„Santaka“ / Vargo žmonės – seniūnų rūpestis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-05-28 15:44

Dalinkitės:  


Gyvenimo aplinkybės, pasirinkimai ir įpročiai kartais nuveda žmogų į visuomenės užribį.

Autorės nuotr.


Vargo žmonės – seniūnų rūpestis

Renata VITKAUSKIENĖ

Gyventojais, kurių išsižada net patys artimiausi žmonės, rūpintis tenka vietos seniūnijoms. Jų pagalbos reikia ir senoliams, nutarusiems, kad dėl savo reikalų vaikų netrukdys, nes padėti senatvėje – seniūno pareiga. Realu prognozuoti, jog tokių rūpesčių našta ateityje tik sunkės.



Primiršta senus tėvus

Paaštrėjusias socialines problemas Savivaldybės ir jos įstaigų, seniūnijų vadovų susirinkimuose jau kuris laikas akcentuoja Kybartų seniūnas Romas Šunokas. Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė neseniai apibendrino: „Globojame vaikus ir senelius.“

Senjorams dažniausiai reikia fizinės pagalbos, pavyzdžiui, kad kažkas nuolat iš parduotuvės parneštų maisto. Kai kurie neturi pinigų pragyventi. Problemos paaštrėja, kai vienišas žmogus suserga.

Tiesa, „valdiškos“ pagalbos reikalingas senolis ne visuomet būna likęs vienas kaip pirštas. Pasak Kybartų seniūno R. Šunoko, kai kurie išvykę vaikai primiršta savo tėvus. O kitąsyk patys senukai nenori trukdyti užsienyje dirbančių sūnų ir dukrų, kaip patys sako, dėl menkniekių. Tai, ką senjorai vadina menku dalyku, iš tiesų yra rimtos situacijos: garbaus amžiaus žmonės patys nebepaeina, jiems reikia nuolatinės priežiūros, pagalbos buityje.

„Kai paskambiname vaikams, šie kitąsyk tikrai nustemba, sužinoję apie realią padėtį. Būna, kad tokie telefoniniai pokalbiai, sakytum, priverčia juos pasirūpinti tėvais, – kalbėjo R. Šunokas. – Vis dėlto seniūnijoje nemažai gyventojų, kurie yra ligoti ir vieniši. O galbūt jie mums tiesiog nesako apie vaikus, giminaičius?..“



Kad žiemą nesušaltų

Kybartų seniūnas sakė, jog pagalbos reikalingiems žmonėms tenka pagelbėti susitvarkyti dokumentus, kad namuose jiems padėtų lankomosios priežiūros darbuotojas. Prašymą pateikusiems gyventojams tenka palaukti, kada ateis jų eilė gauti paslaugą.

Be senyvo amžiaus žmonių, dar yra socialinės rizikos šeimos arba šiai grupei nepriskirtos, bet dėl socialinių įgūdžių stokos taip pat reikalingos pagalbos. Tenka rūpintis psichikos negalią turinčiais ar kitų ligų kamuojamais gyventojais.

Seniūnas pasakojo, jog šiuo metu bendromis jėgomis rūpinasi neseniai išoperuotu vienišu vyriškiu. „Sutarėme, kad Kybartų medikai perriš žaizdą, vežiojame tą vyrą į gydymo įstaigą, – sakė R. Šunokas. – Užsakėme jam asmens dokumentą. Žmogus pinigų neturi, tai dalį lėšų aukojo bendruomenė. Kitąsyk panašiais atvejais pinigus sumoku pats ir lieku laukti, kada žmogus tesės pažadą grąžinti.“

Rūpesčių daugėja artėjant žiemai. Kad žmonės nesušaltų, seniūnijos darbininkai veža malkų, jas ruošia. „Ko gero, visose seniūnijose yra tas pats“, – svarstė R. Šunokas.

„Kiek mes malkų supjovę, sukapoję, sunešę! – kolegai antrino Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita. – Senukai to prašo. Žmonės tokio amžiaus, jog jiems jau reikia pagalbos.“



„Kai numirs, pasilaidokit“

Rūpesčių netrūksta ir tais atvejais, kai tėvai gyvena su geriančiais savo vaikais. Atsiliepęs į garbaus amžiaus gyventojos pagalbos šauksmą ir padėjęs seniūnas paskui gauna pylos iš to suaugusio sūnaus, kuris pats turėtų rūpintis ligota motina. „Man ir pačiam yra tekę krosnį užkurti, kad ligonė savo namuose nesušaltų, kitąsyk siunčiu seniūnijos darbuotojus, kad nuvežtų maisto“, – sakė R. Šunokas.

Neseniai į Kybartų seniūniją užsukusi gyventoja pareiškė seniūnui atiduodanti... savo sūnų.

„Aš su juo pavargau, nenoriu jo matyt, nenoriu apie jį girdėt. Darykit su juo ką norit, kai numirs, pasilaidokit. Aš išvažiuoju į užsienį“, – neeilinį pokalbį prisiminė seniūnas.

Motina atsisakė duoti savo telefono numerį, kad reikalui esant būtų galima susisiekti. Seniūnijoje ji paliko lagaminą su sūnaus daiktais ir atsisveikindama paprašė palinkėti jai laimės.

„Dabar turime surasti šitą vyrą, atiduoti jam tą lagaminą, pažiūrėti, kokia jo situacija, ir ateityje turėsime sau bėdą“, – prognozavo R. Šunokas.

Kai vieniši žmonės numiršta, seniūnija rūpinasi jų laidotuvėmis. Skiriamų „valdiškų“ pinigų neužtenka velionį padoriai palaidoti. „Ieškome, kas padėtų, patys duobes kasame“, – laidotuvių rūpesčius vardijo R. Šunokas.



Sprendimas – pagąsdinti televizija

„Atėjo laikas, kai dalis mūsų visuomenės savo gyvenime yra nesavarankiška. Tokie žmonės mano, kad už juos kas nors kitas gali išspręsti problemas, ir kreipiasi, kur sugalvoja: į seniūniją, kaimynus, spaudą, televiziją. Jie net nebando patys spręsti savo problemų, o kai kurias tikrai išspręstų, padedami artimųjų. Kitokio sprendimo šitie gyventojai neranda, tik ateiti pas mus. Jau kuris laikas jie turi „ginklą“, kuriuo terorizuoja: „Mes skambinsim į televiziją, visiems parodysim!“ Ir jiems patiems visai negėda“, – kalbėjo R. Didvalienė.

Dalis žmonių, kuriems tenka tiesti pagalbos ranką, neturi supratimo, kaip tvarkyti ūkiškus reikalus.

Padegėlei Savivaldybė skyrė finansinę paramą, buvo nupirktas namelis-vagonėlis. Jam reikia pamatų, o šiems – pinigų. Moteriškė sako turinti susitaupiusi kelias dešimtis ir svarsto: „Aš nežinau, kas man tą namą pastatys... O kas man jį apšildys? O kaip aš pečių pasikūrysiu?“ Ji pati kilusi iš daugiavaikės šeimos, tačiau įsitikinusi, kad jai padėti – tik seniūnės rūpestis.

„Svarstau, ar čia seniūno pareiga galvoti, kaip tą namelį ant pamatų pastatyti, kuo apšiltinti grindis, iš kur gauti pinigų cementui, kur rasti darbininkų... – kalbėjo Gražiškių seniūnė R. Didvalienė. – Tų žmonių, kurie ateina atidirbti už pašalpas, į pagalbą nepasitelksi – jie nesugeba statybininko darbų daryti.“



Į globos namus nenori

Seniūnės nuomone, įstaigų, institucijų, sukurtų padėti tokiems žmonėms, yra daug. Tačiau rateliuose sėdintis, didelių sveikatos problemų turintis ir nuo alkoholio priklausomas jaunas vyras – užsispyręs ir iš savo nugyvento kampo, kur sienos nugremžtos, elektros nei vandentiekio nėra, niekur keltis nenori. Anot jo, „darykit ką nors, kad aš čia būčiau“.

Kai pasigeria, ūmaus būdo vyras elgiasi taip, jog priimti, rūpintis juo nebenori nei sesuo, nei mama, nei tėvas, nei žmona.

Senyva moteris, serganti atvira plaučių tuberkulioze, atsisako keltis į globos namus – ji gyvens viena. „Moteriai atrodo, kad sugebės, o mes matome, jog dėl senatvės ir ligų be pagalbos ji jau neapsieis. Įtikinėjame keltis į globos įstaigą, ten prašome, kad šitą moterį, beje, priklausomą nuo alkoholio, priimtų. Ieškome artimųjų. Galų gale paaiškėja, jog savo vaikais ji nesirūpino, anūkus užaugino močiutė. Artimiausi žmonės tebejaučia ir praeityje patirtą nuoskaudą, ir gėdą dėl dabartinio moters elgesio, – kalbėjo R. Didvalienė. – Seniūnas turi būti ir psichologas, ir konsultantas – kas tik nori.“



Problemos ateityje neišnyks

Kybartų seniūno R. Šunoko nuomone, likimo valiai paliktų senų tėvų problema turėtų būti sprendžiama šalies mastu. Vaikams, pamiršusiems pareigą pasirūpinti tėvais, apie ją turėtų priminti įstatymas.

Seniūnams būtų gerai turėti kontaktinius duomenis tų asmenų, kurių seni tėvai gyvena seniūnijoje. Tam, kad reikalui esant būtų paprasta susisiekti su patekusio į bėdą senolio artimaisiais. Be to, išvykdami žmonės „pamiršta“ ne tik savo gimdytojus, bet ir nekilnojamąjį turtą (apleistas jis kelia problemų), skolas už mokesčius, nebaigtus tvarkyti dokumentus.

„Ne visiems vienodai padalyta sveikatos, išmanymo, – sakė R. Didvalienė. – Šitiems gyventojams, kurių atvejus pasakojau, pagalbos ateityje reikės dar ne vienus metus. „






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas