„Santaka“ / Pensijų reformos grimasos: dirbantieji praras milijardus eurų / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Tvarkinga šeima išsimokėtinai nupirktų sklypą statyboms. Tel. 8 625 18 726.
Galioja iki: 2019-08-26 08:23:26

Parduoda 2 kambarių butą Alvite (I a., sava pakura). Tel. 8 647 46 922.
Galioja iki: 2019-08-31 13:18:44

Parduoda X mėsinių veislės veršingą mėsinę telyčią, melžimo aparatą (benzininis). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-09-01 11:46:18

Reikalinga moteris vyresnio amžiaus močiutei prižiūrėti. Tel. 8 683 64 162 (Marijampolė).
Galioja iki: 2019-09-02 11:07:09



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Pensijų reformos grimasos: dirbantieji praras milijardus eurų

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), preliminariai įvertinusi Vyriausybės siūlomos pensijų reformos įtaką dirbantiesiems pastebi, kad planuojami pokyčiai jiems reiškia tūkstantinius praradimus asmeniškai ir apie 2 mlrd. eurų bendrai.

Asociacijos vertinimu, neigiamų demografinių pokyčių įtaką garsiai įvardijanti valdžia negina dirbančiųjų interesų ir jų situaciją gali apčiuopiamai pabloginti.

Be to, asociacija pasigenda vertinimo, ar planuojami pokyčiai neprieštaraus Konstitucinio Teismo sprendimams, pagal kuriuos reikia atstatyti ankstesnių valdžios sprendimų lemtus II pensijų pakopos dalyvių praradimus.

LIPFA skaičiavimais, jei bus ignoruojami nuo pat pradžių II pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėti lūkesčiai bei pakeista kaupimo formulė, prie kaupimo savo lėšomis prisidedantis kiekvienas vidutinio dydžio užmokestį gaunantis dalyvis, dalyvaujantis kaupimo sistemoje nuo jos pradžios, praras apie 5 tūkst. eurų sumą.

Jei į darbo rinką šiais metais atėjęs jaunas žmogus, taip pat gaunantis vidutinio dydžio atlyginimą ir pensijai pradėjęs kaupti dabar galiojančiomis sąlygomis, kurias planuojama nuo kitų metų pakeisti, sukauptos santaupos senatvei bus apie 8-9 tūkst. eurų mažesnės, nei jis gali tikėtis sistemos nekeičiant.

Bendros asmeninės būsimųjų pensininkų santaupos gali sumažėti apie 2 mlrd. eurų ir tai ateityje gali tapti nemaža problema tiek jiems patiems, tiek valstybės biudžetui.

„Siūlomos pensijų reformos nuostatas vertinome remiantis prielaida, kad šiuo metu žmogus kaupia pagal formulę 2+2+2 bei, kad jam nuo 2020 metų pervedimai kaupimui iš mokamo „Sodros“ mokesčio padidės iki 3, 5 proc., o formulė pasikeis į 3, 5+2+2. Deja, tikėtinas rezultatas yra akivaizdus: pakeitus kaupimo sąlygas, dirbantis žmogus sukaups apčiuopiamai mažiau ir bus labiau priklausomas nuo ribotų valstybės biudžeto bei „Sodros“ galimybių. Tai nėra socialinis kontraktas, kaip bandoma pristatyti visuomenei, tai – dūmų uždanga“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Lietuvos namų ūkiai patenka tarp mažiausiai sutaupančiųjų kartu su Kipru ir Latvija. Tuo tarpu daugiausiai sutaupoma Liuksemburge, Švedijoje ir Vokietijoje.


Europos Komisija (EK), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuvos bankas ir kiti ekspertai prognozuoja, kad visuomenei senėjant mažės dirbančiųjų skaičius, o jų išlaikomų pensininkų skaičius – didės.

LIPFA vertinimais, tikėtina, kad per 10 metų dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažės nuo 1, 35 mln. iki 1, 06 mln., o pensinio amžiaus senjorų padaugės nuo 0, 55 mln. iki 0, 62 mln. Atitinkamai per 20 metų dirbančiųjų gali likti 0, 88 mln., o pensininkų bus 0, 67 mln. Jei visos kitos sąlygos liktų tos pačios, vien dėl demografijos po 10 metų pensijos dabartiniais pinigais mažės 30 proc., po 20 – per pusę.

Jei būtų norima išlaikyti dabartinį algų ir pensijų santykį, kuris ir taip mažas, tuomet „Sodros“ pajamas per dešimtmetį reikėtų padidinti 43 proc., o per 20 metų – beveik dvigubai.

Skaičiuojant dabartiniais pinigais, kai „Sodros” pajamos dabar 3, 7 mlrd. eurų, jei deficitas būtų dengiamas skolintomis lėšomis, po 10 metų reikėtų skolintis po 1, 6 mlrd. eurų kasmet, po 20 – po 3, 2 mlrd. eurų kasmet.

„II pensijų pakopa yra skirta tam, kad žmonės savo pensijai susitaupytų kuo daugiau, o „Sodrai“ tenkanti našta su laiku mažėtų. Panašu, kad siūloma pensijų reforma šios sistemos pamatus ketinama ne sustiprinti, o išjudinti nepaisant realios grėsmės, jog jau po dešimties metų „Sodros“ deficitui dengti reikės daugiau kaip 1, 5 mlrd. eurų. Pensijų reformos nuostatos neapima ir neatliepia būsimų valstybės finansinių galimybių. Be to, vienpusiškas dirbančiųjų teisėtų lūkesčių ignoravimas ne tik mažina pasitikėjimą teisine valstybe, tačiau kiekvienam kaupiančiajam lemia konkrečius finansinius praradimus“, – teigia Š. Ruzgys.

LIPFA atkreipia dėmesį į naujausius Eurostato paskelbtus duomenis, kad Lietuvos namų ūkiai patenka tarp mažiausiai sutaupančiųjų kartu su Kipru ir Latvija. Tuo tarpu daugiausiai sutaupoma Liuksemburge, Švedijoje ir Vokietijoje.

„Finansinis raštingumas šalyje auga ir suvokimas, kad taupyti ir atsidėti reikia – auga. Tačiau įvertinant tai, kad namų ūkių pajamos nėra didelės ir yra išnaudojamos einamiesiems poreikiams, aišku, kad tą daryti yra sunku. Pensijų reformos nuostatose ši nedžiuginanti darbingo amžiaus žmonių situacija niekaip neatsispindi, o jų interesai nėra apginti. Tai verčia abejoti reformos visapusiškumu“, – sako LIPFA prezidentas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žinomos dainininkės pramintu keliu eina jauniausioji dukra
* Jachtų regata aštriais pojūčiais džiugino dalyvius, o gražiu reginiu – žiūrovus
* Į pilviškiečio laidotuves susirinkęs būrys velionio giminaičių patyrė šoką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate Seimo sprendimą nuo kitų metų Vėlines skelbti nedarbo diena?
Džiaugiuosi juo.
Vertinu neigiamai.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas pasakymas „ko eigoje“?
Ne, tai netaisyklinga konstrukcija. Vyksmo laikui ar tarpui nusakyti žodžio „ eiga “ vietininkas netinka. Vietoj jo gali būti vartojama metu, per ką arba pusdalyvis, padalyvis. Žaidimo eigoje (= Žaidimo metu; Žaidžiant ) išryškėjo komandos pajėgumas. Metų eigoje (= Per metus ) daug kas gali pasikeisti.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas