„Santaka“ / Kontrastų šalis Izraelis: gyvenimas tarp Kristaus stebuklų, bet be Kalėdų

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-04-16 16:03

Dalinkitės:  


Visai netoli Sirijos karo židinio, vos už keliasdešimties kilometrų, graikų ortodoksų bažnyčioje tvyro ramybė.

Autorės nuotr.


Kontrastų šalis Izraelis: gyvenimas tarp Kristaus stebuklų, bet be Kalėdų

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Pažinti žydus, kurie kažkada gyveno tarp mūsų ir buvo Vilkaviškio rajono dalimi, galima tik jų pačių šalyje. Šiandien šios tautos atstovų greta mūsų praktiškai nebeliko, tad susipažinti su jų kasdienybe, pagyventi tuo pačiu ritmu ir atpažinti juose buvusius savo kaimynus galima tik Izraelyje.

Geriausia tai padaryti viešint šaknų mūsų rajone turinčių žmonių šeimose. Svetinguose žydų namuose gyvena galybė iš jų tėvų, senelių paveldėtų prisiminimų apie Vilkaviškį. Visa tai aprašysime vėliau. Tačiau pirmiausia norisi supažindinti su ypatinga šalimi, į kurią vykstant reikia žinoti nemažai mums neįprastų dalykų.



Plotu – mažesnė, žmonių – turtingesnė

Izraelis – tai valstybė, įsikūrusi Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros regione. Žvelgiant istoriškai, – tai šalis, kurioje vyko visi Šv. Rašte aprašyti įvykiai. Taip pat tai – be galo šilti žmonės ir jūros, kardamonu kvepiančios gatvės, kalnai, tūkstantmečius skaičiuojanti istorija, trijų religijų ištakos bei karščiausias pasaulio taškas. Reikia pasakyti, kad triskart už Lietuvą pagal plotą mažesnėje šalyje gyvena daugiau nei 7,5 milijono gyventojų ir populiacija sparčiai auga. Į Izraelį vis dar sugrįžta žydiško kraujo turintys žmonės, įvairių negandų išblaškyti po svetimus kraštus, o ir čia gyvenantieji stengiasi kurti gausias šeimas, sąmoningai stiprindami savo valstybę, kurios politika – remti ir padėti tiems, kas kuria savąją šalį.



Be kalėdinės karštinės

Kaip sako Izraelyje gyvenantis Vilkaviškio žydų istorijos tyrinėtojas Ralfas Selindžeris, tradiciškai Izraelio istorijos pradžia siejama su bibliniais laikais. Čia – giliai įmintos Jėzaus Kristaus pėdos, čia jis darė visus aprašomus stebuklus, tačiau įdomiausia, jog Izraelyje nešvenčiamos Kalėdos. Paprastai žydai atmeta Jėzų Kristų, kaip pažadėtąjį Senojo Testamento mesiją ir išgelbėtoją. Daugeliui žydų jis buvo arba netikras pranašas, arba suklaidintas, bet doras mokytojas. Tačiau taip pat jis – užtikrintas izraeliečių pajamų šaltinis, mat į šalį pasekti Kristaus pėdsakais atkeliauja milijonai piligrimų ir šiaip turistų.

Izraelyje nešvenčiami ir Naujieji metai. Tad norintieji pailsėti nuo šių švenčių gali tuo metu atvažiuoti čia. Žibančių lempučių ir dovanų pirkimo psichozės šioje šalyje tikrai išvengsite. Jokių dekoracijų miestuose, nė vienos eglutės, jokio žaisliuko, jokių namų puošmenų, o gruodžio 24–26 dienomis visi eina į darbą ir retas kuris išvis susimąsto, kad didžioji pasaulio dalis būtent šiomis dienomis švenčia Kalėdas. Kai kur dekoracijų galima pamatyti arabiškuose rajonuose, bet labai nedaug. Kaip tik panašiu metu žydai švenčia Chanuką, tačiau tai nieko bendro su Kalėdomis neturi.

Izraelyje paprastai gruodį maloniai kaitina saulė, tad Kalėdas galima švęsti paplūdimyje ant jūros kranto.



Tikėjimas – unikalus

Apskritai judėjų tikėjimas labai skiriasi nuo visų kitų. Žydų tikėjimas ir tradicija pirmiausiai remiasi Senuoju Testamentu. Savo tikėjimu į vieną tikrą Dievą (monoteizmu) judėjai visais laikais buvo beveik unikali tauta. Žydų šventės nesutampa su jokiomis kitomis mums žinomomis. Jų Naujieji metai švenčiami rudenį ir vadinasi Roš ha Šana. Praėjus 10 dienų po jų, judėjai švenčia Jom Kipurą – Teismo arba Atpirkimo dieną. Dar po 5 dienų prasideda Sukotas – savaitę trunkanti šventė, per kurią religingi žydai gyvena lauke pastatytuose laikinuose namukuose, skaito Koheleto knygą ir linksminasi. Lapkričio–gruodžio mėnesiais čia švenčiama Chanuka. Ji trunka aštuonias dienas. Tai šventė, skirta žydų pergalės (II a. pr. m. e.) prieš užkariautojus graikus garbei.

Vasario mėnesį švenčiamas Purimas. Tai – linksmiausia šventė, primenanti žydų išsigelbėjimą nuo perso Hamano, siekusio išnaikinti judėjus. Tuomet visi, dažnai dėvėdami kaukes, linksminasi, o vyrams per Purimą leidžiama prisigerti daug vyno. Tai – kažkas panašaus į Heloviną. Tik šią dieną persirengę vaikai ne prašo saldainių, o juos dovanoja.

Judėjų Velykos – Pesachas švenčiamas pavasarį. Ši šventė siejama su išėjimu iš Egipto. Šavuot – judėjų Sekminės, švenčiamos vėlyvą pavasarį, praėjus 7 savaitėms po Pesacho. Siejama su 10 Dievo įsakymų paskelbimu ant Sinajaus kalno.

Dažniausia šventė – Šabas. Ji prasideda kiekvieno penktadienio vakarą ir tęsiasi iki šeštadienio vakaro. Religingi žydai tądien nesinaudoja jokiais prietaisais, niekur nevažiuoja, tiesiog ilsisi. Vargas turistui, kuris šiomis dienomis nieko nežinodamas atskrenda į šią šalį. Visuomeninio transporto tuo metu nerasi, o taksi paslaugos būna labai brangios. Be to, nedirba jokios parduotuvės ir pasilinksminimo vietos.

Pasak R. Selindžerio, apskritai Izraelyje gyvena daugybė skirtingai tą pačią religiją išpažįstančių žmonių. Jie turi savo skiriamuosius ženklus bei stiprią įtaką net šalies politikoje. Mat šabas yra įteisintas įstatymu, kaip ir košerinis maistas. Vadovaujantis šiuo įstatymu, kavinėje pavalgęs mėsos jau negalėsi gauti pieno produktų. Tai labai nervina ir pačius žydus. Aišku, tik tuos, kurie nėra religingi.

Apskritai, atvykus į Izraelį, visiškai sugriūna žydo su juoda skrybėle, ilgu juodu paltu ir peisais stereotipas. Tokį „personažą“, t. y. tvirtą tikintįjį, gali sutikti nebent Jeruzalėje. Egzistuoja daug judaizmo krypčių, savaip aiškinančių tradicijas ir Torą, bet, nepaisant to, išlaikiusių bendrąją nuostatą. Šiuo metu yra bent aštuonios tikėjimo kryptys. Kiekvienos jų išpažinėjus galima atpažinti pagal aprangą ir nešiojamus galvos apdangalus. Kaip sako vietiniai, kuo didesnis apdangalas ant galvos, tuo žydas religingesnis.



Istorijoje – vergovė ir trėmimai

Žydų valstybingumo istorija yra panaši į bet kurios tautos istoriją. XI a. pr. Kr. kaimyninių genčių grėsmės akivaizdoje susivienijusios žydų gentys išsirinko pirmą savo karalių Saulių. Antrasis karalius Dovydas įkūrė Jeruzalę – Izraelio karalystės raštinę, o Dovydo sūnus Saliamonas apie 970 m. pr. Kr. pastatė šventyklą, kurioje saugota Sandoros skrynia su įstatymo plokštėmis. Tuo metu, atrodo, pradedama rašyti ir Biblija.

Vėliau nesantaika tarp žydų suskaldė valstybę į Izraelio karalystę su sostine Samarija ir Judėjos karalystę su Jeruzale. Praradę politinę vienybę žydai buvo okupuoti asirų, babiloniečių ir kitų užkariautojų, patyrę vergiją, klajones. I a. pr. Kr. Palestiną užkariavo romėnai. Prieš tai žydams II a. pr. Kr. trumpam buvo pavykę atkurti valstybingumą, tačiau bandymas kovoti prieš romėnus baigėsi nesėkmingu sukilimu. Po jo romėnai Jeruzalėje sugriovė šventyklą ir išvarė gyventojus iš jiems švento miesto. Ištremti iš savo istorinės tėvynės žydai plačiai paplito po tuometinę Romos imperiją – ir ne tik.

Iš pradžių Europoje įsikūrę žydai ekonominės veiklos požiūriu nesiskyrė nuo vietos gyventojų, netgi vertėsi žemės ūkiu. Tačiau vėliau, viduramžiais, žydams buvo uždrausta turėti žemės, todėl jų bendruomenės kūrėsi miestuose ir orientavosi į miestietiškas profesijas: amatininkystę, bankininkystę ir prekybą.

Gyvendami gana uždarą gyvenimą savo bendruomenėse, žydai greitai susidūrė su nepakantumu, persekiojimais ir smurtu. Krikščionių bažnyčia į šiuos žmones žiūrėjo priešiškai dėl to, kad neva tai jie kalti dėl Jėzaus Kristaus nukryžiavimo. Nuo XII a. žydai pradėti kaltinti krikščionių vaikų žudymu ritualiniais tikslais – jų kraujo naudojimu Velykų macams kepti. Per maro epidemijas kildavo stichiški kaltinimai žydams, jog šie užnuodiję šulinius ir pan.

Išsigalvojant įvairių priežasčių, šios tautos žmonės būdavo masiškai žudomi, deginami ant laužų, kankinami. Daugelio Europos valstybių valdovai neretai ištremdavo žydų bendruomenes iš savo šalies teritorijos, pasisavindami jų turtą. Taip elgėsi Ispanijos, Prancūzijos ir kiti karaliai.



Greta mūsų – kelis amžius

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žydai, manoma, pasirodė XIII a., nes kaimyninėje Lenkijoje jie minimi jau nuo XII a. antrosios pusės. LDK žydai pirmą privilegiją gavo iš Vytauto Didžiojo 1388 m. Jiems leista gyventi bendruomenėmis, autonomiškai tvarkančiomis savo vidinius reikalus, pripažinta judėjimo ir užsiėmimo prekyba bei amatais laisvė.

Greta mūsų ši tauta gyveno ilgai – tol, kol Europos neužklupo Antrasis pasaulinis karas ir holokaustas... Pamažu, sunkiai, faktas po fakto, įvykis po įvykio ryškėja tragedijos, vykusios ir mūsų šalyje nuo 1941 m. birželio 22 d. iki pat 1944 m. vasaros, faktai. Įvairiais būdais holokausto išvengusiems žydams vėl teko blaškytis po pasaulį, ieškoti tautai draugiškų šalių.

Jauna ir nerami valstybė

Tarsi nujausdami artėjančią nelaimę, žydai sparčiai pradėjo emigruoti į Palestiną jau XIX amžiuje, įkūrė ten kelis žydiškus miestus, tarp jų – ir Tel Avivą. 1947 metų lapkritį Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, kuria Palestiną padalijo į dvi dalis: 55 proc. jos teritorijos skyrė žydams, o 45 proc. – arabams. Jeruzalė paskelbta tarptautiniu miestu, kurio neturėtų valdyti nei Izraelis, nei arabai. Palestinos arabai bei aplinkinės arabų valstybės su šiuo padalijimu nesutiko, nes mažumą gyventojų sudarantys žydai gavo didesnę dalį teritorijos.

Izraelis, kaip nepriklausoma valstybė, šįmet, gegužės 14 d., švęs 70 metų jubiliejų. Būtent prieš tiek pat metų, jau kitą dieną po nepriklausomybės paskelbimo, aplinkinės arabų šalys paskelbė jaunai valstybei karą. Jį Izraelis laimėjo ir užėmė dalį žemių, pagal JTO padalijimo planą skirtų arabams. Tačiau Egiptas okupavo Gazos Ruožą, o Jordanija – Vakarų Krantą. Nuo to laiko šalyje dar nebuvo įsivyravusi visiška ramybė. 1967 metais Izraelis apkaltino arabų valstybes – Egiptą, Siriją, Iraką ir Jordaniją – planuojant vėl pulti Izraelį ir... puolė patys. Žydai per šešias dienas sumušė priešininkų armijas ir privertė arabų valstybes sutikti su JTO pasiūlytomis paliaubomis. Per vadinamąjį Šešių dienų karą Izraelis okupavo Golano aukštumas, priklausiusias Sirijai, ir Sinajaus pusiasalį, priklausiusį Egiptui. Šiame kare izraeliečiai taip pat užėmė ir rytinę Jeruzalės dalį. Vėliau Sinajaus pusiasalis grąžintas Egiptui mainais už Izraelio pripažinimą ir taikos sutartį.

Dar po penkerių metų Egiptas ir Sirija netikėtai atakavo Izraelį, tuo metu švenčiantį Jom Kipurą – vieną svarbiausių religinių žydų švenčių. Puolimas pradžioje vyko sėkmingai, tačiau vėliau Izraelio karinės pajėgos buvo sėkmingai mobilizuotos ir atrėmė ataką. Keršydamos už JAV paramą žydams, naftą eksportuojančios arabų valstybės sumažino, o vėliau ir nutraukė naftos tiekimą JAV bei kitoms Izraelį parėmusioms šalims. Prasidėjo naftos krizė.

Izraelio valstybės iki šiol vis dar nepripažįsta dalis pasaulio šalių, daugiausiai – musulmoniškų, lieka neišspręsti okupuotų teritorijų, žydų naujakurių gyvenviečių jose klausimai. Tad tauta savo šalyje nuolat gyvena karo laukimo nuotaikomis. Į kariuomenę tarnauti čia imami pilnametystės sulaikę ne tik vyrai, bet ir moterys.



(Bus daugiau)






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas