|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Nors daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų jaučia asmeninę Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą, tačiau daugelyje regionų jų įtaka vertinama nevienodai.
Ne išimtis ir Marijampolės apskritis. Marijampoliečiai kur kas dažniau nei vidutiniškai Lietuvoje naudojasi investicijų rezultatais kultūros srityje, Šakių ir Kazlų Rūdos gyventojai – susisiekimo ir transporto privalumais, vilkaviškiečiai – užimtumo ir socialinės apsaugos priemonėmis.
Tai parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 4500 respondentų iš visų Lietuvos savivaldybių.
Nuo sveikatos iki renovacijos
Šio tyrimo duomenimis, 46 proc. Marijampolės ir 31 proc. Kalvarijos gyventojų dažnai naudojasi ES investicijų rezultatais, pasiektais kultūros srityje. Tai – kur kas daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (24 proc.).
Investicijų rezultatais susisiekimo ir transporto srityje aktyviai naudojamasi Šakių rajone ir Kazlų Rūdoje – atitinkamai 43 proc. ir 39 proc. (Lietuvos vidurkis – 34 proc.). Kazlų Rūdos gyventojai kartu su marijampoliečiais taip pat išsiskiria palankiu sveikatos apsaugai skirtų investicijų vertinimu – šią sritį paminėjo atitinkamai 29 proc. Kazlų Rūdos ir 33 proc. Marijampolės gyventojų (Lietuvos vidurkis – 19 proc.).
Tuo tarpu Vilkaviškyje gerokai aktyviau nei visoje Lietuvoje naudojamasi investicijų rezultatais užimtumo ir socialinės apsaugos srityje – apklausos metu tai įvardijo 16 proc. vilkaviškiečių (Lietuvos vidurkis – 6 proc.).
Pastebime kasdien matomus pokyčius
Visoje Lietuvoje daugiausia gyventojų – 45 proc. – teigė besinaudojantys investicijų į miestų ir miestelių atnaujinimą rezultatais, 34 proc. gyventojų išskyrė transporto ir susisiekimo sritį.
„Natūralu, kad dažniausiai įvardijami tie ES investicijų rezultatai, kuriuos kone kasdien matome – tai atnaujinamos miestų ir miestelių viešosios erdvės, rekonstruoti ir nutiesti nauji keliai, kiti viešosios infrastruktūros objektai. Tačiau svarbu, kad nemažai gyventojų įžvelgia asmeninę ES investicijų naudą ir tokiose mažiau „matomose“ srityse kaip kultūra, sveikatos apsauga, aplinkosauga ar švietimas“, – sako Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba.
Kas ketvirtas (24 proc.) respondentas Lietuvoje teigė dažnai besinaudojantis ES investicijų rezultatais kultūros srityje, kas penktas – sveikatos apsaugos (22 proc.), energijos taupymo ir renovacijos (21 proc.), aplinkosaugos (19 proc.) ir švietimo (19 proc.) srityse.
Tuo tarpu mažiausiai gyventojų naudojasi investicijomis į verslą ir viešąjį valdymą – atitinkamai vos 5 ir 2 proc.
Miestų ir miestelių atnaujinimą tyrimo metu dažniau minėjo 36 m. ir vyresni respondentai, taip pat miestelių ir kaimų gyventojai. Investicijas į susisiekimą bei transportą labiausiai išskyrė vyrai, miestų gyventojai, o rezultatais kultūros, taip pat sveikatos, švietimo ir mokslo srityse dažniau naudojasi moterys.
Iš visų šalies savivaldybių dažniausiai ES investicijų rezultatais kasdieniame gyvenime naudojasi Tauragės rajono, Širvintų rajono ir Kauno miesto gyventojai – atitinkamai 66 proc., 58 proc. ir 51 proc.
Svarbiausia – ilgalaikė nauda
Pasak R. Dilbos, svarbiausia yra užtikrinti ilgalaikę ES investicijų naudą: „Turime koncentruoti lėšas ten, kur jos generuoja tvarų ekonomikos augimą – mokslinių tyrimų, inovacijų, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, energetinio efektyvumo srityse“.
2014–2020 m. laikotarpiu 14, 5 proc. ES fondų lėšų skiriama energetinio efektyvumo projektams, 10 proc. – mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui, 8 proc. – smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti, 3, 6 proc. – informacinės visuomenės plėtrai.
Nuo 2014 metų pradžios 1, 4 mlrd. eurų ES fondų lėšų išmokėta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamų projektų.
Nors daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų jaučia asmeninę Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą, tačiau daugelyje regionų jų įtaka vertinama nevienodai. |
Ne išimtis ir Marijampolės apskritis. Marijampoliečiai kur kas dažniau nei vidutiniškai Lietuvoje naudojasi investicijų rezultatais kultūros srityje, Šakių ir Kazlų Rūdos gyventojai – susisiekimo ir transporto privalumais, vilkaviškiečiai – užimtumo ir socialinės apsaugos priemonėmis.
Tai parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 4500 respondentų iš visų Lietuvos savivaldybių.
Šio tyrimo duomenimis, 46 proc. Marijampolės ir 31 proc. Kalvarijos gyventojų dažnai naudojasi ES investicijų rezultatais, pasiektais kultūros srityje. Tai – kur kas daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (24 proc.).
Investicijų rezultatais susisiekimo ir transporto srityje aktyviai naudojamasi Šakių rajone ir Kazlų Rūdoje – atitinkamai 43 proc. ir 39 proc. (Lietuvos vidurkis – 34 proc.). Kazlų Rūdos gyventojai kartu su marijampoliečiais taip pat išsiskiria palankiu sveikatos apsaugai skirtų investicijų vertinimu – šią sritį paminėjo atitinkamai 29 proc. Kazlų Rūdos ir 33 proc. Marijampolės gyventojų (Lietuvos vidurkis – 19 proc.).
Tuo tarpu Vilkaviškyje gerokai aktyviau nei visoje Lietuvoje naudojamasi investicijų rezultatais užimtumo ir socialinės apsaugos srityje – apklausos metu tai įvardijo 16 proc. vilkaviškiečių (Lietuvos vidurkis – 6 proc.).
Visoje Lietuvoje daugiausia gyventojų – 45 proc. – teigė besinaudojantys investicijų į miestų ir miestelių atnaujinimą rezultatais, 34 proc. gyventojų išskyrė transporto ir susisiekimo sritį.
„Natūralu, kad dažniausiai įvardijami tie ES investicijų rezultatai, kuriuos kone kasdien matome – tai atnaujinamos miestų ir miestelių viešosios erdvės, rekonstruoti ir nutiesti nauji keliai, kiti viešosios infrastruktūros objektai. Tačiau svarbu, kad nemažai gyventojų įžvelgia asmeninę ES investicijų naudą ir tokiose mažiau „matomose“ srityse kaip kultūra, sveikatos apsauga, aplinkosauga ar švietimas“, – sako Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba.
Kas ketvirtas (24 proc.) respondentas Lietuvoje teigė dažnai besinaudojantis ES investicijų rezultatais kultūros srityje, kas penktas – sveikatos apsaugos (22 proc.), energijos taupymo ir renovacijos (21 proc.), aplinkosaugos (19 proc.) ir švietimo (19 proc.) srityse.
Tuo tarpu mažiausiai gyventojų naudojasi investicijomis į verslą ir viešąjį valdymą – atitinkamai vos 5 ir 2 proc.
Miestų ir miestelių atnaujinimą tyrimo metu dažniau minėjo 36 m. ir vyresni respondentai, taip pat miestelių ir kaimų gyventojai. Investicijas į susisiekimą bei transportą labiausiai išskyrė vyrai, miestų gyventojai, o rezultatais kultūros, taip pat sveikatos, švietimo ir mokslo srityse dažniau naudojasi moterys.
Iš visų šalies savivaldybių dažniausiai ES investicijų rezultatais kasdieniame gyvenime naudojasi Tauragės rajono, Širvintų rajono ir Kauno miesto gyventojai – atitinkamai 66 proc., 58 proc. ir 51 proc.
Pasak R. Dilbos, svarbiausia yra užtikrinti ilgalaikę ES investicijų naudą: „Turime koncentruoti lėšas ten, kur jos generuoja tvarų ekonomikos augimą – mokslinių tyrimų, inovacijų, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo, energetinio efektyvumo srityse“.
2014–2020 m. laikotarpiu 14, 5 proc. ES fondų lėšų skiriama energetinio efektyvumo projektams, 10 proc. – mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui, 8 proc. – smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti, 3, 6 proc. – informacinės visuomenės plėtrai.
Nuo 2014 metų pradžios 1, 4 mlrd. eurų ES fondų lėšų išmokėta daugiau nei 10 tūkst. Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamų projektų.
Publikuota: 2018-04-27 10:47:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|