„Santaka“ / Kovai su krūties vėžiu – Europos Sąjungos lėšos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-11-30 08:32

Dalinkitės:  


Kovai su krūties vėžiu – Europos Sąjungos lėšos

Visame pasaulyje diagnozė „Jums krūties vėžys“ iš gydytojų lūpų moterims nuskamba kas tris minutes kasdien. Remiantis statistikos duomenimis, viena iš aštuonių pasaulio moterų savo gyvenime gali susirgti krūties vėžiu. Daugiau nei nuo krūties vėžio moterų žūva tik automobilių avarijose.

Krūties vėžys – dažniausia tarp moterų pasitaikanti vėžio forma Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje. ES kasmet užregistruojama 275 000 krūties vėžio atvejų ir 88 000 moterų mirčių nuo šios klastingos ligos. Tai pagrindinė 35–59 metų moterų mirties priežastis. Taip pat kasmet nuo krūties vėžio miršta ir beveik 1000 vyrų.

Lietuvoje nuo 1990 m. mirtingumas nuo šios ligos padidėjo 31,9 proc., kasmet ja mūsų šalyje suserga daugiau nei 1300 moterų, maždaug pusė susirgusiųjų nepasveikusios miršta.

Šie faktai kelia siaubą. O Europos Sąjunga, deja, dar toli gražu nesutelkė visų savo pastangų kovoti su šia klastinga liga ir dar neparengė efektyvių priemonių prieš jos plitimą. Trūksta tyrimų apie krūties vėžio paplitimą, ankstyvą diagnostiką ir gydymą, reikia tobulinti standartus ir protokolus, skirtus užtikrinti krūties vėžio tyrimų kokybę, diegti alternatyvas tradicinei mamografijai, pvz., skaitmeninę mamografiją.

ES gairės dėl krūties vėžio kol kas nėra prieinamos visų valstybių gydytojams ir pacientų organizacijoms internete. Nėra efektyvių programų, reintegruojančių į darbo rinką išgijusius nuo krūties vėžio, trūksta krūties vėžiu sergančių ligonių teisių darbo vietoje apsaugos sistemos. Akivaizdu, kad ES turi nedelsiant veikti.

Lietuvoje onkologinė pagalba ligoniams smarkiai atsilieka nuo kitų ES šalių. Daugumai su krūties vėžiu kovojančių Lietuvos moterų neprieinamas joms gyvybiškai svarbus biologinės terapijos medikamentas herceptinas, kainuojantis apie 100 000 litų ir kompensuojamas tik išimtiniais atvejais.

2006 metais Sveikatos apsaugos ministerija skyrė 2,5 mln. litų herceptinui įsigyti. Šis medikamento kiekis leis gydyti tik 50 moterų ir taikyti joms tik pusę reikalingo gydymo kurso. Kitos moterys paliekamos likimo valiai.

Trūksta specialistų – onkologų-mamologų, taip pat modernių mamografų, kuriais galima diagnozuoti krūties vėžį ankstyvose stadijose ir sėkmingai jį išgydyti. Todėl norint išsitirti moterims eilėje tenka laukti net 3 mėnesius.

Trūksta ir modernios švitinimui skirtos aparatūros. O konkursai dėl pirkimo labai „sėkmingai“ stringa biurokratiniuose koridoriuose. Žvelgiant iš šalies atrodo, kad kalba eina apie dar vieno „nesvarbaus“ teisės akto priėmimą, kuris gali strigti, o ne apie pavojų visuomenės sveikatai.

Juk svarbiausia – gyvybių išsaugojimas demografinę krizę išgyvenančioje mūsų visuomenėje. Todėl būtina nedelsiant inicijuoti onkologijos srities reformavimą. Standartinis valdžios atsakymas: „Nėra lėšų“, nebus priimtinas nei jau sergantiems krūties vėžiu, nei visiems kitiems, neapsaugotiems nuo rizikos susirgti šia klastinga liga.

Pinigų tikrai atsirastų persvarsčius valstybės prioritetus ir supaprastinus pirkimo procedūras. Dabar sukurta kokybiška krūties vėžinių susirgimų prevencijos sistema sveikatos apsaugos institucijoms padėtų sutaupyti nemažai lėšų ateityje, nes būtų išvengta nereikalingų tyrimų, laiku būtų atpažįstamos ligos užuomazgos, reikėtų mažiau brangaus gydymo ir operacijų.

Spalio 25 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl krūties vėžio susirgimų išsiplėtusioje Europos Sąjungoje.

Pabrėždamas spartų kraujo vėžio plitimą ir keliamą grėsmę žmonių gyvybėms, Europos Parlamentas skatina ES valstybes nares pasinaudoti Europos socialiniais fondais (kandidatės narės kviečiamos naudotis pasiruošimo narystei fondais) ir rengti reikalingą medicinos personalą.

Europos regioninės plėtros fondai (ERPF) naujose valstybėse narėse gali būti naudojami sveikatos infrastruktūroms kurti, o kartu – ir mamografijos bei specializuotų krūties tyrimų centrams steigti. Būtina aktyviai finansuoti krūties vėžio susirgimų prevencijos tyrimus, kraujo testų tobulinimą.

Nustokime dejuoti, kad nėra lėšų kovoti su vėžiu, ir pasinaudokime ES parama Lietuvos sveikatos apsaugos infrastruktūrai onkologinių susirgimų srityje modernizuoti – mamografijos tyrimams įgyvendinti, specializuotų krūties susirgimų centrams steigti, specialistams ruošti.



Dr. Danutė BUDREIKAITĖ

Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas