|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-02-18 16:38
2002 metų liepą atvykau gyventi į Didvyžių pensionatą. Nuo pirmų dienų pajutau didelį darbuotojų dėmesį. Man, pirmą kartą pakliuvusiam į valdišką įstaigą, adaptuotis ypač padėjo grupės socialinė darbuotoja Virgilija Mackevičienė ir kitos šaunios moterys bei globėjos. Iškart pastebėjau, kad pensionate graži aplinka, viskas sutvarkyta, švaru. Tik pastatai iš lauko pusės buvo apsilaupę, bet po poros metų pasikeitė ir jie. Vienas korpusas ir priestatas suremontuoti, padaryti nuvažiavimai, šaligatviai iškloti trinkelėmis. Remonto darbai vyksta ir toliau, nesustoja net žiemos metu. Visa tai daroma mūsų gerbiamos direktorės Gražinos Grigienės dėka. Ji tokia paprasta, kiekvieną mūsų vadina vardu. Pernai lapkritį man atsitiko nelaimė. Susirgau sunkia kraujagyslių liga. Pensionato medicinos darbuotojai mane kelis kartus vežė į Vilkaviškio polikliniką, kur gavau siuntimą į Kauno medi-cinos universiteto klinikas. Ten nustatė, jog reikia operacijos ir brangių vaistų tyrimui atlikti. Be jo operacija buvo neįmanoma. O jos nepadarius, būtų tekę sėsti į invalido vežimėlį, ateityje nupjauti kojas. Direktorė pasirūpino, kad vaistai būtų nupirkti, ir sausį man atliko dvi operacijas. Gulėdamas Kauno klinikose, visą laiką jutau pensionato darbuotojų ir kai kurių gyventojų rūpestį. Turiu mobilųjį telefoną, tai kiekvieną dieną iš savo ir kitų grupių žmonių gaudavau trumpąsias žinutes. Visi linkėjo stiprybės, sveikatos ir kuo greičiau sugrįžti į pensionatą. Jausdavau, kad tai buvo daroma ne iš pareigos, o nuoširdžiai. Dabar gydausi Druskininkų „Dainavos“ sanatorijoje. Nuvykti į ją pensionatas skyrė automobilį, žadėjo ir parsivežti, kai pasibaigs reabilitacijos laikotarpis. Sanatorijoje irgi nuolat gaunu daug nuoširdžių žinučių. Toks palaikymas padeda lengviau ištverti skausmą ir nervinės būsenos sunkumus. Todėl labai noriu, kad daug kas sužinotų, jog yra toks Didvyžių pensionatas, kurio darbuotojus galima vadinti žmonėmis iš didžiosios raidės. Aš labai dėkingas direktorei Gražinai Grigienei, medicinos darbuotojoms, savo grupės socialinei darbuotojai Virgilijai Mackevičienei, grupės globėjoms Dalei Darmavičienei, Zitai Brokevičienei. Nuoširdus ačiū ir kitiems. Visokeriopos Jums sėkmės gyvenime bei sunkiame darbe. Rimvydas GEČIAUSKAS Didvyžių pensionato gyventojas Metų pradžioje Pilviškius pasiekė Amerikos samariečių dovanos. Užsieniečiai dovanėles parengė atitinkamo amžiaus vaikams, skirtingas berniukams ir mergaitėms. Dėželėse vaikai rado žaislų, knygelų, spalvotų pieštukų, rūbų, įvairių malonių smulkmenų. Kai kur buvo įdėtas ruošusios dovaną šeimos adresas. Dovanas parvežti ir išdalyti apsiėmė Pilviškių Jungtinė metodistų bažnyčia. Sukviestiems dovanėles atsiimti vaikams buvo surengtos netgi nedidelės šventės, kurių metu buvo parodyti vaidinimai, Pilviškių reabilitacinio centro jaunuoliams suruošta arbatėlė. Samariečių dovanos išdalytos Pilviškių bendruomenės vaikams, vidurinės mokyklos paruošiamųjų klasių bei pailgintos darbo dienos grupės moksleiviams, darželio „Žvangutis“ auklėtiniams, reabilitacijos centro jaunuoliams. Esame nuoširdžiai dėkingi geros širdies žmonėms iš užsienio – jų dėmesys pradžiugino mūsų vaikus. Dėkojame ir Jungtinei metodistų bažnyčiai, kuri pasirūpino, kad dovanos pasiektų Pilviškius ir svetingai mus visus priėmė. Stasė PUODŽIŪNIENĖ Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilkaviškio viltis“ pirmininkė Aldona BAKŠINSKIENĖ ir kiti Pilviškių reabilitacinio centro jaunuolių tėvai Spaudoje rašyta apie apgailėtiną bibliotekų finansavimą, tačiau sunkiai gali suprasti faktą, kad kaimo biblioteka gali užsiprenumeruoti tik vieną rajono laikraštį ir vieną respublikos dienraštį. Ir šiai spaudai prenumeruoti lėšos gaunamos tik iš spec. fondų. Apie žurnalus niekas net neužsimena, nors juos paskaityti kaime norėtų daug kas. Apie esamą padėtį išsikalbėjau su Vilkaviškio pagrindinės mokyklos mokytoja O.Milišauskiene. Ji skubiai ėmėsi „gelbėjimo“ akcijos „Perskaitytą žurnalą – kaimo bibliotekai“. Per porą savaičių surinkusi du didžiulius glėbius įvairiausių žurnalų suaugusiems ir vaikams suteikė galimybę atnaujinti ir paįvairinti Pajevonio bibliotekos fondą. Skaitytojų ir bibliotekininkės vardu už geranorišką pagalbą noriu padėkoti Vilkaviškio pagrindinės mokyklos mokytojams ir moksleiviams, kurie noriai prisidėjo prie šios akcijos. Lilija KARANECKIENĖ Pajevonio bibliotekos lankytoja Nuoširdžiai dėkoju medikams, išgelbėjusiems mano gyvybę: šeimos gydytojai A.Lazdauskienei, Vilkaviškio ligoninės chirurgams V.Jurevičiui, D.Jurevičiui, skyriaus vedėjui R.Ramanauskui, slaugytojoms V.Baronienei, G.Foktienei, slaugytojų padėjėjai E.Kačinauskienei ir visam Chirurgijos skyriaus personalui. Telydi Jus visus sveikata, giedra ir darbinga nuotaika. Janina KERŠIENĖ Šeštos palatos ligonė Publikuota: 2005-02-18 16:38:16 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|