„Santaka“ / Mokestis už gyvatukus išgąsdino gyventojus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda naujus klausos aparatus, kraujospūdžio matuoklius (40 Eur). Tel. 8 670 99 923.
Galioja iki: 2018-09-20 09:59:47

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-05-28 15:42

Dalinkitės:  


Mokestis už gyvatukus išgąsdino gyventojus

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pasibaigus šildymo sezonui skaičiai sąskaitose gerokai sumažėjo. Tačiau mokestis už gyvatuką kai kuriuose daugiabučiuose toks didelis, kad piktina ir vilkaviškiečius, ir kybartiečius.



Didelės sumos

Į redakciją kreipėsi Nepriklausomybės 80-o namo gyventojas. Vilkaviškietis stebėjosi, kad už gyvatuką net šildymo sezono metu teko mokėti beveik 22 eurus.

– Juk tai didžiuliai pinigai, – sakė į redakciją paskambinęs vyras. – Iš kur susidaro tokios sumos? Juk gyvatukai šildomi iš bendros sistemos. Anksčiau už gyvatuką brangiai mokėti tekdavo tik vasarą, o dabar kaina didžiulė ištisus metus.

Namo gyventojų vardu kalbėjęs vilkaviškietis prašė detaliai išaiškinti, iš ko susideda gyvatuko mokestis ir kodėl jis būtent toks.

Nors vilkaviškiečio už gyvatuką mokama suma tikrai nemaža, tačiau ne pati didžiausia. Pasirodo, Kybartų Č. Darvino gatvės 11-o namo gyventojai už vonios šildytuvą klojo net 26,43 euro.



Higienos normos

Vilkaviškiečiams ir kybartiečiams rūpimą klausimą perdavėme Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK). Šios komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė paaiškino, kad realiai nei per šildymo sezoną, nei kitu metu gyvatukų kainos nepadidėjo. Mat kiekvieno daugiabučio namo gyventojai apmoka tik už daugiabučiame name suvartotą ir įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotą šilumos kiekį, kuris paskirstomas pagal VKEKK patvirtintą šilumos paskirstymo metodą. Metodą pasirenka patys gyventojai, o to nepadariusiems šilumos tiekėjas taiko labiausiai namo šilumos ir karšto vandens sistemas atitinkantį metodą.

Koks metodas bebūtų taikomas, gyventojai moka tik už tiek, kiek šiluminės energijos sunaudojo. Bendra suma nesikeičia, keičiasi tik įrašai sąskaitos eilutėse.

Kaip paaiškino VKEKK atstovė, gyventojai turėtų suprasti, kad dalis visos pastate sunaudotos šilumos suvartojama karšto vandens tiekimo sistemoje šaltam vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti. Karšto vandens temperatūra sistemoje palaikoma dviem tikslais: kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo ir kad vonios kambaryje būtų užtikrintos higienos normos – patalpoje būtų šilta, neatsirastų pelėsis ir t. t.

Pagal Lietuvos higienos normas vonios kambaryje turi būti palaikoma 20–23 laipsnių temperatūra. Tiek šildymo, tiek nešildymo sezono metu cirkuliacinės sistemos dalis, buityje vadinama gyvatukais, atlieka ir rankšluosčių džiovintuvo funkciją. Cirkuliuodamas sistemoje karštas vanduo atiduoda į aplinką dalį šilumos (atšąla), todėl jis pastoviai pašildomas iki reikiamos temperatūros. Temperatūra, pagal higienos normų reikalavimus, turi būti ne žemesnė nei 50 laipsnių.



Sąskaitos nepadidėjo

1 kubiniam metrui karšto vandens paruošti vidutiniškai skiriama 51–56 kWh šiluminės energijos. Nešildymo sezono metu šis skaičius dauginamas iš viso namo gyventojų suvartotų kubinių metrų karšto vandens ir taip nustatoma šilumos dalis, skirta karštam vandeniui ruošti. Ją išminusavus iš bendrai sunaudotos įvado skaitiklio užfiksuotos šiluminės energijos, likusi dalis tenka cirkuliacijai (gyvatukui). Šis kiekis proporcingai padalijamas visiems butams.

Anot „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorės Renoldos Kubilienės, dėl šį kūrenimo sezoną išgąsdinusių gyvatukų kainų kalta nuo praėjusių metų rugpjūčio pasikeitusi kainų skaičiavimo metodika. Šis šildymo sezonas buvo pirmas, kai gyvatuko kaina buvo skaičiuojama kitaip.

Kiek šiluminės energijos iš tiesų sunaudoja kiekvienas gyvatukas, sužinoti praktiškai neįmanoma, nes atskiro skaitiklio prie jų nėra. Anksčiau gyvatuko kaina buvo skaičiuojama pagal kitą metodiką – nustatytą energijos normą gyvatukui sušildyti. Ji siekė 160 kWh, tad mokestis buvo fiksuotas.

Gyvatukui nustatytas šiluminės energijos kiekis, kaip ir kiekis karštam vandeniui ruošti, buvo išminusuojamas iš bendrai sunaudoto energijos kiekio, užfiksuoto skaitiklyje. Likęs kiekis išdalijamas pagal butų plotą šildymo kaštams padengti.

Tačiau vykstant daugiabučių renovacijai, griežtėjant higienos normų reikalavimams, vykstant kitiems pokyčiams tapo aišku, kad nustatyta norma gyvatukui šildyti neatitinka tikrovės. Tuo buvo galima įsitikinti pervertus vasaros mėnesių sąskaitas. Mat vasarą daugelyje namų gyvatuko mokestis labai išaugdavo ir gyventojai nesuprasdavo, kodėl taip yra.



Pasikeitė metodika

Kad tokie „sezoniniai“ skirtumai neerzintų gyventojų, buvo pakoreguota skaičiavimo metodika. Pagal naująją metodiką šildymo sezono metu už gyvatuką gyventojai turėtų mokėti tiek pat, kiek ir vasarą. Mat gyvatuko kaina nustatoma pagal namo vasaros (tiksliau ne šildymo sezono) metu sunaudojamą energijos kiekio vidurkį. Tad praėjusio šildymo sezono metu už gyvatuką mokėjome tiek, kiek šiluminės energijos gyvatukui vidutiniškai sunaudojome praėjusią vasarą. Jei gyventojai pastebėjo, kad šis mokestis ne visais mėnesiais buvo vienodas, reikėtų atkreipti dėmesį, kad mėnesiai turi skirtingą dienų skaičių.

VKEKK atstovė A. Griškonytė sakė, kad gyventojai dažnai pareiškia pageidavimą atsisakyti gyvatuko mokesčio, jei jo apskaičiuoti tiksliai neįmanoma. Tačiau jeigu būtų atsisakyta mokėjimų už „gyvatuką“, tektų brangiau mokėti už karštą vandenį. O tokioje situacijoje, kai, pavyzdžiui, kaimynai išvykę ir išvis nenaudoja karšto vandens, bet gyvatukas šyla ir šilumos energija naudojama, už kaimyno gyvatuko šilumą mokėtų kiti namo gyventojai.

Plačiau su šilumos paskirstymo metodais galima susipažinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje www.regula.lt.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Remonto darbai miesto centre greitai nesibaigs
* Vištytyje viešėjo užsienio šalių diplomatai
* Būsima dizainerė įkvėpimo semiasi Islandijoje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate naujuosius Vilkaviškio riboženklius?
Profesionalus darbas.
Vaizdas nuvylė.
Dar nemačiau.
Senieji buvo geresni.



Kalbos patarimai

Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai
Iš abstraktų nereikėtų daryti vedinių su priesaga -inis. Taigi turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygarda, apylinkė, kampanija, komisija, kova, laida, programa, o priešrinkiminius debatus ar pažadus reikia keisti į debatus prieš rinkimus; pažadus, duotus prieš rinkimus.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas