|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Regiono naujienos
|
|
|
Sudarius Lietuvos savivaldybių atvirumo Europos Sąjungos (ES) investicijoms indeksą, paaiškėjo regionai, kuriuose gyventojai dažniausiai naudojasi šių investicijų rezultatais, labiausiai jaučia jų poveikį gyvenimo kokybei ir daugiausiai domisi ES finansuojamais projektais.
Pagal šį indeksą Marijampolės apskrities savivaldybės rikiuojasi sąrašo viduryje arba antroje jo dalyje.
Šalies vidurkį lenkia Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybės, užėmusios atitinkamai 20 ir 27 vietas iš 60 šalies savivaldybių. Kitos Marijampolės apskrities savivaldybės pagal atvirumo ES investicijoms indeksą atsidūrė žemiau šalies vidurkio. Vilkaviškio r. savivaldybė išsirikiavo 31-oje, Kalvarijos – 34-toje, Šakių r. – 47-toje vietoje.
Savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksas sudarytas bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 4500 respondentų iš visų 60 šalies savivaldybių.
Apklausos duomenimis, 17 proc. Marijampolės savivaldybės gyventojų yra gerai informuoti apie regione vykdomus ES investicijų projektus, 35 proc. naudojasi šių projektų rezultatais, net 62 proc. mato investicijų naudą gyvenimo kokybei.
Kazlų Rūdoje ES projektus žino 20 proc., jais naudojasi 27 proc., o jų naudą įžvelgia 52 proc. apklaustų gyventojų. tyrimo rezultatai atskleidė, kad ES investicijų poveikis priklauso ne nuo jų kiekio.
ES investicijų rezultatais asmeniškai naudojasi 27 proc. apklaustų gyventojų Kalvarijos savivaldybėje, po 23 proc. – Šakių ir Vilkaviškio rajonuose.
„Sudarant atviriausių ES investicijoms savivaldybių indeksą, atsižvelgta vien į konkrečiame regione gyvenančių žmonių nuomonę nepaisant to, kiek tame regione investuota lėšų. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad ES investicijų poveikis priklauso ne nuo jų kiekio. Tai puikiai suprantama, nes mažesniuose šalies regionuose, kur bendras viešųjų ir privačių investicijų lygis yra mažesnis, ES finansuojami projektai tampa labiau pastebimi“, – teigia LR finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Iš visų Lietuvos savivaldybių sąrašo viršuje atsidūrė Tauragės r., Elektrėnų, Širvintų r., Jurbarko r., Kauno m., Ignalinos r., Alytaus r. ir m. savivaldybės.
Tyrimo duomenimis, daugiausia Lietuvos gyventojų ES investicijų naudą mato atnaujinant miestus ir miestelius, rekonstruojant kelius, renovuojant daugiabučius, teigiamas investicijų poveikis matomas ir kultūros, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos srityse.
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama beveik 12 tūkst. projektų, kuriems iš ES 2014-2020 m. finansinės perspektyvos jau išmokėta 1, 5 mlrd. eurų.
Sudarius Lietuvos savivaldybių atvirumo Europos Sąjungos (ES) investicijoms indeksą, paaiškėjo regionai, kuriuose gyventojai dažniausiai naudojasi šių investicijų rezultatais, labiausiai jaučia jų poveikį gyvenimo kokybei ir daugiausiai domisi ES finansuojamais projektais. |
Pagal šį indeksą Marijampolės apskrities savivaldybės rikiuojasi sąrašo viduryje arba antroje jo dalyje.
Šalies vidurkį lenkia Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybės, užėmusios atitinkamai 20 ir 27 vietas iš 60 šalies savivaldybių. Kitos Marijampolės apskrities savivaldybės pagal atvirumo ES investicijoms indeksą atsidūrė žemiau šalies vidurkio. Vilkaviškio r. savivaldybė išsirikiavo 31-oje, Kalvarijos – 34-toje, Šakių r. – 47-toje vietoje.
Savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksas sudarytas bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 4500 respondentų iš visų 60 šalies savivaldybių.
Apklausos duomenimis, 17 proc. Marijampolės savivaldybės gyventojų yra gerai informuoti apie regione vykdomus ES investicijų projektus, 35 proc. naudojasi šių projektų rezultatais, net 62 proc. mato investicijų naudą gyvenimo kokybei.
Kazlų Rūdoje ES projektus žino 20 proc., jais naudojasi 27 proc., o jų naudą įžvelgia 52 proc. apklaustų gyventojų.
tyrimo rezultatai atskleidė, kad ES investicijų poveikis priklauso ne nuo jų kiekio.
ES investicijų rezultatais asmeniškai naudojasi 27 proc. apklaustų gyventojų Kalvarijos savivaldybėje, po 23 proc. – Šakių ir Vilkaviškio rajonuose.
„Sudarant atviriausių ES investicijoms savivaldybių indeksą, atsižvelgta vien į konkrečiame regione gyvenančių žmonių nuomonę nepaisant to, kiek tame regione investuota lėšų. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad ES investicijų poveikis priklauso ne nuo jų kiekio. Tai puikiai suprantama, nes mažesniuose šalies regionuose, kur bendras viešųjų ir privačių investicijų lygis yra mažesnis, ES finansuojami projektai tampa labiau pastebimi“, – teigia LR finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Iš visų Lietuvos savivaldybių sąrašo viršuje atsidūrė Tauragės r., Elektrėnų, Širvintų r., Jurbarko r., Kauno m., Ignalinos r., Alytaus r. ir m. savivaldybės.
Tyrimo duomenimis, daugiausia Lietuvos gyventojų ES investicijų naudą mato atnaujinant miestus ir miestelius, rekonstruojant kelius, renovuojant daugiabučius, teigiamas investicijų poveikis matomas ir kultūros, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos srityse.
Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama beveik 12 tūkst. projektų, kuriems iš ES 2014-2020 m. finansinės perspektyvos jau išmokėta 1, 5 mlrd. eurų.
Publikuota: 2018-05-30 10:34:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|