„Santaka“ / Šimtmečių sandūra gaivina prisiminimus

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-04-19 16:40

Dalinkitės:  


Prie Jono Basanavičiaus sodybos atstatymo prisidėjęs Algirdas Butkevičius (dešinėje) ir vėliau čia lankėsi ne kartą.

Leonardo SKIRPSTO nuotr.


Šimtmečių sandūra gaivina prisiminimus

Pažymėdami Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, atsigręžiame į Vasario 16-osios akto signatarus, jų nepaprastą drąsą, įžvalgą ir pasiaukojimą Lietuvai. Laisvos demokratinės valstybės sukūrimą bei jos įtvirtinimą Europos šalių šeimoje dažnai prilyginame stebuklui, kuris atvedė mus ir į Kovo 11-ąją. Valstybės šimtmečio istorija ir peržengtas slenkstis į naują amžių kelia daug gražių emocijų, pilietiškumo apraiškų, gaivina prisiminimus.

Savo prisiminimais, rodos, visiškai nesenais, bet jau irgi tapusiais istorija, dalijasi Seimo narys, buvęs premjeras, savo profesinę ir politinę karjerą pradėjęs Vilkaviškio rajone, Algirdas BUTKEVIČIUS.



Padėjo įgyvendinti idėją

„Man ypač malonu prisiminti ir bus smagu papasakoti savo anūkams, kuriuos nusivešiu į Vilkaviškį ir Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus tėviškę, kad asmeniškai prisidėjau prie šio signataro atminimo įamžinimo. Tai man svarbu ir dėl to, kad Vilkaviškis – mano žmonos tėviškė. Atgimimo metu pagerbdami šio krašto didžiavyrius apie Lietuvos šimtmetį dar negalvojome. Tiesiog jaučiau pilietinę pareigą prisidėti prie šios iškilios akcijos“, – kalbėjo parlamentaras Algirdas Butkevičius. Tuo metu jis dirbo Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto architektu, Valstybinės statybos ir architektūros skyriaus inspektoriumi, kiek vėliau – šio rajono mero pavaduotoju ekonomikai ir finansams.

Į Vilkaviškį jaunas inžinierius ekonomistas atsikraustė 1982 metais ir karjerą pradėjo statybos darbų vykdytoju Vilkaviškio rajono gamybiniame susivienijime „Žemūktechnika“, o po trejų metų jam buvo patikėtos atsakingesnės pareigos rajono vykdomajame komitete.

„Atgimimo laikotarpiu, 1988 metais, kai lietuvybės puoselėtojams kilo idėja atstatyti Jono Basanavičiaus tėviškę ir pasodinti ąžuolyną, nuoširdžiai tam pritarėme ir padėjome. Įgyvendinti šią idėją tuomet padėjo ir Kauno „Drobės“ fabrikas, paaukojęs 100 tūkst. rublių. Pradėjome rinkti reikiamą informaciją, ruošti bei derinti gyvenamojo namo, klėties ir kitų pastatų atstatymo projektus. 1989 m. buvo surengta ir pirmoji Tautinio atgimimo ąžuolyno sodinimo talka“, – prisiminė A. Butkevičius.



J. Basanavičiaus tėviškė pritraukia galybę žmonių

Į ramų Vilkaviškį ir primirštus Ožkabalius pasipylė žmonės, reikėjo organizuoti ne tik ąžuoliukų sodinimą, bet įsteigti etatą sodybos ir parko priežiūrai.

„Žmonės atvažiuodavo, pasodindavo ąžuoliukus ir išvykdavo. Žemės plotas didžiulis, reikėjo jį tvarkyti. Pirkome įvairių padargų iš Savivaldybės bei suaukotų lėšų, net važiavome į Žemaitiją ir už žmonių surinktus pinigus nusipirkome ponį. Su šiuo mažuoju arkliuku vežėme nupjautą žolę ir šieną, dirbome kitus darbus. Laukė ir maloni staigmena: po kurio laiko pastebėjome, kad mūsų poniukė laukiasi jauniklio, kuris laimingai gimė ir užaugo. Į talkas nuolat kvietėme ir žmones iš seniūnijų, galų gale įsigijome traktoriuką. Juk visa priežiūra teko Savivaldybei, be to, reikėjo išasfaltuoti kelius, sutvarkyti infrastruktūrą, nes čia buvo tik plynas laukas su keliais medžiais“, – atgaivino to meto įspūdžius Seimo narys.

Minint J. Basanavičiaus 140-ąją gimimo sukaktį, 1991 m. buvo užbaigtas gyvenamasis namas ir klėtis, parengta ekspozicija apie signataro gyvenimą ir veiklą. Atkurtos sodybos priežiūra rūpinosi Vilkaviškio rajono kultūros skyrius, kiek vėliau patriarcho tėviškė perėjo Vilkaviškio krašto muziejaus žiniai, o sodyboje apsigyveno jauno istoriko Romano Raulynaičio šeima.

„Raulynaičių šeima su mažu vaiku atvyko rudenį. Žiema tais metais buvo labai šalta ir snieguota, per medinio namo plyšius švilpė vėjai, tad kūrenti krosnį reikėjo dieną naktį. Atsimenu, mes vežėme anglių, kurių per du mėnesius buvo sudeginta apie 5 tonas. Net vakarais su jauna šeima pasėdėdavome, kad jai būtų psichologiškai lengviau užpustytame vienkiemyje. Kartu vėjų pagairėje žiemojome, kepėme kugelį, diskutavome“, – neeilinę žiemą mena A. Butkevičius. Anot jo, viskas tuomet atrodė lengva, nes „buvome jauni, gyvenome atkurtos Lietuvos nepriklausomybės džiaugsmu“.

Raulynaičiui išvykus mokytis į Vilnių, J. Basanavičiaus sodybą prižiūrėjo Antano ir Vilmos Klimų šeima. Nuo 2010 m. liepos signataro gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu.



Granito luitą paminklui vežė iš Ukrainos

Daug įdomių prisiminimų susiję ir su J. Basanavičiaus paminklo Vilkaviškyje statyba.

„Rajono Savivaldybė palaikė idėją, kad Vilkaviškyje reikia pastatyti paminklą J. Basanavičiui. Po diskusijų ir konkurso buvo nutarta, kad tai turi būti rausvo granito paminklas, iškaltas iš vientiso luito. Bet kur tokį granito akmenį gauti? Susisiekėme su Kauno bendrove „Granitas“, kuriai vadovavo Jonas Biržiškis, vėliau tapęs susisiekimo ministru. Jis patarė važiuoti į Ukrainą, kur yra skaldos karjerai ir galbūt atsiras galimybė tokį granito luitą atskelti. Aš išvykau į Vidurio Ukrainą, o ten – krizė, kuro nėra, karjere beveik niekas nedirba. Vėl prašėme J. Biržiškio pagelbėti. Ryšiai suveikė, ukrainiečiai paprašė atvežti kuro, kad būtų galima užvesti techniką ir pradėti dirbti. Kurą į Ukrainą nuvežėme automobiliu statinėse“, – pasakojo A. Butkevičius.

Atskelti apie 60 tonų granito luitą pavyko ne iš karto. Planuota, kad jis iki Vilniaus bus atvežtas traukiniu ir skulptorius Antanas Žukauskas galės imtis kūrybos.

„Bet tai padaryti nebuvo taip paprasta. Keliant luitą į vagoną kilo sunkumų dėl didžiulio svorio, kuris nepasiskirstė tolygiai, vagonas per vidurį išlinko. Tad traukiniu tokio krovinio nebuvo galima transportuoti. Laužėme galvą, ką daryti. Sumanėme, kad reikia surasti „tralą“, kuris perveža tankus. Tokį autovežį pavyko rasti užsienyje, luitą pagaliau pakrovėme ir mašina pajudėjo… Bet mobiliųjų telefonų nebuvo, laukiame savaitę, kitą, pagaliau sužinojome, kad granitas jau Vilniuje. Pasirodo, jis taip ilgai važiavo, nes susprogo net aštuonios padangos“, – į išskirtinę paminklinio granito kelionę mintimis sugrįžo politikas.

1996 m. A. Butkevičius Vilkaviškio rinkimų apygardoje buvo išrinktas į Seimą, o J. Basanavičiaus paminklo statybos reikalais užsiėmė kiti. Tų metų rugsėjį J. Basanavičiaus skulptūra buvo atgabenta į Vilkaviškį, rajono Tarybos sprendimu Atgimimo aikštė, kurioje ji iškilo, pavadinta Jono Basanavičiaus vardu.



Angelė ADOMAITIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas