„Santaka“ / Ežero vanduo į miesto kapines niekada netekėjo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-04-12 15:32

Dalinkitės:  


Šioje vietoje per pylime kadaise padarytą hidrotechninę įrangą vanduo iš ežero kanalu tekėdavo iki Šeimenos, kad papildytų per Vilkaviškį besidriekiančią upės vagą. Dabar įrenginys nebefunkcionuoja.

Autorės nuotr.


Ežero vanduo į miesto kapines niekada netekėjo

Eglė MIČIULIENĖ

Prieš kelias dešimtis metų per Vilkaviškio pakraštį išvedant kanalą siekta gerų tikslų: taip norėta pakelti per miestą tekančios Šeimenos vandens lygį. Deja, jau daug metų kanalas savo funkcijos nebeatlieka, o žmonėms, nežinantiems tikrosios įrenginio paskirties, dar ir sukelia nepagrįstų įtarimų.



Kodėl kaupiasi vanduo?

Neseniai į redakciją paskambinusi Vilkaviškio gyventoja prašė pasidomėti, kodėl „skęsta“ senosios Vilkaviškio kapinės. „Pernai per Vėlines guminių batų reikėjo iki kapų nueiti, žmonės stypčiojo pakraščiais, žengė ant betoninių bortelių, numynė pievutes. Dabar, pavasarį, ir vėl baisus dumblynas. Kiek pamenu, seniau ten sausiau būdavo. Gal koks vamzdis, drenažas užsikišo?.. Neseniai sutvarkė naująsias kapines, įrengė lietaus kanalizaciją, gal įmanoma ir čia kažką padaryti?“ – svarstė moteris.

Kitas tuo pačiu klausimu kreipęsis vilkaviškietis išdėstė ir kažkur girdėtą teoriją, kodėl kapinėse kaupiasi drėgmė. Esą Paežerių ežero šlaitus prieš porą metų taisiusi įmonė užbetonavo „kažkokį vamzdį“, dėl to seniau juo į ežerą nutekėdavęs vanduo dabar užsilaiko kapinėse.

Pakalbintas Paežerių ežero pakrantes atnaujinusios UAB „Mevilsta“ technikos direktorius Kęstutis Kielius labai nenustebo: panašų klausimą apie užbetonuotą vamzdį jis išgirdęs jau ne pirmą kartą.

„Taip, vamzdį mes užsandarinome, nors esant reikalui jį vėl būtų galima „paleisti“. Tačiau tas vamzdis, nuo jo išvestas kanalas ir kapinės – niekaip nesusiję dalykai. Iš tiesų viskas buvo atvirkščiai: tai ne iš kapinių vanduo anksčiau sutekėdavo į ežerą, o kažkada vanduo iš ežero kanalu bėgdavo į upę. Vėliau kanalui užsikimšus, vanduo dar šiek tiek prasisunkdavo ir situaciją prie kapų tiktai blogino. Dėl to, užsandarinat vamzdį ir „atkertant“ vandenį nuo ežero, buvo padaryta tik gero. Žinoma, niekas nieko savavališkai nedarė, viskas buvo numatyta projekte. Tačiau žmonės dabar jau nežino, kokia iš tikrųjų buvo to vamzdžio funkcija ir dėl ko beveik prieš keturiasdešimt metų nuo tos vietos buvo nutiestas kelių kilometrų ilgio kanalas, o tai – įdomi istorija“, – kalbėjo K. Kielius.



Planai buvo gražūs

Nuo Vilkaviškio važiuojant pro Paežerių ežerą Kybartų kryptimi yra supiltas pylimas, dabar jo link veda naujai pastatyti laipteliai. Jais užlipę ant pylimo ir atsidurtumėte toje vietoje, kur ežere yra minėtas prieš porą metų užbetonuotas vamzdis.

Šioje vietoje akivaizdžiai matyti, kad ežeras yra gerokai aukščiau nei kitapus pylimo išvestas dabar jau užžėlęs kanalas, tad vanduo iš ežero šioje vietoje gali tik ištekėti, o ne kilti iš griovio į ežerą.

Kanalo istorija siekia 1980-uosius metus, kai buvo suplanuota prie miesto priartinti Paežerių ežerą ir pakelti jo vandens lygį, tuo pačiu padidinant per Vilkaviškį tekančios Šeimenos vandeningumą.

Tai buvo grandiozinis projektas, kuriam skirta didžiulė pinigų suma. Tuo pačiu metu dar buvo valyta ir per miestą tekančios Šeimenos vaga, sutvirtinti upės šlaitai miesto centre.



Nustojo funkcionuoti

Vilkaviškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Rimas Janulevičius pasakojo, jog prieš keturis dešimtmečius ežere pakėlus vandens lygį, pylime buvo padarytas automatinis-mechaninis reguliatorius, vadinamasis „vienuolis“, kuris pakildavo kartu su ežero vandeniu ir praleisdavo vandenį į kanalą. Šis vingiuoja pro sodus, senąsias kapines, ties aplinkkeliu kerta Rimgaudo gatvę ir įteka į Vembrę ir į Šeimenos upelį.

Taigi pagal visus planus iš ežero atbėgęs vanduo turėjo maitinti Šeimeną, kad ji per miestą tekėtų gerokai sraunesnė.

„Tačiau pirmos bėdos prasidėjo tais pačiais sovietiniais laikais: įrenginiai gana greitai buvo užnešti ežero smėliu, dumblu. Iš pradžių dar bandyta viską valyti, bet naudos tebuvo trumpam. Palaipsniui kanalas nustojo funkcionuoti, tad vamzdis buvo užsandarintas smėlio maišais, o galiausiai, 2015 m. tvarkant ežero šlaitus, visai užbetonuotas“, – pasakojo R. Janulevičius.

Ne kartą skirtingoms valdžioms buvo atėjusi mintis kanalą valyti, bet tam reikėtų labai didelių investicijų. Bėda ta, kad dabar jau smarkiai užžėlęs, užsinešęs kanalas buvo išvestas mažu nuolydžiu, per durpynus, be to, darbus labai apsunkintų aplink išdalyti sodų bendrijų sklypai.



Kanalizacijos niekad nebuvo

Grįžtant prie kapinių temos, R. Janulevičius tik patvirtino K. Kieliaus žodžius, kad palikus vamzdį neužsandarintą ežero vanduo prasisunktų į užneštą kanalą ir kapai tik dar labiau „skęstų“.

O visa problema, anot jo, – drėgni metai. Tą patį kalbėjo ir Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas. Jo teigimu, Vilkaviškio kapinėse niekuomet nebuvo kanalizacijos, nevyko jokie statybos darbai, tad situacija per pastaruosius metus niekaip negalėjo pasikeisti.

„Taip, drėgna. Dar vakar apie žemesnes kapavietes balos telkšojo, o ir dabar einant žemyn batai smenga į dumblą kelis centimetrus. Bet jūs prisiminkite, kokie metai buvo – vasarą, rudenį, žiemą ištisai lijo. O čia dar ir gruntinis vanduo aukštai. Prakasa duobę per kastuvą – ir vanduo matosi“, – kalbėjo Vilkaviškio kapinių darbuotoja Gailutė Kutaitė.

Ypatingai šlapius metus pabrėžė ir UAB Vilkaviškio komunalinio ūkio direktorius Valentinas Gražulis.

„Šiuo metu dar ir įšalas iš žemės eina. Visa Kapų gatvės teritorija kenčia nuo drėgmės, naujai statomuose sklypuose vanduo telkšo. Bet ta problema tikrai buvo ir seniau. Puikiai atsimenu, kaip vieną žinomą žmogų laidojant teko mašina iš duobės vandenį siurbti ir dugną kloti šiaudais. Bet ką padaryti – nežinau, šiandien jokio sprendimo nėra. Tai – labai senos kapinės, vokiečiai jose pradėjo laidoti dar apie 1940-uosius, tad drenažų čia niekad nebuvo ir jų jau nebepadarysi. Tiesiog palaukime šiltesnio oro ir viskas apdžius“, – kalbėjo V. Gražulis.





Galerija: Kapinės





Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas