Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Karo istorijos

---

Kasdien prie Lietuvos ambasados Kijeve būriuojasi šimtai ukrainiečių, siekiančių gauti vizą į mūsų šalį.

Autoriaus nuotr.

„Kyšiams ir korupcijai – ne!“ – skelbia užrašas Ukrainos sostinės Kijevo oro uoste. Vis dėlto tai labiau siekis, o ne realybė. Korupcijos mastai šalyje – milžiniški, pasitikėjimas teismais ir valdžia – mažas.

Pasitikėjimo teismais nėra

Ukrainoje – daug problemų, o karas – tik viena iš jų. Gyventojams, ypač tiems, kurie neturi kariaujančių artimųjų, daug labiau rūpi jų pačių gerovė, ekonominė padėtis, sveikata. Šalyje yra daug skurstančių žmonių. Ir ne vien tuose regionuose, kur vyksta kariniai veiksmai. Vis dėlto net ir vargingiausiuose kraštuose galima atrasti prabangių viešbučių ar kavinių, skirtų nebūtinai turistams. Priešingai, juose dažniausiai lankosi vietiniai žmonės. Net ir uždirbdami neįtikėtinai mažas sumas ir varginami skurdo, ukrainiečiai kartais sau leidžia vieną kitą prabangos detalę. Jie irgi nori pasijusti žmonėmis...

Galbūt dėl masinės skurdo problemos apklausose pagal temų aktualumą karas Ukrainoje užima tik penktąją vietą. Nors politikai ir skelbia, kad siekia atgauti užimtus Donecko ir Luhansko regionus, tačiau dauguma žmonių supranta, kad tai – tik gražios politikų šnekos. Atgauti šiuos kraštus Ukrainai būtų labai nenaudinga, nes valstybė paprasčiausiai būtų neįgali atstatyti sugriautus pastatus bei atkurti ten gyvenančių žmonių gerovę.

Viena iš priežasčių, kodėl šalis skursta, – didžiuliai korupcijos mastai. Skaičiuojama, kad Ukrainos rinkoje cirkuliuoja daugiausiai grynųjų pinigų Europoje. Didžioji jų dalis gauta nelegaliu būdu. Drabužių kainos parduotuvėse siekia šimtus eurų, ir vietiniai į jas užsuka itin retai. Tačiau šių parduotuvių savininkams greičiausiai ir nerūpi parduoti savo prekes, nes jie tik siekia legalizuoti pinigus. Kelyje patruliuojantiems pareigūnams duodamų kyšių ukrainiečiai taip pat nesureikšmina. Tiesiog tokie smulkiosios korupcijos reiškiniai šalyje yra įprasti.

Visiems daug labiau rūpi tai, kas vyksta tarp didžiųjų oligarchų, kurie dažniausiai yra neliečiami. Pažintys ir kyšiai Ukrainoje padeda išspręsti kone visas problemas. Teismais pasitiki vos 11 proc. gyventojų. Ši šalis pagal pasitikėjimą teismais yra paskutinėje vietoje Europoje.

„Daug bylų Ukrainoje teismų tiesiog nepasiekia arba pradingsta juose. Daugelis teisėjų traukiasi iš savo pareigų arba nesiima spręsti bylų, susijusių su aukštais pareigūnais. Pagrindinė to priežastis – baimė, spaudimas netgi iš Ukrainos Aukščiausiosios Rados“, – sakė antikorupcijos ekspertė Elena Koncevičiūtė.

Pirmieji žingsniai, sprendžiant teismų problemas, šalyje jau žengti: neseniai buvo suformuota visiškai nauja Aukščiausiojo Teismo sudėtis. Kiti teismai dar nereformuoti. Europos Bendrija reikalauja įsteigti ir Antikorupcinį teismą, tačiau kol kas to daryti neskubama.

Ukrainoje daug problemų kyla vien dėl to, kad įvairios institucijos tarpusavyje nebendradarbiauja, nepasitiki vienos kitomis. Taip yra ir tarp pačių ukrainiečių – jie nėra vieninga tauta.

Kova su vėjo malūnais

2015 metais Ukrainoje pradėjo, o jau po metų visu pajėgumu ėmė veikti Nacionalinis antikorupcijos biuras, žinomas tiesiog trumpiniu NABU. Šioje organizacijoje dirba apie 700 žmonių, visi jie – entuziastai. Tai – daugiausiai jauni žmonės, siekiantys kovoti su korupcija šalyje. Nors atlyginimai čia ne ką didesni, nei įprastose valdiškose įstaigose, tačiau norinčių įsidarbinti netrūksta. Skaičiuojama, kad į vieną vietą veržiasi net 3 tūkst. pretendentų! Tiesa, atranka – didžiulė ir itin griežta. Baiminamasi infiltruotų asmenų, kurių jau buvo atrastas ne vienas, todėl net 20 NABU darbuotojų yra vien tam, kad tikrintų jau dirbančius kolegas.

Beje, darbas šiame biure nėra pats maloniausias ir netgi pavojingas. Grasinimų susidoroti nuolatos sulaukia ne tik NABU direktorius Artemas Sytnykas, bet ir biuro darbuotojai. Pagalius į ratus kaišioja tiek valdančiosios daugumos, tiek opozicijos atstovai – niekas nenori, kad būtų atskleisti jų nelegalūss darbeliai.

NABU – valstybinė institucija, tačiau išlaikoma Europos Sąjungos lėšomis. Pagrindinis jos darbas – atskleisti korupcijos atvejus šalyje ir perduoti juos teismams. Per kelerius metus biuro darbuotojai išaiškino daugybę neįtikėtinai painių bylų, surado daug susikompromitavusių pareigūnų, tačiau realios naudos tai nelabai ir turėjo. Išaiškintos bylos tiesiog nusėdo teismuose.

Žvalgosi į Lietuvą

Dėl skurdo ir kitokių problemų daugybė ukrainiečių ėmė traukti laimės ieškoti svetur. Nemažai šios šalies piliečių kita savo gyvenimo stotele renkasi Lietuvą. Praėjusiais metais Lietuvos ambasada Ukrainoje išdavė 12 tūkst. nacionalinių vizų, šiemet – jau apie 5 tūkstančius. Lietuvos ambasados Ukrainoje pirmasis sekretorius Antanas Šatas sakė, kad vizos dažniausiai prašo 25–35 metų vyrai.

Dauguma ukrainiečių vadovaujasi logika, jog patikrintas blogis yra geresnis už nežinomą blogį.

Nacionalinė viza ukrainiečiams gali būti išduota metams, o vėliau atvykęs žmogus turi apsispręsti – grįžti atgal į gimtinę ar prašyti gauti leidimo gyventi Lietuvoje.

Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje buvo liberalizuota darbo rinka.

„Iki šių metų turėjome keistą situaciją – trūko statybininkų ir nebuvo kam dirbti. Dabar yra Darbo biržos patvirtintas trūkstamų profesijų sąrašas. Žmonėms, kurių profesijos įtrauktos į šį sąrašą, nebereikia leidimo dirbti“, – pasakojo A. Šatas.

Tarp trūkstamų profesijų atstovų įvardijami tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, metalinių laivų korpusų surinkėjai, suvirintojai ir kt. Dažniausiai į Lietuvą keliaujantys ukrainiečiai mūsų šalyje dirba vairuotojais arba statybininkais. Skaičiuojama, kad nacionalinės vizos į Lietuvą prašo 80 proc. vyrų ir 20 proc. moterų. Moterys dažniausiai mūsų šalyje dirba siuvėjomis arba apdailininkėmis.

Vizas gauna beveik visi prašantieji ir susitvarkiusieji reikiamus dokumentus. Dėl tam tikrų nusižengimų praeityje ar netinkamų dokumentų nepatenkinama tik apie 1, 3 proc. prašymų. Pernai ukrainiečiams nebuvo išduota vos 0, 95 proc. vizų.

Artėjantys rinkimai – naujo karo grėsmė

Viena aktualiausių šiuo metu temų Ukrainoje – artėjantys prezidento rinkimai, kurie turėtų įvykti jau kitais metais. Šie rinkimai bus kitokie. Pagrindinė to priežastis – dėl karo nukraujavusi šalis. Skaičiuojama, kad į rinkimus turėtų ateiti maždaug 6 mln. mažiau žmonių nei ankstesniais kartais. Be to, žmonės yra viskuo nusivylę, o kandidatų pasirinkimo nelabai ir matyti. Pagrindiniai pretendentai vėl bus tie patys: dabartinis prezidentas Petro Porošenka bei buvusi šalies premjerė Julija Tymošenko, o šiaip kandidatų spėjama bus apie 20.

Politikos ekspertai teigia, kad laimės tas kandidatas, kuris žadės daugiau. Nors žmonės supranta, kad tai nieko nereiškia, tačiau vis tiek įprastai balsuoja už žadančius geresnį gyvenimą. Prognozuojama, kad didžiulę įtaką rinkimams turės televizija ir spauda, o visa tai – valdančiųjų rankose. Internetas Ukrainoje dar neturi tokios galios kaip išsivysčiusiose šalyse. Be to, dalis svetainių čia blokuojamos. Nepriklausomos žiniasklaidos Ukrainoje beveik nėra.

Gausus kandidatų kiekis rinkėjams nieko gero nežada. Nors ukrainiečiai tyliai svajoja apie tokį prezidentą, kaip dabartinis Prancūzijos vadovas Emanuelis Makronas, tačiau tokios asmenybės jų šalyje šiuo metu paprasčiausiai nėra. Kalbama, kad jei mūsų šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė nuspręstų tapti Ukrainos vadove, ji tam turėtų labai daug šansų. D. Grybauskaitė Ukrainoje labai gerbiama, ją žino kone kiekvienas ukrainietis.

Vis dėlto spėjama, kad rinkimus laimės dabartinis šalies vadovas P. Porošenko. Tiesa, jo reitingai – tragiškai maži. Juo pasitiki vos keletas procentų šalies gyventojų. Į valdžią po Maidano revoliucijos 2014 m. atėjęs P. Porošenko pamažu prarado savo žavesį, o išsisklaidžius emocijoms rinkėjai ėmė juo nusivilti. Vis dėlto žmonės tikriausiai vis tiek už jį balsuos vien dėl to, kad dauguma ukrainiečių vadovaujasi logika, jog patikrintas blogis yra geresnis už nežinomą. Šalies piliečiai jau pavargo nuo revoliucijų, nes per jas ne tik žūsta niekuo dėti ukrainiečiai, bet ir kyla kainos, prastėja ekonominė situacija.

Už pagrindinę P. Porošenko oponentę J. Tymošenko rinkėjai gali nebalsuoti vien dėl to, kad ji, tapusi šalies vadove, greičiausiai dėl taikos tartųsi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. O tai karingai nusiteikusiems ukrainiečiams būtų pažeminimas.

Kol kas nėra žinoma, kurį kandidatą palaikys pats Kremliaus vadovas, tačiau viena aišku, kad kaip ir ankstesni Ukrainos rinkimai, taip ir šie neapsieis be Rusijos įsikišimo. Blogiausia, kad Kremlius prieš rinkimus gali mėginti destabilizuoti padėtį šalyje, suaktyvinti karinius veiksmus, mėginti užimti naujus Ukrainos regionus. Politikos ekspertai prognozuoja, kad panašaus pobūdžio suirutė šalyje gali prasidėti jau šį rudenį.



(Pabaiga)

Galerija: Ukraina

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---