„Santaka“ / Seimo narys Kęstutis Mažeika: „Dviračio mes neišradinėjame“

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-04-16 15:58

Dalinkitės:  


Kęstutis Mažeika apžiūrai atvežė ir elnio, sumedžioto Kėdainių rajone, ragus.

Autorės nuotr.


Seimo narys Kęstutis Mažeika: „Dviračio mes neišradinėjame“

Eglė MIČIULIENĖ

Į medžioklės trofėjų apžiūrą, kuri prieš savaitę vyko Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos patalpose, atvyko ir Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. Jis atvežė 11 klubo narių sumedžiotų trofėjų: 10 stirninų ragų ir vienerius elnio. Tiesa, pastarasis buvo sumedžiotas Kėdainių rajone, o visi stirninai – Vilkaviškio rajono „Karklinių“ klubo medžioklės plotuose.

– Ar medžioklė – senas Jūsų pomėgis?

– Medžioju nuo 2002-ųjų, taigi bus jau šešiolika metų.

– Esate marijampolietis, kaip nutiko, kad medžioti atvykstate į mūsų rajoną?

– „Karklinių“ klube medžiojau nuo pat pradžių. Su Vilkaviškio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku Gediminu Gvazdaičiu kartu mokėmės universitete. Jis mane pakalbino, nuo tų laikų kartu ir medžiojame.

– Tikriausiai medžioklių metu važinėjate po visą Lietuvą, tad teko medžioti ir kituose plotuose?

– Taip, esu apvažiavęs visą Lietuvą. Elnio ragai, kuriuos atvežiau į apžiūrą, yra iš Kėdainių rajono, kur medžioklėje dalyvavau svečio teisėmis. Tačiau aš po Lietuvą važinėju ne tik medžioti, bet ir darbo reikalais, kaip Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas: susitinku su medžiotojais, vykstu į seminarus, konferencijas, susitikimus. Tai – labai svarbu. Pavyzdžiui, rengiant Medžioklės įstatymo pakeitimus tikrai naudinga pasikalbėti su žmonėmis, išgirsti jų nuomonę, argumentus. Ir pas jus, Vilkaviškyje, šiandien diskutavome apie kai kurias numatomas pataisas. Nuomonių būna įvairių, tad pervažiavęs Lietuvą, pabendravęs su įvairių kraštų medžiotojais susidarai bendrą vaizdą – tada lengviau priimti tam tikrus sprendimus.

– Vienas iš paskutinių siūlymų, kuriuos pateikėte su keletu kolegų, – įteisinti medžioklę su lankais – sulaukė gana priešiškos visuomenės reakcijos. Internete jau pasirodė peticija su parašais prieš šią iniciatyvą. Vienas pagrindinių argumentų – kad strėle pašautas gyvūnas gali likti sužeistas ir pasmerktas ilgoms kančioms.

– Medžioklė su lankais pasaulyje jokia naujiena, ji daug kur leidžiama. Vien Europos Sąjungoje 17 šalių patvirtinusios tokį medžioklės būdą. Tai yra pakankamai sudėtinga ir specifinė medžioklė, reikalaujanti ypatingų įgūdžių, daugybės treniruočių. Reikia pripažinti, kad šį užsiėmimą galėtų sau leisti nedaugelis. Patys medžioklės įrankiai yra gerokai brangesni nei šaunamieji ginklai. Pavyzdžiui, šūvis graižtviniu šautuvu kainuoja apie 5 eurus, o medžiojant su lanku – 30–40 eurų. Pagrindinis momentas – medžiojant su lanku prie žvėries reikia prisėlinti ne mažiau kaip 30 metrų atstumu. Tai reikalauja puikių medžiotojo įgūdžių, patirties. Iš bokštelio su lanku medžioti neįmanoma, nes tai yra didelių gabaritų įrankis, kuriam reikia erdvės. Belieka medžioti sėlinant, užsimaskavus, labai prisitaikius prie gamtos. Taigi tokiai medžioklei reikia ir gabumų, ir daug išlaidų. O viešojoje erdvėje, prie peticijos, įkeltos „sužeistų“ žvėrių nuotraukos akivaizdžiai padarytos „fotošopu“. Tokios strėlės, kokios yra tose nuotraukose, medžioklėje tikrai nenaudojamos. Tikrosios šiai medžioklei skirtos strėlės yra specifinės, sukonstruotos taip, kad gyvūnas nesikankintų. Jų šūvis yra galingesnis negu lygiavamzdžio šautuvo. Taigi jokio dviračio mes neišradinėjame, tik einame tuo keliu, kuriuo Europoje jau seniai nueita.

– Šios pataisos priešininkai sako, kad tylia medžiokle (nėra šūvio garso) gali piktnaudžiauti brakonieriai.

– Jei jau yra tokia grėsmė, brakonieriai gali prisipirkti internete lankų ir eiti brakonieriauti. Bet aplinkosaugininkai tokio atvejo niekuomet nėra nustatę. Nes brakonieriams daug patogiau sėsti į džipą ir pasiimti į rankas graižtvinį šautuvą su naktiniu taikikliu. Su lankais nei naktį, nei iš džipo nepamedžiosi.

– Apžiūrai atvežėte savo klubo trofėjus, matėte ir tai, ką atgabeno kolegos. Kaip vertinate apžiūros rezultatus ir mūsų rajono medžiojamosios faunos situaciją?

– Reikia pasidžiaugti, kad medžiotojų sąmoningumas ir medžioklės kultūra auga. Vykdoma žvėrių selekcija, medžiojami brandūs žvėrys, ir tai labai svarbu. Iš dešimties mūsų klubo trofėjų net aštuoni pasiūlyti parodai. Vadinasi, rezultatai yra geri. Beje, mūsų klubas turi tik apie 1800 hektarų plotą, kuris yra mažiausias rajone, bet per metus sumedžiojome net 61 šerną. Tai yra svarūs rodikliai kalbant apie kiaulių maro prevenciją. Stengiamės vykdyti Vyriausybės politiką, kuri reikalauja reguliuoti šernų populiaciją, kad nenukentėtų kiaules auginantys ūkininkai.

– Jei jau prakalbote apie šią situaciją, ką manote apie tai, kad ne tik visame rajone, bet ir visoje apskrityje buvo nustatytas vienintelis kiaulių maro atvejis, ir jis užfiksuotas „Karklinių“ medžiotojų klubo teritorijoje?

– Pajuokaujant galima pasakyti – suveikė kiaulystės dėsnis. O kalbant rimtai, kiaulių maras išplitęs jau dviejuose trečdaliuose Lietuvos. Ir tai nėra vien Lietuvos problema, ši liga nustatyta ir Lenkijoje, Čekijoje, prie Vokietijos sienų. Visi imasi priemonių, jų privalome imtis ir mes, nes kiaulininkystė, kaip žemės ūkio šaka, Lietuvoje yra pakankamai stipri ir sukuria nemažai bendrojo vidaus produkto. Todėl jei kiaulių maras pereis į ūkius, galime patirti didelių ekonominių nuostolių. O kodėl nustatytas vienintelis atvejis – gali būti įvairių priežasčių. Tačiau mūsų klube yra veterinarijos specialistų, todėl tai turėtų būti pavyzdinis medžioklės plotas, kur ypatingai griežtai laikomasi visų reikalavimų. Iš tiesų taip ir yra. Mes tiriame visus iki vieno sumedžiotus šernus – juos tyrėme ir tada, kai to daryti dar nebuvo privaloma. Esame vieni iš tų, kurie rajone sumedžioja daugiausiai šernų. Kaip elgiasi kiti klubai – spėlioti nesiimsiu. Manau, kad čia turėtų padirbėti aplinkosaugininkai – suaktyvinti reidus, patikrinti medžioklės lapus. Tačiau norisi tikėti, kad medžiotojai yra sąžiningi. Kita vertus, jei kiaulių maras kur nors išplis – to nepaslėpsi, pasirodys kritę šernai.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas