„Santaka“ / Neįgaliųjų įdarbinimo statistiką iškraipo fiktyvūs verslo liudijimai / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  



Neįgaliųjų įdarbinimo statistiką iškraipo fiktyvūs verslo liudijimai

Neįgaliųjų perkvalifikavimui ir įsiliejimui į darbo rinką Lietuvoje kasmet skiriama 3 mln. eurų. Tačiau už šias lėšas dažniausiai ruošiami rinkoje nepaklausių profesijų specialistai, kurie vėliau raginami išsiimti verslo liudijimą net ir žinant, kad realiai pagal profesiją niekada nedirbs.

Tokia situacija neįgaliųjų profesinės reabilitacijos centruose kelia nerimą ne tik dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo, bet ir dėl neveiksnios sistemos, apribojančios neįgaliųjų galimybes įsilieti į darbo rinką.

„Nedarbo gniaužtuose atsiduriantys neįgalieji susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais: sunki liga arba trauma nubraukia anksčiau įgytas žinias ir neleidžia panaudoti įgytos kvalifikacijos. Kita vertus, specialieji poreikiai ir fizinių galimybių lemiami funkciniai ribojimai daro juos nepaklausius darbo rinkoje. Nors situacijos labai individualios, dažnai itin jautrios, tačiau visiems bedarbiams išrašytas vienas ir tas pats sėkmės receptas – perkvalifikavimas“, - sako Dirbančių neįgaliųjų asociacijos valdybos narė Raimeda Bučinskytė.

Jos teigimu, nutinka ir sėkmės istorijų, kuomet neįgalieji ne tik atranda save, bet ir sukuria darbo vietas kitiems, tačiau tokių yra mažuma. Tai, kokių profesijų darbuotojai ruošiami tarp neįgaliųjų, kaip ir visas perkvalifikavimo procesas, verčia kelti klausimą, ar perkvalifikavimo procesui skiriamos lėšos naudojamos racionaliai, o žmonėms su negalia realiai padedama įsilieti į darbo rinką.

Per pastaruosius dvejus metus neįgaliųjų profesinėje reabilitacijoje sudalyvavo vidutiniškai po 1 tūkst. žmonių, o perkvalifikavimui buvo panaudota po maždaug 3 mln. eurų. Tačiau kiek realiai buvo efektyvus ir kiek žmonių jis suteikė realią galimybę įsidarbinti, pasakyti labai sudėtinga.
daugiausiai ieškoma ne vytelių pynėjų, ne meninių odos ar dekupažo gaminius gaminančių žmonių, o pardavimų, pirkimų bei rinkodaros sričių, techninės priežiūros specialistų, galinčių dirbti turizmo, viešbučių, viešojo maitinimo sektoriuose.


„Floristai, kompiuterio pagrindų vartotojai, vytelių pynėjai, dekupažo gaminių gamintojai. Tai, kas skamba kaip laisvalaikio užsiėmimas ir labiau panašu į hobį nei į pakankamas nuolatines pajamas užtikrinančią veiklą, neįgaliesiems siūloma kaip pragyvenimo šaltinis. Oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba 35 proc. neįgaliųjų. Tikėtina, kad reali situacija yra dar niūresnė, kadangi tokius profesinius mokymus išklausę neįgalieji yra skatinami įsigyti verslo liudijimą ir tokiu būdu bent kuriam laikui pagražinti įsidarbinimo statistiką bei padėti pagrįsti tokių mokymų būtinybę“, - susidariusią situaciją aiškina R. Bučinskytė.

Tai, kad verslo liudijimų ėmimo praktika yra skatinama net ir žinant, kad mokymuose dalyvavę neįgalieji pagal įgytą profesiją nedirbs, – patvirtina patys tokių mokymų dalyviai.

„Kadangi neįgaliajam išsiimti verslo liudijimą nieko nekainuoja, tokių „tuščių“ liudijimų, prašant profesinės reabilitacijos programų atstovams, išduodama nemažai. Statistika graži, efektyvumas tarsi ir pagrindžiamas, tuo tarpu pagrindinė problema lieka neišspręsta – darbo nėra, pajamų nėra, neįgalieji toliau lieka socialinėje atskirtyje“, - sako DNA valdybos narė.

Oficialūs Lietuvos darbo rinkos duomenys rodo, kad daugiausiai ieškoma ne vytelių pynėjų, ne meninių odos ar dekupažo gaminius gaminančių žmonių, o pardavimų, pirkimų bei rinkodaros sričių, techninės priežiūros specialistų, galinčių dirbti turizmo, viešbučių, viešojo maitinimo sektoriuose.

„Į neįgaliųjų profesinei reabilitacijai kasmet skiriamus milijonus negalima žiūrėti pro pirštus ar kaip į būdą išlaikyti rinkoje nepaklausias programas bei juose dirbančius žmones, nes tokiu būdu neartėjame prie pagrindinio tikslo – padėti įsidarbinti neįgaliesiems. Maža to, valstybės lėšos nėra nemokamas ir neišsenkantis lėšų šaltinis, tad jas naudoti būtina ne tarpininkų gerovei, o pačių neįgaliųjų labui”, - įsitikinusi R. Bučinskytė.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas