„Santaka“ / Onkologinės ligos gydomos moderniausiais būdais

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-04-19 16:39

Dalinkitės:  


Onkologinės ligos gydomos moderniausiais būdais

Nors diskusijos apie onkologines ligas retai trykšta optimizmu, tačiau vis dažniau jas įveikę žmonės įrodo, kad vėžys gali pasiduoti moderniems gydymo metodams, o pašalinius poveikius sumažina naujausi mokslo pasiekimai.



Atkryčio tikimybė

Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmauja onkologinės mutacijos tyrimų ir gydymo srityje. Atlikus genetinės mutacijos tyrimus sergantiesiems storosios žarnos, kepenų ar kasos vėžiu, nustatoma atkryčio tikimybė ir pacientui tinkamiausias gydymo būdas. Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją efektyviai gydyti. Su naujausios kartos technika navikai gali būti diagnozuojami dar labai anksti.

Aptikus plaučių vėžį, nustatoma jo forma, atliekami molekuliniai genetiniai tyrimai, po kurių paaiškėja, ar gali pasireikšti genetinės mutacijos. Tuomet skiriamas specifinis vaistas, skirtas būtent šiai ligai gydyti. Naujosios kartos biologiniais medikamentais nustatomos ir storosios žarnos navikų gydymo galimybės.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas chemoterapeutas Alvydas Česas papasakojo vieną įsimintiniausių atvejų, kai dėl išplitusio plaučių vėžio į ligoninę kreipėsi jaunas vyras.

„Atlikę tyrimus nustatėme, kad paciento būklė išties sunki. Nedelsiant pradėjome gydymą: taikėme chemoterapiją, vėliau perėjome į pilvo ertmę, iš kurios pašalinome visas metastazes, pilvaplėvę, taikėme hiperterminę chemoterapiją, kuri įkaitina priešvėžinį vaistą. Taip ligonis buvo ištrauktas iš mirties nagų“, – sėkmės istorija pasidalijo medikas. Jo pacientas sveikas jau daugiau nei trejus metus.



Tikslesni tyrimai

Pasak onkologo chemoterapeuto A. Česo, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmąkart pradėti atlikti genų raiškos tyrimai krūties vėžiu sergančioms pacientėms. Duomenys analizuojami bioinformacinėmis bei statistinės analizės priemonėmis, naviko piktybiškumas įvertinamas balais bei nustatomas jo lygmuo – didelis, vidutinis ar mažas.

Taikant tokį metodą, tiksliau nusprendžiama dėl tinkamiausio gydymo: skirti pacientei chemoterapiją ar užtenka stebėjimo, taip pat palaikomojo gydymo hormoniniais medikamentais.

„Deja, šis vadinamasis antraeilis gydymas nors ir labai efektyvus, Lietuvoje tebėra prabanga. Šiandien ligonių kasos dar tik svarsto apie jo kompensavimą. Tuo tarpu Vakarų Europoje tai įprasta praktika“, – pastebėjo medikas.



Ligas „užmigdo“

„Liga, dar prieš keletą metų laikyta mirtina, gali atsitraukti daugeliui metų ar net dešimtmečių. Mokslo pasiekimai padeda onkologines ligas kontroliuoti ar savotiškai „užmigdyti“, – akcentavo gydytojas.

Šiandien onkologinių ligų atsinaujinimo rodiklis siekia vos 15 proc. Anot A. Česo, medikai rankų nenuleidžia net ir susidūrę su pažengusiomis auglių formomis.

„Mes, onkologai, chemoterapeutai, kitų specialybių gydytojai, diagnozavę, pavyzdžiui, neoperuojamą kepenų naviką, pradedame diskusiją, ką daryti, kad liga pasiduotų gydymui. O galiausiai padedame pacientui ne tik pasveikti, bet ir pranešame džiugią žinią, kad vėžį visiškai išgydėme“, – sakė onkologas chemoterapeutas.

Jei liga visgi atsinaujina, pasitelkiami magnetiniai spinduliai, rezonansinė tomografija, angiografijos tyrimai, echoskopija, pažangiausias mamografijos aparatas su fotosinteze. Taip pat į gydymą įtraukiama ir chemoterapija, spindulinė terapija bei chirurgija. Taikant chirurginį gydymą, operuojami plaučių ir stemplės navikai. Neurochirurgijos skyriuje su naujausia technologine aparatūra galima pasiekti net giliausiai į smegenis nueinančius navikus.



Šalmas – plaukams

Kovoje su vėžiu žmogaus organizmą paliečia ir chirurgo skalpelis, ir chemoterapijos ar spindulinės terapijos dozės.

Anot Onkologijos klinikos vadovo A. Česo, chemoterapija – bene labiausiai mitais apipinta gydymo dalis. Gydytojas pastebi, kad itin intensyviai dirbama ir ieškoma būdų, kaip chemoterapinio gydymo metu užtikrinti paciento gyvenimo kokybę ir, tarkime, užtikrinti, kad jam nenuslinktų plaukai.

„Šiandien turime didžiulį medikamentų arsenalą, galime puikiai kontroliuoti pykinimą ar vėmimą. Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmoji Lietuvoje įsigijo specialios technologijos šalmą, kuriuo išsaugojami pacientų plaukai“, – sakė gydytojas.

Dar vienas mitas – kad chemoterapija silpnina imunitetą. Atvirkščiai, gydymo metu imuninių ląstelių kiekis organizme net išauga. Šiuolaikinė chemoterapija žengia išvien su imunoterapija, kuri padeda žmogui atgauti jėgas po ilgalaikės chemoterapijos.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kiekvienais metais dažniausiai diagnozuojami keturi onkologinių ligų tipai: plaučių (1,5 tūkst.), krūties (1,5 tūkst.), priešinės liaukos (prostatos) (2,5 tūkst.) ir įvairūs odos (3 tūkst.) vėžiniai susirgimai.



Džeraldas KAUNECKAS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas