|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-11-29 17:32
Jurgitą ir Ramūną Čėsnas su garbingu apdovanojimu pasveikino Žemės ūkio rūmų atstovė Lina Kružinauskienė.Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.
Už Keturvalakių laukuose įsikūrusius Čėsnas pasiekti gana nelengva – nuo gyvenvietės ribos jų namų link veda duobėtas ir išmaltas kelias. Kieme pasitikęs Ramūnas Čėsna sakė, kad kelią kaip tik ruošėsi tvarkyti, nes po derliaus nuėmimo sunki technika jame paliko nemenkas žymes. Ramūnas su žmona Jurgita dirba daugiašakiame ūkyje. Jie augina ir cukrinius runkelius, ir javus. Neseniai panaikino kiaulių ūkį ir užsiveisė penkiolikos limuzinų veislės mėsinių galvijų bandą. Pasak Ramūno, mestis į vieną šaką ir susikoncentruoti prie kurios vienos kultūros – rizikinga. Negalima nuspėti, kokius išbandymus ruošia gamta ir supirkėjai. Tad nuo pat pradžių visa Čėsnų šeima (ūkininkauja ir vyresnis brolis Ričardas) augina įvairias kultūras. Prieš septynetą metų susituokę jauni žmonės gyvena dideliuose tėvų namuose ir dabar augina du sūnus: dvejų metų slenkstį peržengusį Edgarą ir vos mėnesio Dovydą. Ramūnas sakė, kad ūkyje visuomet padeda ir žmona. Kaip ir jos anyta bei svainė, ji vairuoja visus ūkininkų kieme stovinčius traktorius ir sunkvežimius, nuimant derlių pluša kartu su vyrais. Kai laukėsi vaikelio, Jurgita šeimininkavo namuose – virė visiems maistą. Paklausti, kada prasideda ir baigiasi jų darbo diena derliaus nuėmimo laiku, Čėsnos sakė net negalintįs suskaičiuoti valandų. Kai laikas bei gamta spaudžia, dirbama kone ištisą parą. Šeimininkai prisiminė vienais metais kūlę javus iki ketvirtos ryto, nes sinoptikai pranešė lietų. Runkelius prieš rimtas šalnas spėta nuimti irgi per naktį – dirbta iki šeštos ryto. Tada triūsė visi: tėvo Ramučio ir abiejų sūnų šeimos. Vos spėta iš paskos užarti lauką, ir žemė sušalo į akmenį... Kad ūkininkaus, Ramūnas sakė žinojęs nuo vaikystės. Prieš savo keturioliktąjį gimtadienį jis tėvų paprašė padovanoti plūgą. Kitokių minčių, pasak jaunojo ūkininko, jam niekada nekilę. Atitarnavęs armijoje, jis grįžo į tėvų ūkį, nors buvo labai geras kareivis ir vadai jį norėjo pasilikti dirbti dalinyje. – Kaip toj dainoj: nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis, – į pokalbį įsiterpė Ramūno mama. – Vyresniajam sūnui palikome namus gyvenvietėje, o šitam kūrėme ūkį čia, susigrąžintuose tėviškės laukuose, nes jautėme, kad į žemę palinks. Dabar Čėsnų kieme pilna technikos – vos telpa į didžiulius aplink kiemą surikiuotus pastatus. Pasak Ramūno, visas žemės ūkiui skirtas mašinas savo ūkiui susipirkęs pats. Kai reikėjo naujo kombaino, jis bandė kreiptis dėl paramos, bet reikėjo ilgai laukti. Paskambinęs specialistams vyras klausė, ar gausiąs paramą, jei technikai ims paskolą ir įmokas mokės pats. Išgirdęs teigiamą atsakymą, jaunasis ūkininkas taip ir padarė – įsigijo per 300 tūkst. kainuojantį kombainą. Vėliau vyriškis sužinojo, kad viskas pasikeitė ir jis jokios paramos negaus... – Ir taip šie metai sunkūs, nuostolių patyrė visi, – atsidūsta Ramūnas. – Bet pasispausime, baigiame išlįsti iš skolų, gal kitais metais atsikvėpsime, jei tik vėl nenutiks kas nenumatyto. Visa Čėsnų šeima žemes dirba ir derlių ima bendrai. Nežiūri, kur kurio – kartu atliekamas darbas sujungia. Tik užaugintą produkciją parduoda kiekvienas atskirai savo. Padėjėjų samdyti nereikia, užtenka vieno pagal patentą dirbančio darbininko, padedančio, kai labai reikia. Užtat ir atostogų nei jaunieji Čėsnos, nei tėvai neturi jau seniai. Ramūnas su žmona per visus bendro gyvenimo metus keletą kartų buvo ištrūkę porai dienų prie jūros. Tėvai pasidžiaugė, kad šįmet buvo Druskininkų sanatorijoje – pirmą kartą per visus ūkininkavimo metus. Patys vyresnieji Čėsnos kilę iš ūkininkų šeimų, tad, atsiradus galimybei atgauti žemes, jiems dėl tolesnės veiklos abejonių nekilo. Ir ne tik sūnums tai įaugo į kraują. Ūkininkauti jau padeda vyriausias trylikametis anūkas. Net trečius metus einantis mažasis Edgaras žino, ką daryti, jei vyresnieji užmiršę palieka degančias traktoriaus lempas. Visi leipsta juokais, kai vaikas šaukia pro langą: „Masę išjunk!“ Goda PAUKŠTYTĖ Publikuota: 2006-11-29 17:32:27 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika * Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|