„Santaka“ / Žolės gaisrų regione padaugėjo, bet jų išdegintas plotas kasmet vis mažesnis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-04-23 17:14

Dalinkitės:  


Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Žolės gaisrų regione padaugėjo, bet jų išdegintas plotas kasmet vis mažesnis

Nors atėjęs pavasaris daugybę metų su savimi atsivesdavo ir žolės deginimo entuziastus bei didesnį dėl to kylančių gaisrų skaičių, pastaraisiais metais pastebima, jog tokių nelaimių padaroma žala vis mažėja.

Sausos pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia daug rūpesčių tiek žmogui ir jo turtui, tiek gamtai. Nuo degančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, pastatus, skursta dirva, žūsta augalai, vabzdžiai, ežiai, kiškiai ir perintys paukščiai. Negana to, deganti pievos paklotė išskiria dujas, kurių sudėtyje esantys suodžiai, dervos, nesudegusios medžiagos bei neorganinės atliekos tiesiogiai žaloja sveikatą.



Vilkaviškį gelbsti derlinga žemė

Kaip teigia Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas, pastaruosius dvejus metus Vilkaviškio rajone dėl žolės deginimo didesnių gaisrų nekilo.

„Jau beveik penkerius metus gaisrų kiekis rajone gerokai sumažėjęs – šiemet dar neteko nei ieškoti padegėjų, nei išrašyti baudų. Pernai situacija buvo labai panaši. Šis pavasaris skiriasi tuo, kad deginami ir mažesni žolės plotai. Palyginti su situacija prieš dešimtmetį, pastaraisiais metais problemų beveik nebeturime. Vilkaviškis – žemdirbių ir derlingos žemės kraštas, todėl kiekvienas žemės plotas yra maksimaliai išnaudojamas“, – sakė V. Bakas.

Per pirmuosius šių metų mėnesius Vilkaviškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gesinti dėl žolės deginimo kilusių gaisrų važiavo 13 kartų, pernai – 12. Anot priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo inspektoriaus Eriko Žarskio, nors skaičiai labai panašūs, išdegintas plotas šiemet yra kur kas mažesnis – 6 ha (pernai – 14 ha), dažniausiai dega vos kelių arų plotai. „Jei lyginsime su situacija prieš dešimtmetį (2008–2009 metus), tarnyba vykdavo bent į dešimt tokių iškvietimų per dieną“, – teigė E. Žarskis.

Žolynų padegėjus išaiškinti sudėtinga, nes dažniausiai dega apleistos vietos, neturinčios pastovaus šeimininko. Anot Vilkaviškio rajono agentūros vedėjo, jei šeimininkas vietinis, čia lankosi ir dirba žemę, tuomet ir tikimybė nustatyti padegėją yra daug didesnė. Todėl kai degintojas žino, kad neliks nepastebėtas, pradeda jausti atsakomybę ir vengia rizikos.



Padėtis šalyje gerėja

Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateikiamais duomenimis, iki balandžio 18 d. atvirose teritorijose šalyje užfiksuoti 1675 gaisrai, iš kurių 381 gaisras kilo dėl neatsargaus žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimo bei teisės aktų reikalavimų pažeidimų jas deginant. Pernai per tą patį laikotarpį atvirose teritorijose kilo 1180 gaisrų, tad šiemet jų skaičius padidėjo net 42 proc.

Nepaisant netikėto ūgtelėjimo, bendrosios žolės deginimo ir dėl to kilusių gaisrų tendencijos gerėja. 2015 metais užfiksuoti 858 žolės deginimo atvejai, 2016-aisiais – 534, o pernai jau tik 421.

Kasmet pozityvesni skaičiai rodo, jog Aplinkos ministerijos, regionų aplinkos apsaugos agentūrų ir Priešgaisrinės apsaugos departamento pastangos duoda akivaizdžių vaisių. Kaip prevencinės priemonės regionų priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ir aplinkos apsaugos agentūrų vykdomi reidai, per kuriuos gali būti aptinkamas ir būsimo gaisro židinys, ir užkertamas kelias naujiems padegimams. Augantis gyventojų sąmoningumas, pilietiškumas ir teisingas galimų pasekmių įsivertinimas padeda tiek laiku įvertinti pavojų, tiek apie jį pranešti.



Finansinės priemonės veikia geriausiai

Pasak V. Bako, gana didelę įtaką žolynų gaisrų skaičiaus mažėjimui daro finansinės priemonės – baudos ir sankcijos.

Įstatymai numato, jog sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia asmenims nuo 30 iki 230 eurų siekiančią baudą. Be to, pastebėjus savo žemėje ražienų ir nesugrėbtų šiaudų gaisrą, bet nesiėmus dėl to veiksmų, taip pat laukia bauda nuo 50 iki 300 eurų.

Kaip vienas iš stipriausių pastarųjų metų veiksnių, mažinančių žemės valdytojų norą deginti sausą žolę, – griežtos Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklės. V. Bakas tvirtino, kad Vilkaviškio kraštui šie reikalavimai turėjo didžiausios įtakos, nes pernykštę žolę deginantiems ūkiams gali būti priskaičiuojama 5 proc. sankcija visai jiems suteikiamai paramai.



Atsakingo deginimo taisyklės

Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai draudžia deginti žemės ūkio augalus bei jų ražienas, žolę ganyklose arba pievose. Išimtys gali būti daromos, jei laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.

Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali turėti įtakos augalų kenkėjų plitimui) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ir smėliu.

Gyventojai kviečiami nedeginti pernykštės žolės ir atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose bei miškuose. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.



Užsk. 1386






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas