„Santaka“ / Gamtoje turime elgtis taip, lyg būtume svečiuose / Aplinkosauga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aplinkosauga

Dalinkitės:  



Gamtoje turime elgtis taip, lyg būtume svečiuose


„Man patinka švara ir tvarka ne tik namuose, bet ir gamtoje“, – nedaugžodžiauja Lietuvos disko metikas, 2017 metų pasaulio čempionas Andrius Gudžius.

Žinomas sportininkas prisipažįsta, kad jis labai mėgsta savo laisvalaikį leisti gamtoje. Jeigu, grybaudamas miške ar žvejodamas prie vandens telkinio jis netikėtai aptinka išmestus butelius ar kitokias šiukšles, tiesiog negali ramiai praeiti pro šalį ir apsimesti, kad viskas gerai.

Ir ką darote tokiu atveju?

Ieškau būdų, kaip visa tai pašalinti. Kartais tenka tokį radinį susikrauti į savo automobilį ir išsivežti. Tuomet šiukšlės keliauja į artimiausius šiukšlių konteinerius ar būna nugabentos į tam specialiai skirtas vietas. Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių, kurie nesuvokia, jog į aplinką neatsakingai išmestos šiukšlės daro didelę žalą ne tik mūsų gamtai, bet ir joje gyvenantiems gyvūnams bei paukščiams.

Kodėl manote, kad reikėtų viską pradėti nuo savęs ir savo šeimos?

Man labai svarbu, kokiame pasaulyje gyvename mes ir kokioje Žemėje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Man dar svarbiau, kaip mūsų vaikai rūpinasi pasauliu, kuriame mes gyvename šiandien. Juk savo vaikams esame geriausias pavyzdys. Kaip elgiamės mes patys, taip elgiasi ir mūsų atžalos.


Labiausiai man kelia nuostabą, kad savo namuose – bute, name, sodyboje juk nebūname apsikuitę atliekomis ar įvairiausiomis šiukšlėmis. Stengiamės vienaip ar kitaip palaikyti tvarką. Tai kuo gamta, mus supanti aplinka skiriasi nuo mūsų namų? Ir į svečius atėję, juk nemetame nereikalingų daiktų, maisto likučių ar kitų atliekų bet kur, kur mums patogu ar norisi. Turime suprasti, kad šioje Žemėje mes – žmonės esame tik laikini svečiai. Tai kodėl elgiamės taip, lyg visa tai amžiams priklausytų mums?

Kaip savo namų aplinkoje tvarkotės su atliekomis?

– Labai džiaugiuosi, kad prieš keletą metų atsirado galimybė rūšiuoti atliekas. Kadangi su šeima gyvename ne pačiame Kaune, tai keletą metų neturėjome šalia namų rūšiavimui skirtų konteinerių ir iki jų tekdavo nemažą atstumą nukulniuoti. Ir kai rūšiavimui skirti konteineriai pagaliau atsirado, net nekilo mintis elgtis kitaip. Iki šiol nesugalvoju jokios priežasties, kodėl nereikėtų rūšiuoti besikaupiančių atliekų.

O kaip elgiasi Jūsų mažieji?

Mūsų vaikams atliekų rūšiavimas – įprastas procesas, nors sūnui greitai bus tik 7, o dukrai 4 metai. Namuose turime kelias šiukšlių dėžes, kiekviena skirta tam tikros rūšies atliekoms. Ir visiems šeimos nariams yra aišku, kokią atlieką, į kurią šiukšlių dėžę reikia mesti.


Kaip savo šeimoje skatinate atsakingą vartojimą?

Šeimoje skatiname dalintis viskuo, ką turime. Su žmona esame įsitikinę, kad jeigu namuose yra visko per daug, tai vaikai neišmoks būti draugiškais ir vertinti turimą daiktą. Todėl visko, ko reikia namų buičiai ir ūkiui prižiūrėti, vaikų auginimui, turime saikingai. Be abejo, tiek sūnus, tiek dukra turi savų asmeninių daiktų, juk berniukų ir mergaičių poreikiai šiek tiek skiriasi, bet nemažai jiems skirtų pirkinių yra bendro naudojimo – žaislai, mokymosi ir laisvalaikio priemonės.

Esate žinomas Lietuvos sportininkas, todėl daugelis gali galvoti, kad didelį dėmesį skiriate pirkiniams – drabužiams, buitinei technikai, baldams. Ir turbūt dažnai šiuos daiktus keičiate. Ar tikrai taip yra?

Tikrai nesivaikome naujausių madų ir nelekiame į prekybos centrą pirkti tą sezoną madingų drabužių. Su apranga mūsų šeimoje yra labai paprasta, nes mums visų pirma svarbu, kad daiktas būtų pratiškas ir patogus. Jeigu darbužis gerai atlieka savo funkciją, tai jis tarnauja mums tol, kol tampa estetiškai nepatrauklus arba kaip sakoma, būna jau gėda išeiti į žmones. Bet ir tokio rūbo nemetame lauk, jį dėvime namuose, tada negaila jį supurvinti, įplėšti dirbant darže, grybaujant miške ar žvejojant. O kai drabužis jau visiškai nusidėvi ar nebepataisomai suplyšta – tuomet tenka su juo atsisveikinti.


Su buityje naudojamais daiktais elgiamės lygiai taip pat. Naudojame juos tol, kol jie veikia ir kokybiškai tarnauja. Jeigu kokiam prietaisui sugedus, jau neapsimoka jo taisyti, tada perkame naują. Bet senojo ir nereikalingo daikto į sąvartyną nemetame. Vežame į metalo supirktuvę, į įmones, kurios superka senus prietaisus ir paskui juos perdirba. Galų gale, sugedusį prietaisą su malonumu atiduodame kokiam nagingam žmogui, kuris gali jį susitaisyti arba paversti kitos paskirties daiktu,

Kaip tik visai neseniai pirmą kartą namuose atnaujinome didžiąją dalį baldų ir buities įrangos, o senųjų nenorėjome lengva ranka išmesti, tai juos tiesiog atidavėme tiems, kuriems jų reikėjo. Taip buvau auklėtas aš, taip dabar auklėjame ir savo vaikus, kad jeigu daiktas man yra nebenaudingas, tai nereiškia, kad jo nereikia kitam. Tad kodėl jo nepadovanojus, neturint minčių iš to uždirbti.

Esate Aplinkos ministerijos projekto „Darnūs namai“ ambasadorius. Šis projektas skatina visuomenę atsakingai vartoti. Ar tikite, kad gerieji pavyzdžiai užkrečia ir padeda skatinti žmonių sąmoningumą?

Man labai džiugu, kad galiu prisidėti prie visuomenės informavimo, skatinimo švariau gyventi, prižiūrėti savo aplinką, stengtis rūšiuoti atliekas ir dalintis nereikalingais savo daiktais. Mano asmeniniai pavyzdžiai labai gyvenimiški ir paprasti. Taip elgtis galėtų kiekvienas. Juk tam, kad būtume draugiški aplinkai ir savo namams, nereikia verstis per galvą, tam skirti daug laiko. Ir žinojimas, kad mano asmeninė patirtis gali būti paskata kažkam keisti savo įpročius, dėl to į gamtą pateks bent keliomis šiukšlėmis mažiau – didelis laimėjimas ir pergalė.







Publikuota: 2018-04-06 11:29:35

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai