„Santaka“ / Lenkijos daugiabučiuose šiluma atpigo tris kartus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-12-01 16:11

Dalinkitės:  


Prie laiptinių pastatytos uždaros verandos, saugančios šilumą.

Autorės nuotr.


Lenkijos daugiabučiuose šiluma atpigo tris kartus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Visiškai renovuotame name šiluminės energijos sunaudojama triskart mažiau – tai rodo kaimyninės Lenkijos, jau du dešimtmečius renovuojančios senus daugiabučius, pavyzdys. Šalies gyventojus supažindinti su kaimynų patirtimi UAB „Litesko“ nusprendė per žiniasklaidą, todėl žurnalistus sukvietė į seminarą Lenkijoje – aplankyti Suvalkų ir Augustavo miestų.



Spalvingi daugiaaukščiai

Vos pervažiavus Lietuvos-Lenkijos sieną, pirmuosiuose miesteliuose į akis krenta spalvingi, tarsi naujutėliai daugiabučiai. Telikęs tik vienas kitas, primenantis niūrias sovietines „dėžutes“. Gelsvais, rusvais, žalsvais ornamentais išdekoruoti daugiaaukščių fasadai puošia miestą ir suteikia jaukumo, šilumos įspūdį. O prie kiekvienos laiptinės pastatytos jaukios verandos ne tik puošia nuobodžios tradicinės architektūros statinį, bet ir suteikia jam privatumo.

Lenkai paskaičiavę, jog didžiausią efektą gaus pirmiausia apšiltinę belanges šonines daugiaaukščių namų lauko sienas, pirmiausia griebėsi jų šiltinimo polistireno putplasčio ar mineralinės vatos plokštėmis. Vėliau, į perdangos oro tarpą pripurškus 10–16 cm sluoksnį celiuliozės masės, granuliuotos mineralinės ar stiklo vatos, buvo apšiltinti stogai. Atlikti tyrimai parodė, jog didžiulis šiluminės energijos kiekis veltui išeina per nuolat varstomas, nesandarias laiptinių duris. Tad prie daugiabučių laiptinių „išdygo“ verandos su apšiltintais stogais. Jų duryse įrengtos telefonspynės, tad be reikalo kas tik nori durų nevarsto.



Kainuoja nepigiai

Tik paskutiniame etape sudėti plastikiniai langai bei apšiltintos tarp langų esančios fasadinės sienos. Taip sutvarkyti pastatai laikomi visiškai renovuotais. Suvalkuose jų – apie 60 proc., panašus procentas – ir Augustave. Likusieji daugiabučiai renovuoti tik iš dalies – apšiltintos šoninės sienos ir stogai bei pristatytos verandos. Tačiau kasmet vis daugiau namų apšiltinami, tad netrukus visi, kurie naudojasi Gyvenamųjų namų ekspoatacijos bendrovės paslaugomis, gyvens visiškai renovuotuose pastatuose. Tokia pastato renovacija kainuoja ne taip jau pigiai: vidutiniško penkiasdešimties butų namo – apie 250 tūkst. zlotų (225 tūkst. litų). Tačiau po visiškos renovacijos šilumos sunaudojama triskart mažiau. Gyventojai, kuriems už buto kvadratinio metro šildymą tekdavo mokėti 3 zlotus, dabar temoka 1 zlotą (0,9 Lt).

Reikia nepamiršti, jog jau nuo 1985 m. Lenkijoje buvo modernizuojami daugiabučių šiluminiai mazgai (tokią renovaciją „Litesko“ atliko ir mūsų rajono daugiabučiuose). Renovuotuose namuose įrengti šilumos energijos dalikliai bei apskaitos sistema, leidžianti kiekvienam buto savininkui už sunaudotą energiją atsiskaityti individualiai.



Mokama į fondą

Ko gero, daugelis mūsų tautiečių, apsilankę Lenkijoje, įsivaizduoja, kad lėšas daugiabučių renovacijai skiria savivaldybė ar bent jau Europos Sąjungos fondai. Tačiau taip nėra. Pinigus į remonto fondą sukaupia patys gyventojai, mokėdami nemažus mokesčius butus eksploatuojančiai bendrovei.

Lenkai su perspektyva galvojo apie daugiabučių renovavimą. Juk visiems buvo aišku, kad po poros dešimtmečių prakiurs stogai, vamzdynai, skilinės siūlės tarp blokų. Todėl gyvenamųjų namų eksploatacija besirūpinanti bendrovė (panašiai kaip UAB „Vilkuva“ ar „Kybartų darna“) visuomet rinko mokestį, kuris vadinamas „remonto fondu“. Kiekvienas daugiabučiame name esančio buto savininkas ar nuomininkas moka 0,65 zloto už kvadratinį metrą. Taigi per mėnesį vidutinio (apie 60 m²) buto savininkas sumoka apie 39 zlotus (35 Lt). Eksploatacija besirūpinanti bendrovė iš šio fondo lėšų ir renovuoja namus.



Už šilumą – visus metus

Taip pat yra atskiras mokestis šiluminiam modernizavimui – 0,2 zl/m² (0,18 Lt/m²). Be šių mokesčių, gyventojai butus eksploatuojančiai įmonei moka už švaros palaikymą (5,5 zl už asmenį), liftus (5,9 zl už asmenį), dujų sistemos priežiūrą (2,5 zl už butą), nekilnojamojo turto mokestį (0,1 zl/m²), telefonspynę (1 zl už butą), TV (3,9 zl už butą), vandenį ir kanalizciją (4,17 zl/m³), karštą vandenį (14,2 zl/m³) bei 1 zlotą nuo buto visuomeniniam ugdymo fondui. Iš pastarojo lėšų rengiamos skaityklos, laisvalaikio kambariai, kuriuose po pamokų vaikai ruošia pamokas, žaidžia biliardą, tenisą ar kitaip, prižiūrimi suaugusiųjų, praleidžia laisvalaikį.

Taigi keturių asmenų šeima už vidutinį 60 m² ploto butą per mėnesį sumoka apie 400 litų mokesčių. Reikia turėti omenyje, kad Lenkijoje už šilumą mokama ne tik kūrenimo sezono metu, o mokestis lygiomis dalimis išdėstomas per visus metus. Tik metų gale pagal skaitiklio parodymus suskaičiuojama, ar buto savininkas permokėjo (tuomet likutis pervedamas kitiems metams), ar teks primokėti.



Numatyta įstatymais

Suskaičiavę ne tokius jau mažus mokesčius, daugelis mūsų šalies gyventojų suabejotų, ar apskritai verta renovuoti namus, juk išlaidos „nerenovuotai“ šilumai beveik atitinka renovavimui sumokamas lėšas. Tačiau lenkai tokių klausimų nekelia, mat valstybė priėmusi atitinkamus įstatymus. Lenkams labiau rūpi apsigyventi visiškai renovuotame name, kuriame už šilumą mokama mažiausiai.

Lenkijoje bendrijoms nekyla problemų, kaip išreikalauti mokesčius, mat pagal įstatymą jos turi įgaliojimus nemokų gyventoją netgi išmesti iš buto. Socialiai remtinos šeimos apsistojusios savivaldybei priklausančiuose daugiaaukščiuose. Pastarieji – dar nerenovuoti, nes tam nėra lėšų.

Lenkai pasakojo, jog maždaug prieš penkiolika metų jų daugiabučiai atrodė lygiai taip, kaip dabar atrodo mūsiškiai – pilkų blokų ir plytų statiniai. Tačiau paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje jie pradėti renovuoti. Susimąstyti lenkus privertė nuolat brangstanti šiluminė energija. Šilumą tiekiačios įmonės eksploatacijos direktorius Jan Vyšnevsky aiškino, jog Lenkijoje šiluminė energija niekada nebuvo pigi. Net tuomet, kai Sovietų Sąjungos laikais iš Rusijos gaudavo pigesnių žaliavų. Tačiau jos niekada nebuvo tokios pigios, kaip Sovietų Sąjungai priklausiusioje Lietuvoje, kuri tuomet net nesvarstė, jog vieną dieną žmones ištiks šokas, kai už šilumą reikės mokėti tikrą kainą.



Kolegos nesuprato

UAB „Litesko“ komercijos direktorius Svajūnas Juodka žurnalistams pasakojo, jog kolegų iš Lenkijos buvo nesuprastas. Mat suorganizavo seminarą, kuriame propaguojama šilumos taupymo idėja. O šilumos tiekėjai turėtų siekti, kad jos būtų sunaudojama kuo daugiau. Tačiau, anot komercijos direktoriaus, nuolat brangstant šiluminei energijai, vartotojai keiksnoja ne žaliavų tiekėjus, dėl kurių branginamos produkcijos brangsta ir paslaugos, bet UAB „Litesko“.

– Jei vartotojai mažiau sunaudotų šiluminės energijos, be abejo, mokėtų mažiau ir būtų patenkinti. Mes galėtume normaliai bendrauti, o ne nuolat girdėti priekaištus ir būti vadinamiems vagimis ar kaip kitaip, – paaiškino priežastį, kodėl ėmėsi organizuoti tokį seminarą, UAB „Litesko“ komercijos direktorius S.Juodka.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas