„Santaka“ / Didžiausia seniūnija turi kuo didžiuotis / Seniūnijų portretai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Seniūnijų portretai

Dalinkitės:  


Gintas Bakūnas sako, kad Alvito herbas tapo visos Šeimenos seniūnijos simboliu.

Autoriaus nuotr.


Didžiausia seniūnija turi kuo didžiuotis

Andrius GRYGELAITIS

Šįkart dėmesio centre – didžiausia mūsų krašto kaimiškoji seniūnija Šeimena.

Jos seniūnas Gintas BAKŪNAS prieš kelias savaites paminėjo garbingą sukaktį – seniūnavimo 20-metį.

– Kaip šiandien gyvena Jūsų vadovaujama seniūnija?

– Mūsų teritorija išsidėsčiusi aplink Vilkaviškio miestą. Turime 20 gyvenviečių, 60 kaimų, iš kurių dešimt jau nebegyvenami. Net 91 proc. seniūnijos ploto užima žemės ūkio naudmenos. Tai reiškia, kad žemės ūkis mūsų seniūnijoje yra pagrindinis žmonių pajamų šaltinis. Aišku, turime ir paslaugų sferą, čia veikia nemažai įmonių. Didžiausios iš jų – UAB „Mevilsta“ ir UAB „Art Glacio“. Mūsų seniūnijoje kuriasi ir naujos įmonės. Pavyzdžiui, pernai Serdokuose savo veiklą pradėjo LED šviestuvų ir jų komponentų surinkimu besiverčianti UAB „Baltled“. Ši įmonė renovavo senus kaimo kultūros namus, labai pagyvino aplinką.

Taip pat džiaugiamės, jog turime vienintelius rajone nevalstybinius Alvito šv. Kazimiero namus. Čia trijose šeimynose gyvena 24 globotiniai. Labai svarbu vaikams rodyti ir asmeninius teigiamus pavyzdžius, todėl jiems duodu savo nuosavos žemės, kurioje jie patys sau užsiaugina daržovių, patys turi jomis rūpintis, mato, kaip sunkiai ant stalo atkeliauja duona. Šie vaikai lanko Alvito pagrindinę mokyklą, kuri, deja, jau liko vienintelė ugdymo įstaiga mūsų seniūnijoje. Dar visai neseniai mokyklos buvo Klampučiuose ir Giedriuose. Džiaugiamės, kad turime daugiausiai rajone bendruomenių ir seniūnaitijų – po 14. Tai mūsų tvirti socialiniai pagalbininkai, sprendžiant įvairius gyventojams rūpimus klausimus.

– O kokie tie klausimai? Ar daug problemų yra seniūnijoje?

– Dažnai į mus gyventojai kreipiasi įprastais klausimais: prašydami išduoti šeimos sudėčių pažymas ar atlikti notarinius veiksmus. Vis dėlto nemažai problemų sprendžiame nuvykę tiesiogiai pas žmones. Ypač dažnai tenka aiškintis kaimynų nesutarimus, atrodytų, dėl nereikšmingų smulkmenų: ne vietoje augančio medžio, palaidų šunų ar nenušienauto griovio.

Seniūnijoje daug dėmesio reikalauja kelių priežiūra. Pavyzdžiui, pernai lietus trukdė ne tik ūkininkams, bet ir mums, nes kelių būklė dar labiau pablogėjo. Iš viso turime 139 km kelių, iš kurių asfalto danga padengti tik kiek daugiau nei 34 proc. Likę yra žvyrkeliai.

Bene naujausias mūsų rūpestis – Alvito bažnyčios statybos. Pats esu pastoracinės tarybos vicepirmininkas, tad šios problemos man nesvetimos. Dar 2009 m. prasidėjusias statybas atnaujinome tik prieš kelias savaites, kovo 13 d. Šiemet iki rudens turėtų būti baigtos naujos bažnyčios sienos bei stogas.

– Seniūnijoje turite dviejų žymių poetų tėviškes. Ar jų priežiūrai reikia skirti papildomą dėmesį?

– Labai džiaugiamės, jog iš mažo Kiršų kaimelio išaugo tokios dvi asmenybės, kaip Salomėja Nėris ir Kazys Bradūnas. Juokaujame, kad juos skyrė tik keleri metai ir Širvintos upelis. Žiūrint iš vienos tėviškės, gerai matoma ir kita. Šiandien abi šios teritorijos tvarkomos, gausiai lankomos turistų. Labai iniciatyvi yra Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. Jos dėka tėčio tėviškė tapo dar patrauklesnė. Čia pastatyti mūsų skulptoriaus Raimundo Blažaičio sukurti vartai, kryžius. Pernai, minint poeto šimto metų gimimo sukaktį, sodybvietėje vyko poezijos skaitymai. Sutvarkius šią vietą, dabar čia lankosi daug vaikų, vyksta įvairios edukacinės programos. Džiaugiamės, jog praėję metai buvo paskelbti Kazio Bradūno metais. To labai siekėme ir mes, buvome kreipęsi net į Seimo narius.

Salomėjos Nėries gimtinę aptvarkome kiekvienais metais prieš Poezijos pavasario renginius. Šioje vietoje dabar gyvena poetės sūnaus žmona Laimutė Bučienė, kuri ir pati prižiūri aplinką.

Vis dėlto bene žymiausias mūsų seniūnijos objektas – ne šių poetų gimtinės, o Paežerių dvaras. Tai viso rajono pasididžiavimas. Džiaugiamės, kad jį turime.

Labai graži mūsų seniūnijos vieta – Lankeliškių bažnyčios šventorius. Ten stovi paminklas 1941 m. nužudytiems kunigams. Jį pastatė iš to krašto kilęs dailininkas Algirdas Žiugžda. Kartu su pastoracine taryba ir tikinčiųjų bendruomene senosios bažnyčios vietoje pastatėme ir kryžių bei vartus. Džiaugiuosi, kad šia parapija anksčiau rūpinosi pastoracinės tarybos vicepirmininkas Kazys Rudzevičius, o dabar šią veiklą tęsia jo sūnus Laimutis. 2015 metais užkonservavome senosios bažnyčios sienas. Apskritai, Lankeliškiuose sklando labai gera aura, ten atvyksta svečių iš įvairių Lietuvos kampelių, net baikeriai ne kartą buvo užsukę.

– Kovo 9 d. suėjo 20 metų, kai esate Šeimenos seniūnijos seniūnas. Kaip prabėgo šis laikas? Ar pasikeitė žmonės, jų problemos?

– Pats esu kilęs iš Alvito, todėl man pasisekė, kad gavau galimybę dirbti tėviškėje. Manau, jog per dvidešimtmetį pasikeitė ne tik žmonių kartos. Viskas, kas kito, tikriausiai kito į gerą pusę. Gyvenvietės išgražėjo, gatvėse įrengti apšvietimai, kaimuose net šaligatviai atsirado. Vis dėlto didžiausias viso to nuopelnas tenka patiems žmonėms.

2003 metais buvau pirmasis agitatorius, raginantis kurti bendruomenes, vėliau žmonės patys įsisuko į šį ratą. Dabar būtų net sunku suskaičiuoti, kiek per tuos metus parašyta projektų, kiek pritraukta lėšų.

Per dvidešimt darbo metų daug dėmesio skyriau kapinių priežiūrai. Teko šalinti medžius, tverti tvoras. Tuomet net girdėjau tokių kalbų, kad jeigu seniūnas rūpinasi kapinėmis, jis rūpinsis ir žmonėmis.

Tikrai ne visi gyventojai turi darbus, o pajamų visiems labai reikia. Pernai bendradarbiaudami su darbo birža per Užimtumo didinimo programą porai mėnesių įdarbinome 25 žmones, šiemet ketiname į pagalbą pasitelkti 20 asmenų. Bet yra viena bėda: seniau trūko darbo įrankių, o dabar, kai jų trūkumo jau nejaučiame, nėra norinčių ir galinčių dirbti žmonių. Sodybos kaimuose tuštėja. Tiesa, reikia pripažinti, kad padėtis nėra visiškai beviltiška. Pavyzdžiui, į Paežerius atsikelia nemažai jaunų šeimų. Joms ši vieta labai patraukli.

Pastebėjau, jog šiais laikais vis dažniau prireikia socialinių paslaugų. Visuomenė sensta, daug jaunų šeimų išvyksta į užsienį, čia palikdami senus savo tėvus. Jais kažkam reikia pasirūpinti. Tiesa, ne visada tokie žmonės prašo pagalbos. Jiems neretai trūksta paprasčiausio bendravimo.

– Esate kaimiška seniūnija, o patalpos įsikūrusios Vilkaviškyje. Ar tai nesukelia gyventojams papildomų rūpesčių?

– Manau, kad ne. Visa mūsų seniūnija įsikūrusi aplink Vilkaviškį, tad žmonėms čia atvykti yra patogiausia. Kažkada buvo svarstymų seniūnijos patalpas perkelti į Karalių kaimo bendruomenės namus, tačiau manau, jog tai nebūtų pati geriausia išeitis.

– Kokie artimiausi Jūsų planai?

– Šiais metais vėl grįšime prie kapinių tvarkymo. Norime segmentine tvora aptverti Stirniškių civilines kapines, nes dabartinė tvora – apverktinos būklės. Tuoj prasidės žolės pjovimo darbai – turime per 50 hektarų šienaujamų plotų. Aišku, vieni patys to padaryti nespėjame, tad į pagalbą kartais tenka pasitelkti ir UAB Vilkaviškio komunalinio ūkio darbuotojus.

Kasdieninių darbų išties netrūksta. Pavyzdžiui, pernai Giedriuose bei Didžiuosiuose Šelviuose genėjome medžių šakas, kad šios netrukdytų elektros laidams, padėjome Alvito bendruomenės namams pasikeisti grindis ir sceną. Neabejoju, jog nemažai darbų laukia ir šiais metais.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas