„Santaka“ / Keturvalakių seniūnija gražėja ir džiaugiasi jaunomis šeimomis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-05-31 15:36

Dalinkitės:  


Seniūnas Gintautas Urbšys didžiuojasi, jog pavyko įgyvendinti keturvalakiečių svajonę – kryžkelėje pastatyti menišką kryžių.

Autorės nuotr.


Keturvalakių seniūnija gražėja ir džiaugiasi jaunomis šeimomis

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pristatydamas savo seniūniją Keturvalakių seniūnas Gintautas URBŠYS sakė negalįs pasigirti nei turistų pamėgtomis lankytinomis vietomis, gamtos paminklais, nei klestinčiu verslu. Tačiau Keturvalakiai visuomet garsėjo derlingomis žemėmis ir gerais žmonėmis.

– Kuo savo seniūniją išskirtumėte iš kitų rajono seniūnijų?

– Mes esame pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Marijampolės. Todėl mūsų žmonės, nors dokumentus tvarkosi Vilkaviškio rajono savivaldybėje, dėl kitų reikalų dažniausiai vyksta į Marijampolę. Dauguma apskrities centre dirba, gydosi, taip pat jų vaikai lanko Marijampolės mokyklas.

Kai kurios seniūnijos skundžiasi, kad mažėja gyventojų, nebelikę jaunų šeimų, o mirus ankstesniems šeimininkams lieka negyvenami, apleisti namai. Mūsų seniūnija tuo skųstis tikrai negali. Pas mus kuriasi jaunos šeimos, grįžta į tėvų ar senelių namus, sodybas perka ir kuriasi marijampoliečiai. Todėl Keturvalakiai jaunėja, kyla naujos statybos, rekonstruojami seni pastatai. Dažnai gali išvysti skelbimus, kad kažkas ieško sklypo arba namo Keturvalakiuose, Karkliniuose ar Bačkiškiuose. Ko gero, tai lemia graži vietovė, geri keliai ir puikus susisiekimas su Marijampole.

Mūsų krašte – labai derlingos žemės, todėl nepamatysi neišdirbto žemės lopinėlio. Tačiau negalime pasigirti miškais ar kalvomis.

– Ar nesigailite, kad kažkada pedagogo darbą iškeitėte į seniūno kėdę?

– Kai pradėjau dirti seniūnu, važiuodamas į darbą vis nusukdavau į mokyklos keliuką. Tačiau dabar jau įpratau. Juk seniūnu dirbu 18 metų. Tai nemažas laiko tarpas, tad turim kuo pasidžiaugti. Pirmiausia – puikia savo komanda – seniūnijoje dirbančiais žmonėmis, kurie geri specialistai, savo darbo profesionalai. Mes tarsi vienas kumštis, visi žino savo pareigas, nereikia nurodinėti, ką daryti. Kadangi puikiai sutariame, dažnai drauge leidžiame laisvalaikį, kasmet su visais seniūnijos darbininkais važiuojame į keliones.

– Kas seniūnijoje pasikeitė per Jūsų vadovavimo laiką?

– Galiu drąsiai teigti, kad visos seniūnijos gyvenvietės atrodo gražiau nei atrodė, beveik visose įrengėme apšvietimą. Prisimenant pačių Keturvalakių centrą, jo negali nė lyginti su dabartiniu. Anksčiau medžiais ir krūmais apžėlusį tvenkinį išvalėme, sutvarkėme, atsivėrė puikus vaizdas į mokyklą, įrengėme parką, pastatėme vieną kitą skulptūrą, o prieš porą metų miestelio kryžkelę papuošė meniškas medžio skulptoriaus Raimundo Blažaičio išdrožinėtas kryžius. Turėjome daug prastų kelių, kurių visi pagrindiniai jau išasfaltuoti. Šiemet Savivaldybė skyrė lėšų, tad netrukus pagerės ir žvyrkelių būklė. Žinoma, šių nuopelnų negalėčiau prisiimti sau, bet smagu, kad didžiosios mūsų problemos sprendžiasi.

– Daugelis seniūnijų didžiuojasi aktyviomis bendruomenėmis. O kaip jūsiškės?

– Mūsų bendruomenės labai aktyvios. Pirmoji – Karklinių bendruomenė susikūrė dar 2002 metais. Kadangi pats gyvenu Karkliniuose, žmonos tėviškėje, buvau tarp bendruomenių kūrimo iniciatorių.

Žmonės tuomet netikėjo, kad verta kurti bendruomenes, kad jos gali kažką nuveikti. O dabar visos seniūnijos gyvenvietės, išskyrus Bardauskus, turi savo kaimo bendruomenes, aktyvius pirmininkus.

Kaimai akivaizdžiai išgražėjo, susitvarkė, apsisodino gėlėmis, įsirengė parkus ar sporto aikšteles.

Juokauju, kad seniau kaimuose būdavo trys gražiai sutvarkytos sodybos, o prie kitų palangių ganydavosi ožkos. Dabar – atvirkščiai – gal tik trys kaimo sodybos netvarkomos.

– Džiaugiatės jaunomis šeimomis, bet ar galite joms pasiūlyti darbo, pramogų?

– Darbo pasirinkimas nėra didelis, nes verslo įmonių išvis neturime. Prieš kelerius metus turėjome medžio granulių gamybos cechą, siuvyklą, tačiau jos užsidarė.

Daugelis gyventojų darbo ieškosi Marijampolėje arba Vilkaviškyje, važinėja uždarbiauti į užsienį.

O šventes ir pramogas nuolat organizuoja kaimo bendruomenės. Jos aktyviai rašo projektus, laimi pinigų ir organizuoja renginius, koncertus.

Keturvalakių bendruomenė laimėjo projektą Joninių šventei ruošti, Patilčių bendruomenė įsirengė gražų parką ir birželį jame vyks skulptorių pleneras, Karkliniuose neseniai vyko rajono literatų Mažojo poezijos pavasario šventė. Tradicinėmis tampa žvejų šventės, Stasiuko kermošiai ir kt. Vasarą žmonės labai mėgsta pramogauti Keturvalakių pliaže, sporto aikštynuose.

Karklinių jaunimas mėgsta žaisti krepšinį, turi rajone garsią krepšinio komandą. Keturvalakiai garsėja organizuojamais Močiučių futbolo turnyrais.

– O kokius seniūnijos skaudulius galėtumėte įvardyti?

– Nepavadinčiau to dideliais skauduliais, tačiau turime keletą socialinės rizikos šeimų. Kai kurių bėdos keliauja iš kartos į kartą: tinginių tėvų vaikai ir patys nenori užsidirbti, valkatauja, vagia. Nors turime „pašalpininkų“, darbo jėgos labai trūksta. Ypač vasarą, kai tenka prižiūrėti didžiulę seniūnijos teritoriją, nušienauti vejas, nuravėti gėlynus.

Nerimaujame dėl gan judraus kelio, vedančio per Keturvalakių centrą. Per darbymetį šiuo keliu rieda žemės ūkio technika. Šalia nėra jokio pėsčiųjų takelio, tad vaikams į mokyklą eiti šiuo keliu yra gana pavojinga.

Visa kita pas mus einasi puikiai. Tad kviečiame apsilankyti, o jeigu patiks – ir apsigyventi.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas