tendencijų, atsiskaitymų negrynaisiais plėtrai mūsų šalyje dar yra daug vietos.
Tokios augimo tendencijos fiksuojamos jau kelerius metus iš eilės. Atsiradus momentiniams mokėjimams, kuriems bankai jau aktyviai ruošiasi, galima tikėtis dar didesnio elektroninių atsiskaitymų proveržio.
Nepaisant teigiamų tendencijų, atsiskaitymų negrynaisiais plėtrai mūsų šalyje dar yra daug vietos. Europos centrinio banko duomenys rodo, kad Lietuvoje atsiskaitymų grynaisiais dalis (pagal vertę) siekia 62 proc. ir šiuo rodikliu lenkiame tokias valstybes kaip Austrija, Slovėnija, Slovakija ir kai kurias Pietų Europos šalis, kuriose atsiskaitymų grynaisiais dalis dar didesnė, bet atsiliekame nuo Latvijos, Estijos, Vokietijos, Belgijos ir kitų šalių.
Publikuota: 2018-06-12 11:35:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|