„Santaka“ / Vištyčio kraštas. Gyvenimas prie kelio į Europą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas (-a) pagalbinis darbininkas (-ė) ūkio darbams, mokantis (-i) karves melžti aparatu. Darbas netoli Gražiškių. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-11-29 08:57:12

Parduoda dalimis CITROEN BERLINGO (2002 m., dyzelis, 1,9 l, 51 kW), AUDI A4 (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW POLO (1997 m., 1,9 l, dyzelis, 47 kW), VW GOLF IV (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW), VW SHARAN (1998 m., 1,9 l, TDI, 81 kW). Tel. 8 699 28 707.
Galioja iki: 2018-11-29 10:25:14



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-05-07 16:26

Dalinkitės:  


Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita domisi vietovės praeitimi, tad jam puikiai žinoma miestelyje stovinčio paminklo Vytautui Didžiajam istorija.

Autorės nuotr.


Vištyčio kraštas. Gyvenimas prie kelio į Europą

Renata VITKAUSKIENĖ

Vištyčio seniūniją atvykėliai apipila komplimentais: lietuviškos Alpės, gražu kaip Šveicarijoje, Vištyčio ežerą pavadina Europos Baikalu. Svečiai su šiuo kraštu sieja turizmo plėtros lūkesčius, o vietos žmonės gyvena tvarkydamiesi kasdienius reikalus. Apie lūkesčius ir rūpesčius kalbame su Vištyčio seniūnu Bronislavu POLITA.

– Kokius matote Vištyčio seniūnijos privalumus?

– Tai gamtos kampelis, kur įsikūręs Vištyčio regioninis parkas, didžiulę trauką turi Vištyčio ežeras. Vietovės – gražios, kalvotos, miškingos. Turime Kaupiškio, Vištyčio, Pavištyčio piliakalnius. Seniūnija turtinga istorinių paminklų: Vištyčio vėjo malūnas, aliejinė, įamžintos buvusių sinagogos ir cerkvės vietos. Tai yra traukos objektai. Turistus traukia kaimo turizmo sodyba, dvi poilsiavietės, vienoje iš jų įkurtas muziejus „Metalo fantazija“.

Baigsis mokslo metai ir autobusas po autobuso atvažiuos mokinių ekskursijos į Vištyčio regioninio parko lankytojų centrą. Pasisekimo sulaukė parko rengiami pažintiniai žygiai po vietovę. Vištyčio miestelį puošia skulptūros. Jose „įrašytos“ miestelio, ežero gimimo istorijos, legenda apie Vištyčio akmenį ir kt.

Kažkada čia buvo keturios kultūros – lietuvių, rusų, žydų ir vokiečių, savo tikėjimą išpažino keturios religinės bendruomenės. Dabar prižiūrime ketverias kapines, veikia katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčios.

Gyvename trijų valstybių – Lietuvos, Rusijos, Lenkijos – sankirtoje, prie seniausios Europoje valstybės sienos, kuri buvo pažymėta 1422 m. pagal Melno taikos sutartį. Beje, šitą faktą savo privačia iniciatyva neseniai akmenyje įamžino pedagogas vištyčiokas Algirdas Merkevičius.

Per mūsų seniūniją žmonės važiuoja į Europą. Manyčiau, tai irgi yra privalumas.

– Kokie ryšiai užsimezgę tarp seniūnijos gyventojų ir kaimynų lenkų?


– Kaimynas kaimynui padeda. Pavasarį lenkai su savo technika atvažiuoja sėti. Prasideda šienapjūtė – lenkai mūsų smulkiesiems ūkininkams suka šieno ritinius, per rugiapjūtę kulia javus. Vietos gyventojai susitaria su kaimynais lenkais, kad čia jie nusišienaus ganyklas.

Mūsų žmonės ieško pigesnių paslaugų. Iš Lenkijos atvažiavę meistrai keliskart pigiau atlieka įvairius statybų darbus, kloja trinkeles, sutvarko kapavietes. Gyventojai Lenkijoje turi ryšių, labai greitai randa, kas galėtų padaryti kokį darbą. Jei tik koks reikalas, žmonės sako: „Su lenkais reikia tartis.“ Apie rajono verslininkus čia niekas nešneka. Tiesa, mūsų kaimynai nekalba lietuviškai, mes turime prie jų taikytis.

Mano kabinete kabo lenkiškas kalendorius, jame pažymėtos nedarbo dienos Lenkijoje. Kai kas prieš važiuodamas apsipirkti užsuka pasižiūrėti, kad tuščiai nenuvažiuotų.

Su Suvalkų rajonu ir gminomis mus sieja kultūriniai, sportiniai ryšiai. Manau, jog visi mūsų krašto meno kolektyvai su programomis dalyvavo vasaros šventėse Suvalkų pusėje. Tai liudija mano kabinete saugomos padėkos ir taurės už sporto laimėjimus.

– Kokias pastangas valdžia, miestelio verslininkai deda, kad į Vištytį pritrauktų daugiau turistų?


– Turime miestelio viziją. 2014 m. ji aprašyta dokumente „Vištyčio miestelio regeneravimas stiprinant jo kurortinį potencialą“. Tiesa, yra tekę išgirsti, jog kai kurie sumanymai – iš fantastikos srities. Vis dėlto ir tos, atrodo, neįmanomos „fantazijos“ pamažu įgyvendinamos. Žinoma, viską lemia pinigai, noras, aišku, reikia valdžių pritarimo įgyvendinti sumanymus.

Viena iš pastangų – miestelio tvarkymas. Nuolat žiūrime, kad gražiai atrodytų Vištyčio miestelio centras. Pernai sutvarkėme Taikos gatvės apšvietimą, dabar reikia kloti šaligatvius.

Bus statoma valčių nuleidimo prieplauka. Apie ją seniai buvo kalbama, o dabar jau įvyko konkursas. Šiemet ją turėtų įruošti.

Numatyta asfaltuoti kelią Vištytis–Pajevonys. Geras kelias ves tikrai vaizdingu maršrutu. Juo turėtų būti smagu važiuoti ir dviratininkams.

Norime baigti knygnešio Petro Kriaučiūno tėviškės įamžinimo darbus. Ten dabar tvarkosi Girėnų kaimo bendruomenė, bet dar reikia informacinių ženklų, stendo.

Privataus verslo pastangomis bus rekonstruotas gaisrinės pastatas. Turistų traukos vieta jis netaps, tačiau miestelį tikrai papuoš.

– Kalbėta, kad prie Vištyčio ežero bus nutiestas pėsčiųjų takas, iškils apžvalgos bokštas.


– Kai pradėjome kalbėti apie tokį taką, teko išgirsti, jog idėja – iš fantastikos srities. Dabar jau padarytas pėsčiųjų ir dviračių tako projektas. Palei ežerą bus 400 m ilgio trinkelėmis grįstas apšviestas takas, stovės suoliukai. Jau paskirti pinigai, šiemet takas turėtų būti įrengtas.

O apžvalgos bokšto idėjos atsisakoma. Mat jau pradėtas procesas atkurti Vištyčio vėjo malūną. Jis stovi ant kalno, tad atstos bokštą. Užkopus į trečiąjį malūno aukštą atsiveria Vištyčio panorama, ežeras – kaip ant delno, matyti ir Lenkija.

– Ar yra galimybių Vištyčiui siekti kurortinės teritorijos statuso?


– O, tai – sena svajonė!.. Tačiau šiuo metu kurortinės teritorijos statusas mums dar nepasiekiamas.

Mat Vištytyje nėra centralizuoto nuotekų tinklo, o kurortinėje teritorijoje jis turi būti. Net jei trasa ir būtų paklota, reikia įvertinti demografinę situaciją. Vištyčio miestelyje negyvenamų namų daugiau negu gyvenamų. Kaip reikėtų prijungti prie tinklų tuos negyvenamus?

Kurortinėje teritorijoje reikia viešbučių, restoranų, vien ežero per mažai.

– Kokiais klausimais į Jus dažniausiai kreipiasi seniūnijos gyventojai?


– Prieš kelias dienas buvo atėjęs nusiminęs jaunas ūkininkas, kurio du veršelius papjovė vilkai. Žmonės kreipiasi prašydami išpjauti medžius, dėl pažliugusių kelių, iškilus nesantaikai. Su savo problemomis ateina socialinę riziką patiriantys žmonės. Viena gyventoja prašė, jog išvežčiau „į globą“ aštuoniolika jos kiemą pamėgusių kačių, kurias ji pati nuolat šeria. Senukai prašo malkas sukapoti, sunešti. Žmonės tokio amžiaus, kad jiems jau reikia pagalbos.

– Kokia seniūnijoje demografinė situacija?


– Pažiūrėjau penkerių metų statistiką: 45 kūdikiai gimė, 85 žmonės mirė. Dabar seniūnijoje yra 1082 gyventojai. Žmonių kasmet mažėja.

Pas mus nėra daug darbdavių, be to, seniūnijos geografinė padėtis tokia, kad pašonėje nėra jokio didesnio miesto, kur mūsų gyventojai galėtų dirbti. Apie 12 proc. darbingo amžiaus žmonių yra bedarbiai. Tačiau taip yra ne tik dėl darbo vietų stygiaus, bet ir dėl pačių žmonių – jie nenori, negeba dirbti. Kas nori – dirba, sukasi, už kažko „užsikabina“.

Atvykusiųjų gyventi seniūnijoje registruojama daugiau negu išvykusiųjų. Tačiau daug registruotų atvykimų yra „popieriniai“. Žmogus atvyko, užsiregistravo, įgijo teisę į kai kurias išmokas, jas pasiėmė, porą savaičių pabuvo ir išvažiavo, nedeklaravęs išvykimo.

Vasaromis į tuščius namus sugrįžta juose gyvenusių žmonių vaikai, anūkai, proanūkiai. O žiemą ryte išeini į gatvę, pereini per Vištytį ir nesutinki žmogaus...

– Kokią matote Vištyčio perspektyvą?


– Vertėtų pagalvoti, kaip į Vištytį pritraukti žmonių. Miestelyje yra palyginti nebrangiai parduodamų namų – „aukso karštligė“ Vištytyje jau praėjo. Galbūt galima būtų nupirkti ir pasiūlyti „valdiškus“ būstus jauniems specialistams, pavyzdžiui, pedagogams?

Dėl Vištyčio regioninio parko statuso tenka laikytis tam tikrų apribojimų. O juk žmonės čia turi tiek nuosavybės! Neseniai skambino žmogus, klausė, ką daryti. Mat jo privačioje žemėje auga kažkoks itin retas ir saugomas augalas, tad savininkui pasakyta toje vietoje lauko nearti.

Regioniniame parke baiminamasi urbanizacijos, yra daug taisyklių, pavyzdžiui, dėl pastatų, tvorų aukščio, stogų spalvos ir kt. Jeigu būtų mažiau suvaržymų, gal žmonės namus pasistatytų, verslų įkurtų? Galbūt Vištytyje palei kelią tolyn į Europą atsirastų pagyvėjimas?






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis gydytojas savęs be medicinos neįsivaizduoja
* Naujų nesutarimų fone prisimintos senos nuoskaudos
* Vilkaviškio mieste siaučia vandalai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti „prieinama kaina“?
ikrai galima, kadangi „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas