|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Jaunimas
Pabaigusi mokyklą Miglė Miglinaitė svajoja apie medicinos studijas.Andrius GRYGELAITIS
M. Miglinaitės gyvenimą vargu ar būtų galima pavadinti sėsliu. Būdama maža, ji gyveno Kaune, vėliau su šeima persikėlė į Kybartus, po to ketveriems metams gyvenimas nuvedė į Gražiškius, o nuo užpraeitų metų rudens mergina vėl gyvena ir mokosi Kaune. Kad ir kur gyventų, moksleivė visada stengiasi būti aktyvi, iš savo bendraamžių nuolat išsiskirti noru pažinti, išmokti, sužinoti. Dar besimokydama Kybartuose ir Gražiškiuose ji dalyvavo ne viename konkurse ir olimpiadoje, daugybėje projektų bei akcijų, lankė dramos, kvadrato, dailės, šaškių, tautinių šokių būrelius, mokėsi Vilkaviškio muzikos mokykloje. Lygiai tokia pati aktyvi Miglė išliko ir persikėlusi į Kauną. Visus merginos pasiekimus išvardyti tikriausiai būtų gana sunku, nes jos nuolat pilna visur. Vis dėlto pačiai smagiausia prisiminti praėjusią vasarą, kai dalyvavo projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“. „Pernelyg daug nesitikėdama užpildžiau anketą ir sulaukiau kvietimo kartu su dar 15 šalies moksleivių iš arti pamatyti Lietuvos institucijų bei politikų veiklą, jų kasdienį darbą ir pati dalyvauti šioje veikloje. Buvau paskirta į Sveikatos apsaugos ministeriją. Turbūt nereikia net sakyti, kokia unikali patirtis ten buvo: naujos pažintys ne tik su bendraamžiais, bet ir su ministrais, politikais, žurnalistais bei kitais įtakingais žmonėmis. Iš visų didžiausią įspūdį tuomet paliko žurnalistė Rita Miliūtė“, – teigė M. Miglinaitė. Šiais metais Miglę aplankė bene didžiausia sėkmė mokslo srityje. Ji tapo Lietuvos jaunųjų filologų konkurso nugalėtoja kalbos sekcijoje. Iš viso į baigiamąjį šalies jaunųjų filologų konkurso etapą buvo pakviesti 102 moksleiviai, kurių darbai vertinti pagal septynias kategorijas: prozos, poezijos, literatūros kritikos, publicistikos ir eseistikos, kalbos, tautosakos ir literatūrinių vertimų. Baigiamajame etape Vilniuje kiekvienam moksleiviui reikėjo savo darbą pristatyti komisijai, atsakyti į klausimus, dalytis įžvalgomis. „Darbą rašiau beveik metus, o jame analizavau Lietuvos mokyklų šūkius. Man labai daug padėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Gitana Liaudinskienė. Iš viso darbas su visais priedais, pastabomis ir prierašais sudarė apie 50 lapų. Galbūt jis galėjo būti dar didesnis, bet peržvelgusi 625 Lietuvos ugdymo įstaigas suradau, kad šūkius turi tik 203. Kiekvieną iš jų reikėjo stengtis suvokti, analizuoti. Kadangi daugelio mokyklų šūkiai buvo lotyniškos sentencijos, galiu drąsiai teigti, jog rašydama šį darbą netgi pati šiek tiek pramokau lotyniškai“, – juokėsi aštuoniolikmetė. Pradėjusi mokytis Kaune pajutau stiprią konkurenciją, buvo sudėtinga priprasti ne tik prie didžiulių rytinių kamščių keliuose, bet ir prie to, jog čia esu tik mažas taškelis. Mergina iš šio konkurso namo grįžo ne tik su pirmo laipsnio diplomu bei medaliu, bet ir „kišenėje“ turėdama pusantro konkursinio balo, kurį galės panaudoti stodama į kurią nors aukštąją Lietuvos mokyklą. Gražiškių gimnaziją į Kauno ugdymo įstaigą Miglė iškeitė ne dėl to, kad mūsų rajone jai buvo blogai. Priešingai, apie buvusią savo mokyklą mergina atsiliepia tik pačiais gražiausiais žodžiais ir netgi tvirtina, jog didelio skirtumo tarp Kauno ir Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigų nėra. „Manau, kad ugdymo kokybė labai daug priklauso nuo paties mokinio požiūrio. Tie, kurie nori, gali daug mokytis ir būdami mažoje mokykloje, tačiau jei noro nėra, nepadės net ir pačios stipriausios gimnazijos. Mažesnės mokyklos, mano nuomone, turi pranašumą dar ir todėl, jog beveik prie kiekvieno priėjęs gali pasisveikinti, pakalbėti. Didelėse ugdymo įstaigose to nėra. Čia tiek daug veidų, kad visų jų atsiminti neįmanoma. Pradėjusi mokytis Kaune pajutau stiprią konkurenciją, buvo sudėtinga priprasti ne tik prie didžiulių rytinių kamščių keliuose, bet ir prie to, jog čia esu tik mažas taškelis“, – patirtimis dalijosi pašnekovė. Ji teigė, kad persikelti į Kauną ryžosi dėl vienintelės priežasties – noro studijuoti mediciną. Dabartinė jos mokykla glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, šioje gimnazijoje sustiprintu lygiu mokoma biomedicinos krypties dalykų – biologijos bei chemijos. Nors pagrindinis merginos tikslas yra studijuoti mediciną (ypač domina endokrinologijos sritis), tačiau kartais moksleivė pagalvoja ir apie žurnalistikos bei leidybos mokslų studijas. Miglė rašo straipsnius į gimnazijos laikraštį, daug skaito įvairios literatūros, dalyvauja pėsčiųjų žygiuose, savanoriauja onkologijos ligoninėje bei „Maisto banko“ akcijose. Mintyse – ir įvairios savanorystės programos tolimose šalyse. „Minčių ir svajonių turiu labai daug, tačiau šią akimirką svarbiausia sėkmingai pabaigti jau prasidėjusią egzaminų sesiją, o toliau – kur ves širdis ir rezultatai. Daugiausiai nerimo kelia matematikos egzaminas, tačiau rami nesu nė dėl vieno. Net ir lietuvių kalbos egzaminą kartais galima pavadinti loterija“, – teigė M. Miglinaitė. Nepaisant, kaip susiklostys egzaminai, ji tikino norinti likti Lietuvoje ir apie emigraciją net negalvojanti. „Galbūt taip yra todėl, kad dar nesu visiškai įžengusi į sudėtingą suaugusiųjų pasaulį. Man patinka Lietuva. Myliu savo šalį, jos žmones ir džiaugiuosi, jog čia gyvenu. Esu aplankiusi nemažai šalių, bet niekur nesijaučiau taip gerai, kaip Lietuvoje. Man nesvarbu, kad žmonės kitur gyvena geriau, kad ten saulė ryškesnė ir dėl to jie daugiau šypsosi. Pabuvusi svetur, aš pasiilgstu lietuvių veidų. Kelionės yra nuostabi patirtis, bet gyventi kol kas noriu čia“, – kalbėjo ryžtingai nusiteikusi pašnekovė. Publikuota: 2018-05-16 10:16:44 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|