Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-11-27 15:45
„Jaučiuosi labai pagerbta“, – tapusi „Rudens žydėjimo“ šventės nominante sakė mokytoja Elena Dereškevičienė. Loretos ŠTRIMAITIENĖS nuotr. Lapkritis pražydo rajono kūrėjų eilėmis
Laima VABALIENĖ
Lapkritis – Salomėjos mėnuo. Taip neseniai jį pavadino mano kolegė. Gal todėl neatsitiktinai lapkritį, Salomėjos Nėries gimtadienio mėnesį, skambėjo tiek daug poezijos. Į bendrą posmą savo eiles įliejo ir Vilkaviškio „Seklyčios“ klubo literatai. Renginiuose vienokiu ar kitokiu aidu nuskambėjo ir Salomėjos vardas...
Prisiminusi savo kelią į kūrybą Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos mokytoja Elena Dereškevičienė pasakojo vaikystėje dovanų gavusi S.Nėries poezijos tritomį. Jį dovanojęs dėdė užrašė: „Būk panaši į ją“. Šį lapkritį tapusi tradicinio literatūrinio renginio „Rudens žydėjimas“ nominante pedagogė sakė: „Toli aš nuo jos. Aš būsiu tik šito krašto kokia nors lakštingala“.
Poezijos šventės Vištytyje iniciatorė, Vištyčio regioninio parko vyr. specialistė Rima Gagienė šiemetinę nominantę pristatė ne tik kaip nuoširdžių lyrinių eilėraščių kūrėją. Pasak jos, E.Dereškevičienė – parkui labai artimas ir reikalingas žmogus: ji dalyvauja visuose renginiuose, rašo straipsnius į parko leidžiamą laikraštį „Šaltinėlis“, dainuoja „Šilojų“ ansamblyje...
Ne pirmą kartą „Rudens žydėjimo“ renginyje skambėjo E.Dereškevičienės ir kitų su aplinkinėmis vietovėmis susijusių literatų (o ir svečių iš toliau) eilės. Tik šįkart jos sklido nepaprastai jaukioje aplinkoje. Kūrėjus ir jų žodžio klausytojus svetingai priėmė „Viktorijos“ poilsiavietės šeimininkai Regina ir Viktoras Jašinskai. Patalpą gobė daugybės žvakių prieblanda, ant stalų švytėjo raudonojo vyno taurės, nuo sienų žvelgė nepaprasto grožio Vištyčio vaizdai, kuriuos užfiksavo šeimininko V.Jašinsko fotoobjektyvas. Didžiulis V.Jašinsko dovanotas meninės fotografijos paveikslas su ežero vaizdu buvo įteiktas ir šventės nominantei E. Dereškevičienei.
Kaip sakė renginį vedusi Vilkaviškio „Seklyčios“ literatų klubo vadovė Janina Kurtinaitienė, ketvirtą kartą pražydusi šventė netruko peržengti Vištyčio ribas ir išaugti iki rajoninio renginio. Ir šįkart joje dalyvavo vilkaviškiečiai Vilija Žalienė, Jovita Žukauskienė, Algimantas Grakavinas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas kunigas Algirdas Kanapka, pajevonietis Justinas Naujokaitis, Leonas Gvazdaitis iš Keturvalakių... Eiles apie Vištytį, meilę, gyvenimo siekius, susitaikymą ir atleidimą lydėjo Donato Šlivinsko dainos.
Svetingai priimti literatai drįso pasvajoti, kad žodžiai galėtų sužydėti ne tik rudenį: įsivaizduotas vasaros vakaras ant ežero kranto, kai šviečiant deglams eilės skaitomos iki ryto ir jų klausytojų nepritrūksta...
Gal taip ir bus, nes poeziją mėgstančių ir kūrėjus palaikančių žmonių šiame krašte tikrai yra. Kad ir „Rudens žydėjimo“ šventės organizatorė R.Gagienė bei visas jos kolektyvas, idėjai mielai pritarę ir padėję jai įsikūnyti verslininkai R. ir V.Jašinskai, Vilmantas Arbatauskas, Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita, mokyklos bendruomenė....
Vištytyje prasidėję literatūriniai skaitymai tęsėsi Suvalkijos (Sūduvos) regioniniame kultūros centre, Paežerių dvaro rūmuose. Ne tik Vilkaviškio – visos apskrities literatai čia rinkosi į šventę „Rudens arimuos“, skirtą paminėti S.Nėries gimtadienį, kaip sakė viena dalyvė, „širdies gėlėm papuošti jos pėdas“. Vakaro programa buvo ypatinga: kūrėjai skaitė savo eiles, dedikuotas Poetei, ir jos eilėraščius...
Rajono literatų kūryba skambėjo ir tradicinėje Kalvarijos „Rasos“ klubo rengiamoje šventėje „Rudens spalvos“. Šį kartą kalvarijiečiai pristatė naują savo klubo almanachą „Tėviškės rasos“. Į knygos pristatymą jie pasikvietė bičiulius iš visos apskrities, mielai klausėsi ir jų poetinio žodžio. Renginyje dalyvavę „Seklyčio“ klubo nariai, paskatinti kaimynų pavyzdžio, taip pat prakalbo apie savo klubo rinktinę. Pirmąjį almanachą „Pro seklyčios langą“ vilkaviškiečiai išleido 2000 metais.
Iš eilėraščių, skirtų Salomėjai Nėriai
Vaidutė BARONAITYTĖ-DIRŽIUVIENĖ
***
Mano dienos –
gyvenimo upė,
ir srauni, ir rami...
Nežinau –
ar gili?
Ko paklausti –
gal diemedžio, pienės,
alyvos...
Neatsakys,
nes vaikystėje Iiko –
upė,
diemedis,
ir aš –
pienės pūkas...
--------------------------
„Neužpūsk pienės pūko,
neužpūsk...“
Elena SABALIAUSKIENĖ
Rudens nebūtybė
Aš išbėgau į tyrus tamsią naktį viena...
Ten apstojo mane nebūtybės šešėliai...
(Salomėja Nėris)
Klūpo baltos chrizantemų vėlės,
Vėjas glosto baltas galveles.
Ji vienui viena atėjo ir nuėjo...
Tik skaudi chimeriška šviesa
Padvelkia iš amžinybės ---
Kas atodūsį rudenį besupras?..
Žarsto vėjai atminimo dulkes, –
Vėlių mėnuo – žilas lapkritys...
Chtoniniai širdies akordai
Dusliai skamba
Iš anapus –
Kur nėra mirties.
Janina KURTINAITIENĖ
***
Ant akmenėlio šalto
Savo širdį pasidėjus
Ėjai, klupai ir kėleis viltimi.
Bet dienos pamotės žarijomis žėrėjo,
Nors visada buvai tik savimi.
Per parugę tuo takeliu parėjus,
Suklydusi ir atgailos verta,
Atrodo, niekad nebuvai išėjus...
O širdyje tik akmenėlis kietas
lr niekad nenutilus diemedžio daina.
Pavasariais mes prie tavęs sugrįžtam,
Klausydami lakštingalų prie Širvintos,
Tik niekaip pasakyti nesiryžtam,
Atleiski mums, kad nesulaukei atgailos ---
Publikuota: 2006-11-27 15:45:26
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|