„Santaka“ / Marijampolė – nuo kačių kiemelio istorijos iki lietuvybės lopšio / Lietuva – širdy

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuva – širdy

Dalinkitės:  


Jono Basanavičiaus aikštė ir paminklas „Tautai ir kalbai“.

„Suvalkiečio“ redakcijos archyvo nuotr.


Marijampolė – nuo kačių kiemelio istorijos iki lietuvybės lopšio

Nida ŠULCIENĖ

Kiekvienas Lietuvos regionas savitas ir nepakartojamas. Šį kartą – pasakojimas apie legendomis apipintą sūduvių kraštą ir jų sostinę Marijampolę.

Sūduva ar Suvalkija?

„Daugelis manęs klausia, kaip iš tikrųjų reikia šį kraštą vadinti – Sūduva ar Suvalkija? Visiems atsakau labai paprastai: esu tikra sūduvietė – čia gimiau, gyvenu ir gyvensiu. Niekur nesiruošiu emigruoti, nes šiame krašte man net tvoros žydi. O tie, kurie čia susivelka, yra suvalkiečiai“, – šmaikščiai pradėjo pasakojimą apie Sūduvos kraštą gidė Jurgita.

Sūduvos gyventojai gali didžiuotis: tai kraštas, kur tarmė pati skambiausia ir lietuviškiausia, o vakarų aukštaičių (suvalkiečių) tarmė – visos lietuvių bendrinės kalbos pagrindas.

XIX a. antrojoje pusėje prasidėjo lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas. Daugelis jo dalyvių – Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka – buvo iš Suvalkų gubernijos. Čia gerokai anksčiau negu kitose Lietuvos dalyse, dar Napoleono laikais, buvo panaikinta baudžiava, atsirado ekonomiškai pajėgių valstiečių, įstengusių savo vaikus leisti į aukštąsias mokyklas. Žymieji lietuvybės propaguotojai, kilę iš Suvalkų gubernijos, žavėjosi ir didžiavosi vakarų aukštaičių tarmės pagrindu susiformavusia raštų kalba, kuri seniau buvo vartota Rytų Prūsijoje.



Sūduvos sostinė

Per Šiaurės karą 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos. Sugriovus Prienų pilį, į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatore. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė Pranciška Butlerienė. 1750 m. Prienų seniūnė grafienė P. Butlerienė iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.

Vėliau miestelio dalį, ribojamą šių dviejų upių, grafienė perleido marijonams, o miestelėnai tą vietą praminė Marijampole. Šis pavadinimas, kilęs iš dviejų vardų – „marijonai“ ir „Starapolė“ – greitai prigijo visam miestui.

2018-ieji Marijampolei yra ypatingi: ji – Lietuvos kultūros sostinė, o simboliu pasirinktas varpo įvaizdis.

Varpas, kaip tautos žadintojas, budintojas, atitinka Sūduvos krašto aušrininkų ir varpininkų veiklą. Dauguma labiausiai žinomų, aktyviausių, kūrybiškiausių XIX a. Lietuvos inteligentų, tautinio judėjimo veikėjų yra Marijampolės gimnazijos ugdytiniai. Mokslus baigę Sūduvos ūkininkų vaikai, pasitelkę bendraminčius iš visos Lietuvos, XIX a. antrojoje pusėje sugebėjo išplėtoti tautinį sąjūdį. Jų leidžiami laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“ ragino saugoti bei išlaikyti savo kalbą, tautos savitumą.



Tarp praeities ir dabarties

Pasivaikščiojus po miesto centrą, galima pajusti ne tik istorijos dvelksmą, bet ir pasidžiaugti dabartimi. Čia puikiai dera istorija ir šiuolaikinis menas.

Pasak gidės, Marijampolė – tai klestintis ir besikuriantis miestas. Čia iš didžiųjų Lietuvos miestų atvyksta jaunos šeimos. 2017 m. duomenimis, Marijampolėje gyveno beveik 56 tūkst. gyventojų.

Kiekvieno atvykusiojo akis užkliūva už įvairių kačių skulptūrėlių. Marijampolės miestui pradžią davusi grafienė P. Butlerienė labai mylėjusi kates. Viename senamiesčio kiemelyje su vandeniu žaidžiančios grafienės P. Butlerienės katės mena Marijampolės miesto istorijos pradžią.

Miesto veidas – Jono Basanavičiaus aikštė, kuri 2009–2011 m. buvo rekonstruota. Aikštę papuošė 19 metrų aukščio vietos skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtas paminklas „Tautai ir kalbai. Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti“.
pavadinimas, kilęs iš dviejų vardų – „marijonai“ ir „Starapolė“ – greitai prigijo visam miestui.


Kiek paėjus pagrindine J. Basanavičiaus aikšte, pasitinka įvairaus dydžio varpai. Tai šiųmetės akcijos „Varpo aidas – šimtmečio atgarsiai“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai, rezultatas.

Atokiau, aikštės pakraštyje, jaukus poilsio kampelis, kuriame puikiai dera vienas iš menų simpoziumo „Niujorkas, Londonas, Marijampolė – idėjų migracija“ („Malonny“) darbų. Šio simpoziumo kuratorius ir vystytojas – garsus Niujorke gyvenantis ir kuriantis lietuvių kilmės menininkas Ray Bartkus. Jis suvienijo įvairių šalių kūrėjų polėkį bendriems darbams Marijampolėje.

Tolumoje boluoja dar vienas svarbus kultūros paminklas. Tai Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilika – viena svarbiausių Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių.

1934 m. bažnyčios Švč. Jėzaus Širdies koplyčioje palaidotas arkivyskupas Jurgis Matulaitis. 1987 m. jį paskelbus palaimintuoju, relikvijos iškeltos į specialiai pertvarkytą šios koplyčios, nuo tol vadinamos jo vardu, altorių.

1992 m. atsižvelgiant į šios bažnyčios istorinę svarbą, jai suteiktas mažosios bazilikos titulas.



Iš apleisto parko – miesto perlas

Akį traukia Šešupės ir Jevonio santaka, kurioje šiandien naujam gyvenimui prikeltas Poezijos parkas. Nuo pat vienuolyno įsikūrimo iki Antrojo pasaulinio karo tai buvo marijonų valda, kurioje plytėjo ganyklos ir dirbama žemė, o vėliau – sodas ir daržai, tiekę geriausių veislių sodinukus ir daigus visos Suvalkijos ūkininkams. Dabar Poezijos parkas stebina puikiai suplanuotomis erdvėmis, kur galima ne tik gamtos apsuptyje prisėsti ant suolelio, pasiklausyti šalia tekančio Jevonio upelio čiurlenimo, pasigėrėti trimis fontanais. Čia įrengtos ir puikios žaidimo aikštelės vaikams. Beje, Poezijos parko sutvarkymas puikiai įvertintas ne tik miesto gyventojų, bet ir specialistų. Jis už teritorijos sutvarkymą buvo pripažintas geriausiu 2007–2013 m. pietų Lietuvoje įgyvendintu projektu pagal priemonę „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“.

Prie pat Jevonio upelio ir Šešupės santakos, parko šone, – dar vienas paminklinis akmuo, kurio užrašas pasako viską: „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj...“ Kas gi nežino Vytauto Kernagio nemariosios dainos?



Nuo skilandžio iki vyšninukės

Užsiminus apie vyšnias, kalba su gide pasisuka ir apie Sūduvos krašto kultūrinį paveldą. Pasirodo, skilandis yra sūduvių krašto mėsos gaminys. Tik viena bėda, kad jo sūduviai taip ir nespėjo užpatentuoti kaip šio regiono kultūros paveldo gaminio. Nuo seno visoje Lietuvoje sūduvės garsėja varškės sūriais. Jos pirmos pradėjo slėgti saldų sūrį, kuris vėliau paplito po visą Lietuvą.

Sūduvos krašto žmonės – darbštūs ir dosnūs. Darbštumas Sūduvoje itin vertinamas bruožas. „Netiesa, kad mes, sūduviai, „skūpūs“. Mes esame taupūs“, – pasivaikščiojimo po miestą metu ne kartą kartojo mūsų gidė.











Galerija: Marijampolė





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas