|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-05-10 16:48
|
|
|
Virbaliečio Juozo Snabaičio pomėgį „išduoda“ jo namų kieme stovinti karvelidė, kurioje burkuoja dekoratyviniai balandžiai.
Autorės nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
Kitą savaitgalį virbalietis Juozas Snabaitis su savo paukščiais pradės balandžių sporto 2018 m. čempionatą. Jo skraiduoliai stengsis įveikti šimtus kilometrų, kad grįžtų į gimtąją balandinę Virbalyje. „Pats azartas, kai grįžta balandžiai“, – prasitaria vyriškis, kurio vasaros sekmadienių rytai praeis žiūrint į dangų.
Namo – greičiau už trenerį
Juozo Snabaičio sodyboje įruoštos dvi karvelidės. Vienoje burkuoja dekoratyviniai balandžiai, kitoje – sportiniai. Sudėjus būtų apie šimtas paukščių. Sportinių balandžių virbalietis augina apie septynias dešimtis. Dekoratyvinių karvelidėje džiaugiasi širdis, o „sportininkų“ treniravimas, dalyvavimas varžybose – azartas. Juozas dar priduria, jog sportiniai balandžiai – puikūs pagalbininkai, kai reikia maitinti dekoratyvinius karvelius. „Iš pradžių sportinius balandžius tik dėl to ir laikėme, kad jie labai gerai augino dekoratyvinių karvelių jauniklius“, – pasakojo balandininkas. Pradėję varžytis čempionatuose sportiniai balandžiai nuo rūpesčio svetimais jaunikliais buvo „atleisti“.
Kad iš balandinės išleisti sportiniai paukščiai tinginiaudami netupinėtų ant stogų, Juozas skraidina plėšrų paukštį primenantį aitvarą ir taip priverčia balandžius skraidyti, treniruoja. Tačiau žiemą treniruoti pavojinga. Mat balandžių tyko išalkę vanagai. Šiltuoju metu, kai pilna įvairiausių paukščių, grėsmės mažiau. Treniruotės suintensyvėja pavasarį. J. Snabaitis savo paukščius nuveža į Vištytį ir paleidžia. „Grįžtu, o jie visi jau namuose, sulindę į balandinę“, – pasakojo vyras.
Augintojai sako, jog patinėliai jaučia didesnę trauką namo, jei karvelidėje jų laukia patelė, o šią grįžti skubina lizde likę jaunikliai.
Varžybos vyks kas savaitę
Kitą savaitgalį, gegužės 20-ąją, prasidės šių metų čempionatas. Iš vakaro, šeštadienį, Juozas savo balandžius veš į Kalvariją. Ten jie bus „įsodinti“ į specialų sunkvežimį sykiu su kitų balandininkų paukščiais ir tą pačią dieną nugabenti į Gižycko miestą Lenkijoje. Sekmadienį anksti ryte, 6 valandą, jei nebus rūko, maždaug 3000 paukščių vienu metu paleis ir jie pradės skrydį namo. Atstumą nuo Gižycko iki Virbalio J. Snabaičio skraiduoliai įveikia per gerą valandą, o jei skrenda pavėjui, tai nė valandos nereikia.
J. Snabaitis, šeštadienį išleidęs savo sportinius balandžius į varžybas, pats grįžta namo. Nors varžybų dienos rytmetį vyras galėtų veikti ką tik nori, sekmadieniais jis keliasi anksti ir laukia parskrendančių paukščių.
Anksčiau sutikti į karvelidę grįžusius sportinius balandžius būtinai reikėjo, mat skrydyje jų sugaištas laikas buvo matuojamas, galima sakyti, rankiniu būdu. Parskridusį paukštį Juozas pirmiausia pagirdydavo, o paskui skubėdavo nuo jo kojos nuimti specialų guminį žiedą ir įmesti į prietaisą, fiksuojantį laiką.
Dabar to daryti nereikia. Sportiniai balandžiai sužieduoti moderniais žiedais. Akimirką, kai grįžęs paukštis įlenda į balandinę, užfiksuoja elektroninė įranga, tad skrydžio finiše žmogaus įsikišimo nebereikia. Tačiau balandininkas vis tiek žiūri į dangų ir laukia grįžtančių savo paukščių.
„Pats azartas, kai grįžta balandžiai“, – prasitaria vyriškis. Ir tada pradedi suprasti, kad tas pats niekaip nenumalšinamas azartas, kuris žmones gena žvejoti, grybauti, Juozą traukte traukia prie balandžių...
Visi iš eilės J. Snabaičio savaitgaliai iki liepos pabaigos yra suplanuoti, o tas planas – balandžių sporto 2018 m. grafikas. Per visą čempionatą surengiama vienuolika etapų. Kiekviename etape paukščiams tenka įveikti vis ilgesnį atstumą. Kai vyks paskutinis etapas, balandžius skrydžiui namo paleis Berlyne.
Iš tūkstančio – šešioliktas
Po kiekvieno etapo įvertinami paukščio skrydžio laikas, greitis, įveiktas atstumas ir skiriami taškai. Daugiausiai taškų surinkęs balandininkas skelbiamas laimėtoju. Apie J. Snabaičio rezultatus liudija taurių, medalių, padėkos raštų kolekcija, kaupiama nuo 2002-ųjų.
Pernai virbaliečio balandis varžybose Portugalijoje pasiekė įspūdingą rezultatą pasaulio mastu. Tąsyk varžėsi daugiau kaip 1000 paukščių. Kaip sekasi jo balandžiams, J. Snabaitis nuolat stebėjo internete. O kai jo paukštis užėmė 16 vietą individualioje įskaitoje, šitas faktas tikrai paglostė širdį. Lietuva tuomet iškovojo 13 vietą.
Lietuvos balandžių sporto federacijos nariai pasvarsto ir apie galimybes 2019 m. dalyvauti sportinių balandžių olimpiadoje Lenkijoje. Kaip galimi kandidatai minimi ir J. Snabaičio paukščiai. O tai – svarus įvertinimas, nes olimpiniai balandžiai – tai pati aukščiausia klasė.
Balandininkai taip pat varžosi dėl S. Dariaus ir S. Girėno taurės. Tuomet paukščiai paleidžiami skristi iš Soldino miško (Lenkija), netoli vietos, kur žuvo lakūnai. Iki Lietuvos balandžiams ore reikia įveikti apie 63O km.
Sportinio balandžio pats jėgų žydėjimas – kai paukštis sulaukia 3–4 metų. Varžybose debiutuojantys jaunikliai, anot balandininko, kartais ima ir susikvailina, parlekia gerokai vėliau už patyrusiuosius. Natūralu, jog iš kai kurių balandžių pakeliui į namus lieka tik plunksnos, kiti grįžta vanagų sužalotais sparnais, žaizdota krūtine. Jei toks paukštis buvo puikus skridikas, išgyvenęs jis laikomas veisimui. Mat reikia nuolat rūpintis, kad priaugtų jauniklių. Balandžių sportas ypatingas dar ir tuo, jog treneris turi atsirinkti geriausius paukščius, sulaukti jų jauniklių, paukščiukus išauginti, treniruoti, kad jie galėtų varžytis čempionatuose.
Anksčiau balandininkai paukščius pirkdavo (daugiausia – iš olandų), o dabar perina savose karvelidėse. Iš Olandijos veisti parvežtas balandis J. Snabaičio balandinėje išgyveno 17 metų. Nusenę balandžiai dažniausiai tampa lengvu vanagų grobiu.
Vadovauja klubui „Sparnai“
Taip susiklostė, kad dėdė, giminaičiui padovanojęs porą dekoratyvinių balandžių, dar vaikystėje „įtaisė“ Juozui pomėgį visam gyvenimui. Tiesa, laikas veiklą šiek tiek pakoregavo. Ilgametis dekoratyvinių balandžių augintojas, nugirdęs apie sportinius balandžius, iš pradžių labai nusistebėjo, jog žmonės pinigus kainuojančius paukščius paleidžia į ilgą ir nesaugų skrydį. Tačiau po kokio pusmečio pats jų įsigijo. O kai pabandė, tai ir „prilipo“. Dekoratyvinių balandžių pulkas mažėjo, o „sportininkų“ vis daugėjo.
J. Snabaitis yra Kybartų miesto sporto klubo „Sparnai“ narys nuo 2002 m., o daugiau kaip dešimtmetį – ir vadovas. Ši nevyriausybinė organizacija jungia vienuolika sportinių balandžių mėgėjų. Septyni iš jų su savo sparnuočiais aktyviai dalyvauja varžybose. Tiesa, Kybartų vardas klubo pavadinime šiuo metu likęs kaip istorijos liudytojas. Mat „Sparnus“ prieš šešiolika metų įkūrė kybartiečiai Antanas Ziegoraitis ir Jonas Sakatauskas. Tačiau dabar kybartiečių klube nėra, jis telkia sportinių balandžių augintojus iš Kalvarijos, iš Simno, iš kelių mūsų rajono vietovių. „Sparnai“ priklauso Lietuvos balandžių sporto federacijai, kuri vienija septynis regioninius klubus.
„Aš juos laikau ir laikysiu“
Šiandien šiek tiek „užsikrėtusi“ balandžiais ir Juozo žmona Audronė. Lauktuvių iš Norvegijos A. Snabaitienė savo vyrui pargabeno sportinių balandžių, abu kompiuteryje stebėjo, kaip skraiduoliams sekėsi Portugalijoje, sykiu vakcinuoja paukščius. Balandžių turguje Kaune moteris negalėjo atsistebėti, kiek daug žmonių yra užvaldžiusi šita aistra.
Kadangi Juozas vadovauja klubui, jo sutuoktinė yra šios organizacijos biurokratinių reikalų tvarkytoja.
Per 35 santuokos metus A. Snabaitienė susitaikė su tuo, kad visus vasaros savaitgalius vyras atiduoda balandžiams ir kitaip nebus. Kita vertus, Juozas buvo sąžiningas ir jų draugystės pradžioje Audronę perspėjo: „Žinok, aš laikau karvelius. Žinok, aš juos laikau ir laikysiu.“ Ir tik vėliau moteriai paaiškėjo, jog šie žodžiai reiškia „parduotas vasaras“: vyro išvykas į balandžių turgų, į parodas, į varžybas...
O praeitą žiemą J. Snabaitis prisidėjo prie žmonos idėjos įgyvendinimo. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga į Virbalio padangę pakilo šimtas jo balandžių.
Kitą savaitgalį virbalietis Juozas Snabaitis su savo paukščiais pradės balandžių sporto 2018 m. čempionatą. Jo skraiduoliai stengsis įveikti šimtus kilometrų, kad grįžtų į gimtąją balandinę Virbalyje. „Pats azartas, kai grįžta balandžiai“, – prasitaria vyriškis, kurio vasaros sekmadienių rytai praeis žiūrint į dangų. |
Juozo Snabaičio sodyboje įruoštos dvi karvelidės. Vienoje burkuoja dekoratyviniai balandžiai, kitoje – sportiniai. Sudėjus būtų apie šimtas paukščių. Sportinių balandžių virbalietis augina apie septynias dešimtis. Dekoratyvinių karvelidėje džiaugiasi širdis, o „sportininkų“ treniravimas, dalyvavimas varžybose – azartas. Juozas dar priduria, jog sportiniai balandžiai – puikūs pagalbininkai, kai reikia maitinti dekoratyvinius karvelius. „Iš pradžių sportinius balandžius tik dėl to ir laikėme, kad jie labai gerai augino dekoratyvinių karvelių jauniklius“, – pasakojo balandininkas. Pradėję varžytis čempionatuose sportiniai balandžiai nuo rūpesčio svetimais jaunikliais buvo „atleisti“.
Kad iš balandinės išleisti sportiniai paukščiai tinginiaudami netupinėtų ant stogų, Juozas skraidina plėšrų paukštį primenantį aitvarą ir taip priverčia balandžius skraidyti, treniruoja. Tačiau žiemą treniruoti pavojinga. Mat balandžių tyko išalkę vanagai. Šiltuoju metu, kai pilna įvairiausių paukščių, grėsmės mažiau. Treniruotės suintensyvėja pavasarį. J. Snabaitis savo paukščius nuveža į Vištytį ir paleidžia. „Grįžtu, o jie visi jau namuose, sulindę į balandinę“, – pasakojo vyras.
Augintojai sako, jog patinėliai jaučia didesnę trauką namo, jei karvelidėje jų laukia patelė, o šią grįžti skubina lizde likę jaunikliai.
Kitą savaitgalį, gegužės 20-ąją, prasidės šių metų čempionatas. Iš vakaro, šeštadienį, Juozas savo balandžius veš į Kalvariją. Ten jie bus „įsodinti“ į specialų sunkvežimį sykiu su kitų balandininkų paukščiais ir tą pačią dieną nugabenti į Gižycko miestą Lenkijoje. Sekmadienį anksti ryte, 6 valandą, jei nebus rūko, maždaug 3000 paukščių vienu metu paleis ir jie pradės skrydį namo. Atstumą nuo Gižycko iki Virbalio J. Snabaičio skraiduoliai įveikia per gerą valandą, o jei skrenda pavėjui, tai nė valandos nereikia.
J. Snabaitis, šeštadienį išleidęs savo sportinius balandžius į varžybas, pats grįžta namo. Nors varžybų dienos rytmetį vyras galėtų veikti ką tik nori, sekmadieniais jis keliasi anksti ir laukia parskrendančių paukščių.
Anksčiau sutikti į karvelidę grįžusius sportinius balandžius būtinai reikėjo, mat skrydyje jų sugaištas laikas buvo matuojamas, galima sakyti, rankiniu būdu. Parskridusį paukštį Juozas pirmiausia pagirdydavo, o paskui skubėdavo nuo jo kojos nuimti specialų guminį žiedą ir įmesti į prietaisą, fiksuojantį laiką.
Dabar to daryti nereikia. Sportiniai balandžiai sužieduoti moderniais žiedais. Akimirką, kai grįžęs paukštis įlenda į balandinę, užfiksuoja elektroninė įranga, tad skrydžio finiše žmogaus įsikišimo nebereikia. Tačiau balandininkas vis tiek žiūri į dangų ir laukia grįžtančių savo paukščių.
„Pats azartas, kai grįžta balandžiai“, – prasitaria vyriškis. Ir tada pradedi suprasti, kad tas pats niekaip nenumalšinamas azartas, kuris žmones gena žvejoti, grybauti, Juozą traukte traukia prie balandžių...
Visi iš eilės J. Snabaičio savaitgaliai iki liepos pabaigos yra suplanuoti, o tas planas – balandžių sporto 2018 m. grafikas. Per visą čempionatą surengiama vienuolika etapų. Kiekviename etape paukščiams tenka įveikti vis ilgesnį atstumą. Kai vyks paskutinis etapas, balandžius skrydžiui namo paleis Berlyne.
Po kiekvieno etapo įvertinami paukščio skrydžio laikas, greitis, įveiktas atstumas ir skiriami taškai. Daugiausiai taškų surinkęs balandininkas skelbiamas laimėtoju. Apie J. Snabaičio rezultatus liudija taurių, medalių, padėkos raštų kolekcija, kaupiama nuo 2002-ųjų.
Pernai virbaliečio balandis varžybose Portugalijoje pasiekė įspūdingą rezultatą pasaulio mastu. Tąsyk varžėsi daugiau kaip 1000 paukščių. Kaip sekasi jo balandžiams, J. Snabaitis nuolat stebėjo internete. O kai jo paukštis užėmė 16 vietą individualioje įskaitoje, šitas faktas tikrai paglostė širdį. Lietuva tuomet iškovojo 13 vietą.
Lietuvos balandžių sporto federacijos nariai pasvarsto ir apie galimybes 2019 m. dalyvauti sportinių balandžių olimpiadoje Lenkijoje. Kaip galimi kandidatai minimi ir J. Snabaičio paukščiai. O tai – svarus įvertinimas, nes olimpiniai balandžiai – tai pati aukščiausia klasė.
Balandininkai taip pat varžosi dėl S. Dariaus ir S. Girėno taurės. Tuomet paukščiai paleidžiami skristi iš Soldino miško (Lenkija), netoli vietos, kur žuvo lakūnai. Iki Lietuvos balandžiams ore reikia įveikti apie 63O km.
Sportinio balandžio pats jėgų žydėjimas – kai paukštis sulaukia 3–4 metų. Varžybose debiutuojantys jaunikliai, anot balandininko, kartais ima ir susikvailina, parlekia gerokai vėliau už patyrusiuosius. Natūralu, jog iš kai kurių balandžių pakeliui į namus lieka tik plunksnos, kiti grįžta vanagų sužalotais sparnais, žaizdota krūtine. Jei toks paukštis buvo puikus skridikas, išgyvenęs jis laikomas veisimui. Mat reikia nuolat rūpintis, kad priaugtų jauniklių. Balandžių sportas ypatingas dar ir tuo, jog treneris turi atsirinkti geriausius paukščius, sulaukti jų jauniklių, paukščiukus išauginti, treniruoti, kad jie galėtų varžytis čempionatuose.
Anksčiau balandininkai paukščius pirkdavo (daugiausia – iš olandų), o dabar perina savose karvelidėse. Iš Olandijos veisti parvežtas balandis J. Snabaičio balandinėje išgyveno 17 metų. Nusenę balandžiai dažniausiai tampa lengvu vanagų grobiu.
Taip susiklostė, kad dėdė, giminaičiui padovanojęs porą dekoratyvinių balandžių, dar vaikystėje „įtaisė“ Juozui pomėgį visam gyvenimui. Tiesa, laikas veiklą šiek tiek pakoregavo. Ilgametis dekoratyvinių balandžių augintojas, nugirdęs apie sportinius balandžius, iš pradžių labai nusistebėjo, jog žmonės pinigus kainuojančius paukščius paleidžia į ilgą ir nesaugų skrydį. Tačiau po kokio pusmečio pats jų įsigijo. O kai pabandė, tai ir „prilipo“. Dekoratyvinių balandžių pulkas mažėjo, o „sportininkų“ vis daugėjo.
J. Snabaitis yra Kybartų miesto sporto klubo „Sparnai“ narys nuo 2002 m., o daugiau kaip dešimtmetį – ir vadovas. Ši nevyriausybinė organizacija jungia vienuolika sportinių balandžių mėgėjų. Septyni iš jų su savo sparnuočiais aktyviai dalyvauja varžybose. Tiesa, Kybartų vardas klubo pavadinime šiuo metu likęs kaip istorijos liudytojas. Mat „Sparnus“ prieš šešiolika metų įkūrė kybartiečiai Antanas Ziegoraitis ir Jonas Sakatauskas. Tačiau dabar kybartiečių klube nėra, jis telkia sportinių balandžių augintojus iš Kalvarijos, iš Simno, iš kelių mūsų rajono vietovių. „Sparnai“ priklauso Lietuvos balandžių sporto federacijai, kuri vienija septynis regioninius klubus.
Šiandien šiek tiek „užsikrėtusi“ balandžiais ir Juozo žmona Audronė. Lauktuvių iš Norvegijos A. Snabaitienė savo vyrui pargabeno sportinių balandžių, abu kompiuteryje stebėjo, kaip skraiduoliams sekėsi Portugalijoje, sykiu vakcinuoja paukščius. Balandžių turguje Kaune moteris negalėjo atsistebėti, kiek daug žmonių yra užvaldžiusi šita aistra.
Kadangi Juozas vadovauja klubui, jo sutuoktinė yra šios organizacijos biurokratinių reikalų tvarkytoja.
Per 35 santuokos metus A. Snabaitienė susitaikė su tuo, kad visus vasaros savaitgalius vyras atiduoda balandžiams ir kitaip nebus. Kita vertus, Juozas buvo sąžiningas ir jų draugystės pradžioje Audronę perspėjo: „Žinok, aš laikau karvelius. Žinok, aš juos laikau ir laikysiu.“ Ir tik vėliau moteriai paaiškėjo, jog šie žodžiai reiškia „parduotas vasaras“: vyro išvykas į balandžių turgų, į parodas, į varžybas...
O praeitą žiemą J. Snabaitis prisidėjo prie žmonos idėjos įgyvendinimo. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga į Virbalio padangę pakilo šimtas jo balandžių.
Galerija: Balandžiai
Publikuota: 2018-05-10 16:48:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|