„Santaka“ / Vištyčio krašto ūkininkai vėl kenčia nuo vilkų / Problema

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Problema

Dalinkitės:  


Ganyklose palikti gyvuliai gali tapti masalu vilkams.

Autorės nuotr.


Vištyčio krašto ūkininkai vėl kenčia nuo vilkų

Eglė MIČIULIENĖ


Pernai rajone kiek aprimę vilkai šiemet į Vištyčio krašto ūkininkų gyvulius įsisuko jau nuo pavasario. Į seniūniją dėl šių žvėrių padarytų nuostolių kreipėsi du rajono gyventojai.





Papjovė bandoje

Vištyčio Lauko II kaime gyvenantys Tupčiauskai po vienos nakties visai prie pat namų, už tvarto, rado papjautus du veršelius. Vos prieš porą dienų atvesti gyvulėliai buvo aptvare kartu su visa daugiau nei trisdešimties galvijų banda. Teritoriją šeimininkai aptvėrę elektriniu piemeniu.

„Vienas veršelis buvo papjautas, o kitas beveik ir suėstas – likusi tik galva ir priekinės kojos su stuburo dalimi. Ir ką čia padarysi? Vilkų regioniniame parke medžioti neleidžia, tokio mažo veršelio atskirti nuo karvės negaliu, o pats šalia per naktį juk nesėdėsiu“, – kalbėjo ūkininkas Aidas Tupčiauskas.

Dar prieš apsilankant plėšrūnams, Tupčiauskų kaimynai pasakojo netoliese matę dviejų vilkų pėdas. „Gal savaitė praėjo – ir turime rezultatą...“ – sakė ūkininkas.

Vyras pasakojo, jog vilkai į šeimos gyvulius buvo įsisukę ir ankstesniais metais: tiek pernai, tiek užpernai papjovė po veršį, tik tąkart gyvuliai jau buvo didesni. Ir vilkai į bandą įsisukdavo ne pavasarį, o rudenį – tokiu metu šie žvėrys moko savo vaikus medžioti.




Veršelis neišgyveno

Tos pačios Vištyčio seniūnijos Totorkiemio kaime gyvenantys Mykolaičiai tik prieš keletą dienų Rietavo utilizavimo įmonei atidavė veršelio gaišeną.

Ūkininkų jau pusmetį paaugintą ir beveik 300 kilogramų svėrusį veršį vilkai labai stipriai apdraskė. Žmonės pirko vaistų, stengėsi gyvulį išgydyti, bet po keleto dienų šis vis tiek nugaišo. Ūkininkė Asta Mykolaitienė apgailestavo, kad veršis buvo kasdien girdomas pienu ir ypač gražiai įmitęs, tačiau plėšrūnai iš visos bandos nužiūrėjo būtent jį.

Vilkai Mykolaičių ūkį skriaudžia jau kelintą kartą. Maždaug prieš devynerius metus buvo paskerdę veršį, vėliau papjovė tris gale tvarto laikytas avis. Pastaruoju metu pilkieji buvo aprimę, bet pernai visai prie pat namų vėl papjovė ūgtelėjusį Mykolaičių veršelį.

Nors ūkininkai gavo kompensaciją, bet ji neverta nei įdėtų lėšų, nei rūpesčio, atiduoto auginant gyvulius.



Nėra kaip atsiginti

A. Mykolaitienė sakė nebeįsivaizduojanti, kaip savo gyvulius apsaugoti nuo plėšrūnų.


„Laikome juos aptvare su plačia juosta, bet jie visur tas juostas mato ir jų nesibijo, tuoj „rankiniai“ pasidarys, po kiemą vaikščios. Darome viską, kas įmanoma: pirkome specialius varpelius, ant aptvaro rišame raudonus skudurus, įsigijome saulės pakraunamų šviestuvų, mirksinčių elektros įrenginių. Važiavome net į Kalvarijos mini zoologijos sodą parsivežti tigro išmatų: per televiziją sakė, kad jų aptvare pamėčius vilkai nelenda. Prisipirkome netgi petardų, sūnus vakare važiuoja, iššauna po vieną. Iš tiesų nebežinia, ko griebtis. Juk augini tą gyvulėlį, stengiesi, pripranti prie jo – ir viskas veltui. Mačiau internete vilkogaudį šunį, bet jis kainuoja pusantro tūkstančio eurų. O jei ir tas nepadės? Dabar įsitaisėme džersių veislės galvijų, tai mažiukai tvarte stovi – bijome lauke palikti. Pamatytų tie vilkų gynėjai, kaip gyvulėlis išdraskytas atrodo, gal kitaip kalbėtų. O dabar įstatymai vilkus gina, bet mes ir mūsų gyvuliai niekam neįdomūs“, – kalbėjo moteris.



Vilkus saugo limitai

Vilkų daromus nuostolius rajono ūkininkai pradėjo justi maždaug prieš dešimtmetį. Tam įtakos neabejotinai turėjo vilkų medžioklės limitas, kuris Lietuvoje pirmą kartą buvo nustatytas 2005 metais. Be to, pirmaisiais metais leidžiamų sumedžioti vilkų skaičius buvo labai mažas – tris sezonus leista sumedžioti po 20 vilkų, tad plėšrūnų skaičius ėmė sparčiai didėti.


2008-aisiais lyg didelę naujieną išgirdome, jog Vištyčio krašte vilkai sudraskė dvi avis.

Po to papjautų gyvulių vis daugėjo. 2013 m. nuostolių patyrė jau 10 ūkininkų, o nuo 2014 m. kasmet į rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių kreipdavosi jau kelios dešimtys ūkininkų, jie kiekvienais metais netekdavo 50–60 avių ir veršių. Tiesa, tai – tik oficialūs duomenys. Gyvulių papjaunama gerokai daugiau, bet dalis nukentėjusių žmonių į valstybę dėl žalos atlyginimo nesikreipia.

Tačiau 2017-aisiais rajono ūkininkų patiriami nuostoliai staiga sumažėjo. Į Savivaldybę dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 12 ūkininkų, jiems už vilkų papjautus 7 veršelius, 14 avių ir vieną ožką valstybė iš viso sumokėjo 3012 eurų.

Be abejo, vilkai per vienus metus vegetarais netapo. Pernai per oficialų susitikimą su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika buvo garsiai pareikšta, jog vilkus, norėdami padėti ūkininkams ir miškų faunai, nelegaliai praretino plėšrūnų siautėjimo neapsikentę rajono medžiotojai. Tačiau tokios kalbos vėliau pavadintos „pletkais“ ir niekaip įrodytos nebuvo.



Publikuota: 2018-05-23 09:50:36

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai