„Santaka“ / Kovai su krūties vėžiu – Europos Sąjungos lėšos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-11-30 08:32

Dalinkitės:  


Kovai su krūties vėžiu – Europos Sąjungos lėšos


Visame pasaulyje diagnozė „Jums krūties vėžys“ iš gydytojų lūpų moterims nuskamba kas tris minutes kasdien. Remiantis statistikos duomenimis, viena iš aštuonių pasaulio moterų savo gyvenime gali susirgti krūties vėžiu. Daugiau nei nuo krūties vėžio moterų žūva tik automobilių avarijose.

Krūties vėžys – dažniausia tarp moterų pasitaikanti vėžio forma Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje. ES kasmet užregistruojama 275 000 krūties vėžio atvejų ir 88 000 moterų mirčių nuo šios klastingos ligos. Tai pagrindinė 35–59 metų moterų mirties priežastis. Taip pat kasmet nuo krūties vėžio miršta ir beveik 1000 vyrų.

Lietuvoje nuo 1990 m. mirtingumas nuo šios ligos padidėjo 31,9 proc., kasmet ja mūsų šalyje suserga daugiau nei 1300 moterų, maždaug pusė susirgusiųjų nepasveikusios miršta.

Šie faktai kelia siaubą. O Europos Sąjunga, deja, dar toli gražu nesutelkė visų savo pastangų kovoti su šia klastinga liga ir dar neparengė efektyvių priemonių prieš jos plitimą. Trūksta tyrimų apie krūties vėžio paplitimą, ankstyvą diagnostiką ir gydymą, reikia tobulinti standartus ir protokolus, skirtus užtikrinti krūties vėžio tyrimų kokybę, diegti alternatyvas tradicinei mamografijai, pvz., skaitmeninę mamografiją.


ES gairės dėl krūties vėžio kol kas nėra prieinamos visų valstybių gydytojams ir pacientų organizacijoms internete. Nėra efektyvių programų, reintegruojančių į darbo rinką išgijusius nuo krūties vėžio, trūksta krūties vėžiu sergančių ligonių teisių darbo vietoje apsaugos sistemos. Akivaizdu, kad ES turi nedelsiant veikti.

Lietuvoje onkologinė pagalba ligoniams smarkiai atsilieka nuo kitų ES šalių. Daugumai su krūties vėžiu kovojančių Lietuvos moterų neprieinamas joms gyvybiškai svarbus biologinės terapijos medikamentas herceptinas, kainuojantis apie 100 000 litų ir kompensuojamas tik išimtiniais atvejais.

2006 metais Sveikatos apsaugos ministerija skyrė 2,5 mln. litų herceptinui įsigyti. Šis medikamento kiekis leis gydyti tik 50 moterų ir taikyti joms tik pusę reikalingo gydymo kurso. Kitos moterys paliekamos likimo valiai.

Trūksta specialistų – onkologų-mamologų, taip pat modernių mamografų, kuriais galima diagnozuoti krūties vėžį ankstyvose stadijose ir sėkmingai jį išgydyti. Todėl norint išsitirti moterims eilėje tenka laukti net 3 mėnesius.

Trūksta ir modernios švitinimui skirtos aparatūros. O konkursai dėl pirkimo labai „sėkmingai“ stringa biurokratiniuose koridoriuose. Žvelgiant iš šalies atrodo, kad kalba eina apie dar vieno „nesvarbaus“ teisės akto priėmimą, kuris gali strigti, o ne apie pavojų visuomenės sveikatai.


Juk svarbiausia – gyvybių išsaugojimas demografinę krizę išgyvenančioje mūsų visuomenėje. Todėl būtina nedelsiant inicijuoti onkologijos srities reformavimą. Standartinis valdžios atsakymas: „Nėra lėšų“, nebus priimtinas nei jau sergantiems krūties vėžiu, nei visiems kitiems, neapsaugotiems nuo rizikos susirgti šia klastinga liga.

Pinigų tikrai atsirastų persvarsčius valstybės prioritetus ir supaprastinus pirkimo procedūras. Dabar sukurta kokybiška krūties vėžinių susirgimų prevencijos sistema sveikatos apsaugos institucijoms padėtų sutaupyti nemažai lėšų ateityje, nes būtų išvengta nereikalingų tyrimų, laiku būtų atpažįstamos ligos užuomazgos, reikėtų mažiau brangaus gydymo ir operacijų.

Spalio 25 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl krūties vėžio susirgimų išsiplėtusioje Europos Sąjungoje.

Pabrėždamas spartų kraujo vėžio plitimą ir keliamą grėsmę žmonių gyvybėms, Europos Parlamentas skatina ES valstybes nares pasinaudoti Europos socialiniais fondais (kandidatės narės kviečiamos naudotis pasiruošimo narystei fondais) ir rengti reikalingą medicinos personalą.

Europos regioninės plėtros fondai (ERPF) naujose valstybėse narėse gali būti naudojami sveikatos infrastruktūroms kurti, o kartu – ir mamografijos bei specializuotų krūties tyrimų centrams steigti. Būtina aktyviai finansuoti krūties vėžio susirgimų prevencijos tyrimus, kraujo testų tobulinimą.


Nustokime dejuoti, kad nėra lėšų kovoti su vėžiu, ir pasinaudokime ES parama Lietuvos sveikatos apsaugos infrastruktūrai onkologinių susirgimų srityje modernizuoti – mamografijos tyrimams įgyvendinti, specializuotų krūties susirgimų centrams steigti, specialistams ruošti.



Dr. Danutė BUDREIKAITĖ

Europos Parlamento Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė





Publikuota: 2006-11-30 08:32:39

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai