|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-11-24 17:53
Mokytoja Danutė Baušienė išsaugojo savo pirmųjų mokinių iš užsienio gautus laiškus.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Keturiasdešimt metų mokykloje dirbanti mokytoja Danutė Baušienė daug metų turėjo susirašinėjimo draugų buvusios Tarybų Sąjungos respublikose, vėliau ryšiai nutrūko. Lietuvai tapus nepriklausoma, per Dublino (Airija) susirašinėjimo klubą atrado naujų draugų, laiškus rašyti paskatino ir savo mokinius. Pradžioje, norint gauti adresų, reikėjo sumokėti vieno dolerio mokestį. Gautus adresus mokiniai išsigraibstė ir iš Lietuvos pradėjo skrieti laiškai. Klubas atkreipė dėmesį į vilkaviškiečių aktyvumą ir atsiuntė anketų, kurias užpildęs kiekvienas mokinys nemokamai gaudavo daugiau adresų. Mokiniai ir mokytoja sulaukdavo įvairių kvietimų ir pasiūlymų dalyvauti kursuose, atvykti pasisvečiuoti, bet tuo metu kelionėms neturėjo pinigų. „Pernai gavome kvietimą į Turkiją, tačiau ten tuo metu siautė paukščių gripas. Kai sulauksime naujo kvietimo, pasistengsime išsiruošti“, – neįgyvendintomis svajonėmis dalijosi mokytoja. Dar 1993 metais viena iš susirašinėjimo draugių mokytojai Danutei gimimo dienos proga padovanojo kelionę į Angliją. Šios britės iniciatyva ji aplankė Delabole pradinę mokyklą, ten gavo daug naujų adresų ir parvežė savo mokiniams. Susirašinėti tapo įdomu ir naudinga todėl, kad „Aušros“ vidurinė mokykla pirmoji rajone buvo pradėjusi sustiprintą anglų kalbos mokymą nuo pradinių klasių, o mokytoja kaip tik mažuosius mokė šios kalbos. Kai kurie jos buvę mokiniai, dabar jau ketvirto kurso studentai, dar palaiko ryšius su bendraamžiais iš Anglijos. Mokytoja yra išsaugojusi pradinukams atsiųstas nuotraukas, atvirukus, knygeles, kvietimus atvažiuoti. Gaudavo net trintukų, pieštukų. Susirašinėjimo draugai savaip suvokė padėtį atgimusioje Lietuvoje, nes prie vienos siuntos parašė, jog „rusai neduoda mokiniams vadovėlių, pieštukų“. „Kokie ketveri metai susirašinėjame internetu. Tuo susidomėjusi viena devinta klasė, daug vienuoliktokų, keli dvyliktos klasės mokiniai. Rašome į Angliją, Jungtines Amerikos Valstijas, naujausią pasiūlymą gavome iš Vokietijos“, – pasakojo mokytoja. Kad jie galėtų susirašinėti organizuotai, mokytoja turėjo į kompiuterį įvesti visų susirašinėjančių moksleivių duomenis tinklalapyje www.epals.com, o vėliau – patvirtinti kiekvieną siunčiamą ir gaunamą laišką. Šitaip vaikai tapo susirašinėjimo klubo nariais. Mokiniams visada rūpi iš mokytojos išgirsti, ar rašydami nepridarė klaidų. Pasak D.Baušienės, tai pavyzdys, kaip jaunimas kompiuterio galimybes gali turiningai išnaudoti akiračiui ir žinioms plėsti. Galima būtų užmegzti daug ir įdomių ryšių, dalyvauti projektuose, bet pristabdo lėšų, laiko ir žinių trūkumas. Prieš trylika metų laiškais pradėta mokytojos draugystė su kai kuriomis susirašinėjimo draugėmis tęsiasi. D.Baušienė jau kelis kartus svečiavosi Anglijoje, turėjo ir daugiau kvietimų. Draugės buvo taip pat keletą kartų atvažiavusios į Lietuvą. Tie susitikimai įamžinti daugelyje nuotraukų. Įdomu tai, kad per susirašinėjimo klubą Danutės adresą gavusios pirmosios jai parašė anglės, iki to laiko taip pat viena kitos nepažinojusios. Danutė kartą klausė, kodėl pasirinko ją? Moterys nerado atsakymo, kokia paslaptinga jėga lėmė jų artimesnę pažintį. Penkios skirtingų profesijų atstovės – teisininkė, medikė, darbininkė, mokslininkė ir mokytoja – bendravo ilgai ir šiltai, bet vėliau kiek nutolo. „Dabar pasikeičiame sveikinimo atvirukais Kalėdų proga, per gimtadienius. Tačiau liko viena ypatinga draugė – Kristina iš Londono. Vos ne kiekvieną dieną susirašinėjame elektroniniu paštu, pasidalijame nuotaikomis ir naujienomis. Ką tik pranešė, jog gavo pigų bilietą, todėl gruodžio mėnesį atskrenda pas mane“, – pasakojo pašnekovė. Tarp skirtingų kultūrų, skirtingų profesijų moterų mezgėsi sielų kalba. Danutę nustebino tai, kad Kristina atvyko į jos dukros vestuves. Anglę labai sujaudino Danutės paguoda tada, kai sirgo jos vyras, todėl jai pirmajai telefonu į Lietuvą pranešė apie jo mirtį. Dar labiau draugystė sustiprėjo, kai po metų į Londoną nuvykusi Danutė draugei pareiškė, jog pirmiausia nori aplankyti jos vyro kapą. „Tu esi tikra draugė“, – išgirdo Danutė. O toks santūraus anglo pasakymas reiškia didelį įvertinimą. Mokytojos klausiau, kuo ją praturtina nuotolinė draugystė, kaip ją išgyvena. „Labai daug reiškia, kai žinau, jog turiu žmogų, kuris mane supranta. Pavyzdžiui, čia, Lietuvoje, po sunkios operacijos atsirinkau, kurie tikri draugai, o kurie – ne, todėl draugystė atšalo. Tuo tarpu draugės iš Anglijos siuntė vitaminus, kalbino, savo rūpesčiu dvasiškai stiprino“, – sakė pašnekovė. Mokytoja apie draugystę su užsienietėmis yra pasakojusi savo mokiniams. Su jais kartu skaitydavo pirmuosius laiškus. Labai norėjo viešnias atsivesti į klasę, bet draugės paprastai aplanko vasarą, kai mokiniai atostogauja. Tiesa, vienąkart Kristina mielai pabendravo su Danutės mokine, besiruošusia studijuoti anglų kalbą. „Mes su Kristina pasikalbame apie viską, jokių paslapčių neturime, nors šiaip anglai uždari žmonės“, – kalbėjo mokytoja. Ji prisipažino, jog ir pati nėra smalsi visuomenės gandams, gandeliams, laisvesnę valandėlę mieliau praleidžia prie kompiuterio, nes gyvenimas per trumpas, kad jį švaistytum tuštiems dalykams. Publikuota: 2006-11-24 17:53:50 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|