„Santaka“ / Patarimai, kaip nešvaistyti maisto / Naudinga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

Dalinkitės:  


Patarimai, kaip nešvaistyti maisto


Daugelio iš mūsų namuose nemažą šiukšlių dėžės turinio dalį sudaro maisto atliekos. Lengva ranka išmetame ir tuos produktus, kurie yra dar tinkami vartoti, nes tiesiog jų buvome prisipirkę per daug. Tai atrodo visai normalu ir retai susimastome, kad elgiamės neatsakingai.

Maisto švaistymas tampa vis rimtesne problema visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje. Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 88 mln. tonų arba vidutiniškai 173 kg vienam gyventojui. Lietuva iš visų ES šalių yra 19-oje vietoje pagal išmetamo maisto kiekį, kuris siekia 119 kg vienam žmogui.

Tai reiškia, kad be reikalo eikvojame ne tik maisto produktus, bet ir jų gamybos metu sunaudotus sparčiai senkančius gamtos išteklius: žemę, vandenį, energiją, žaliavas. Vien tik 1 kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama 15 400 litrų vandens, 1 kilogramui duonos, kuri yra vienas iš dažniausiai išmetamų produktų, – 1827 litrai.

Milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūdamos išskiria anglies dioksidą ir ypatingai nuodingas metano dujas. Dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4, 5 kg CO₂. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos skatina klimato atšilimą ir atneša žmonėms didelių bėdų, o užteršta aplinka kenkia sveikatai.


Taigi, verta taupiai vartoti maistą – išleisite mažiau pinigų, rūpinsitės savo ir kitų sveikata, saugosite gamtą.

Planuokite, ką pirksite

Norėdami tausiai vartoti maistą, turėtumėte laikytis keleto paprastų taisyklių. Neverta į parduotuvę užsukti kasdien, geriau tai daryti kartą per savaitę. Sudarykite savaitės valgiaraštį, susirašykite reikiamus produktus ir jų kiekius į sąrašą. Eikite į parduotuvę apsipirkti tik su pirkinių sąrašu ir jo laikykitės, nepirkite nereikalingų produktų, kurie liks nesuvartoti ir atsidurs šiukšlyne.

Nesusiviliokite akcijomis

Ypač venkite pirkti tuos produktus, kurių stengiatės nevartoti arba nemokate pagaminti. Iš vėžių gali išmušti ir siūloma galimybė nusipirkti didesnį kažkurio produkto kiekį už mažesnę kainą. Apsvarstykite, ar taip tikrai sutaupysite, ypač, jei tai produktas, kuris jūsų šeimoje nėra labai mėgstamas, jei jo galiojimo terminas trumpas. Tikėtina, kad jis nukeliaus į šiukšlių dėžę. Taigi laikykitės susidaryto produktų sąrašo ir pirkite įprastinius maisto kiekius.
Milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūdamos išskiria anglies dioksidą ir ypatingai nuodingas metano dujas.


Kas yra šaldytuve?

Prieš eidami apsipirkti, patikrinkite, kokių produktų dar yra jūsų šaldytuve. Gal užmiršote, kad dar turite grietinės ar pieno ir parduotuvėje jų nusipirksite dar. Pažiūrėkite ir į maisto spinteles, kur sudėtos kruopos, makaronai, sausi pusryčiai, čia galite aptikti seniai pamirštų „lobių“.

Gaminkite saikingai, kontroliuokite porcijas

Jūs tikriausiai puikiai žinote, kiek maždaug suvalgo jūsų šeimos nariai. Jei esate tik dviejų asmenų šeima, neprivirkite didelių puodų, kaip visai kompanijai. Taip pat svarbi porcijų dydžio kontrolė. Į lėkštę dėkite maisto tiek, kiek tas šeimos narys paprastai suvalgo, neprikraukite kalno su kaupu, nes pusę jo teks išmesti.

Taupyti padės šaldiklis

Jei pagaminote per daug maisto ir visko nesuvalgėte, neišmeskite to, kas liko. Likučius galima užšaldyti ir pasidaryti atsargų vėlesniam vartojimui. Jei patys auginate uogas, vaisius ir daržoves, tikriausiai nuėmę derlių visko nespėjate suvalgyti. Išgelbėkite juos nuo šiukšlių dėžės – užšaldykite ir galėsite skanauti visus metus.


Suvartokite likučius

Gali būti, kad nepavyko tiksliai apskaičiuoti gaminamo maisto kiekio ir po pietų ar vakarienės liko bulvių, kruopų ar varškės. Iš jų kitai dienai galima pagaminti puikių patiekalų, tik šeimininkei reikia pasitelkti savo kūrybingumą, ar tiesiog panaršyti internete ir paieškoti naujų receptų.



Publikuota: 2018-04-11 10:19:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai