|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2006-11-23 09:18
|
|
|
Milžiniškais tempais ekonomiškai stiprėjančios Kinija, Indija ar Malaizija sparčiai vejasi Europą. Auganti šių šalių įtaka jaučiama ir Lietuvos žmonių gyvenime. Nors Europos Sąjunga (ES) įvairiomis priemonėmis stengiasi apsaugoti bendrijos rinką, mūsų parduotuvėse vis dažniau galima nusipirkti Azijos šalyse pagamintos pigesnės, tačiau ne visada kokybiškos produkcijos. Ieškodama priešnuodžių ir konkurencinio pranašumo ne tik prieš tradicinius prekybos konkurentus, bet ir prieš sparčiai augančius naujuosius gigantus, ES parengė Europos ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo strategiją, pavadintą Lisabonos strategija.
Nauja reformų kryptis
Prieš šešerius metus Portugalijos sostinėje Lisabonoje Europos vadovų taryba iškėlė strateginį ES tikslą – iki 2010 metų sukurti pasaulyje konkurencingiausią ir dinamiškiausią ekonomiką, pajėgią užtikrinti užimtumą bei socialinę gerovę. Politinių gairių rinkinys buvo simboliškai pavadintas Lisabonos strategija.
Šia strategija siekiama paskatinti tolygų Europos ekonomikos augimą ir užtikrinti užimtumo didėjimą regione. Tikimasi, kad strategija padės ES tapti konkurencingu ir dinamišku pasaulio regionu. Ūkio ministerijos sekretorės Linos Domarkienės teigimu, nacionalinės Lisabonos strategijos programos sukūrimas – itin svarbus mūsų šaliai. „Lisabonos strategiją, kitaip dar vadinamą Nacionaline reformų programa, sąlygiškai galima laikyti „skėtine strategija“, apimančia verslą, investicijas, energetiką, paslaugų sektorių problemas. Tačiau visos po Lisabonos „skėčiu“ patenkančios strategijos suvedamos į du pagrindinius siekius: bendrą ekonomikos augimą ir užimtumo didinimą“, – sakė Lina Domarkienė.
Socialinio dialogo
principas
Ūkio ministerija yra paskirta atsakinga už Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinavimą Lietuvoje ir ryšius su Europos Sąjungos institucijomis Lisabonos strategijos klausimais. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą prižiūri ir atnaujina speciali priežiūros komisija, kuri sprendimus priimančioms valstybės institucijoms teikia pasiūlymus, susijusius su Lisabonos strategijos korekcijomis.
Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa sudaryta iš trijų pagrindinių dalių (mikroekonomikos, makroekonomikos ir užimtumo politikos), už kurių įgyvendinimą atsakingos atitinkamai Ūkio, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į šį darbą įtraukti ir socialiniai bei ekonominiai partneriai, mokslininkai, valstybinių institucijų atstovai ir politikai. Sudarytos Tikslinės Lisabonos programos įgyvendinimo grupės iš visų šių sričių atstovų. Grupės jau pradėjo savo darbą. Išrinkti grupių vadovai ir jų pavaduotojai, grupių nariai aktyviai įsitraukė į darbą: susiskirstė į temines grupes, prisiėmė koordinuoti atitinkamų Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonių įgyvendinimą.
Pasak Ūkio ministerijos sekretorės, įgyvendinant programą svarbu išlaikyti balansą tarp valstybinio ir visuomeninio sektoriaus. „Džiaugiuosi, kad Lietuva, siekdama strategijoje užsibrėžtų tikslų, jau dirba tokiu – bendradarbiavimo – principu“, – sakė L.Domarkienė.
Mokslo ir verslo
bendradarbiavimo link
Lietuvai neblogai sekasi įgyvendinti Lisabonos strategijos nacionalinius uždavinius. „Esame užsibrėžę labai ambicingus tikslus. Nors nacionalinė reformų programa įgyvendinama dar tik pirmuosius metus, tačiau nuveikti darbai jau rodo kai kurių sričių pažangą. Daugelis priemonių turi būti įgyvendintos per kelerius metus, todėl realūs darbai ir jų rezultatai išryškės po kurio laiko. Tačiau Europos Komisijos ekspertų pateikti tarpiniai šalies pažangos vertinimai yra teigiami“, – sakė Ūkio ministerijos Lisabonos strategijos skyriaus vedėja Jurga Daniūnaitė.
Mikroekonominės politikos prioritetas 2005–2008 m. – Lietuvos įmonių konkurencingumo skatinimas. Šiuo tikslu rengiamos šalies raidos programos, numatomos galimybės ir būdai stiprinti verslo ir mokslo santykius, užtikrinti mokslo pažangos ir inovacijų pritaikymą pramonėje.
Ūkio ministerijos užsakymu šiuo metu atliekamo taikomojo mokslinio tyrimo darbo „Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas“ gautų rezultatų pagrindu bus formuojamos pagrindinės šalies ūkio proveržio kryptys ir rengiamos nacionalinės kompleksinės programos, kurios padės skatinti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei kelti ekonominį našumą.
Ūkio ministerija koordinuoja ir remia nacionalinių technologijų platformų kūrimosi bei jungimosi į Europos technologijų platformas procesus. Tai padės užtikrinti ilgalaikį verslo ir mokslo bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, naujų technologijų kūrimo ir pritaikymo srityse. Iki 2006 m. rugsėjo buvo sukurtos 24 nacionalinės technologijų platformos. „Ūkio ministerija, įgyvendindama vieną iš Lisabonos strategijos priemonių, susijusių su technologinių platformų iniciatyvomis, atvėrė ir finansiškai parėmė galimybes įvairiuose sektoriuose mokslo ir verslo potencialui jungtis į nacionalines technologijų platformas, kurti savo šakų strategijas, įsilieti į europines technologijų platformas, įžvelgti savo veiklos perspektyvas ir bendradarbiavimo naudą “, – kalbėjo sekretorė L.Domarkienė.
Valstybės institucijos siekia sudaryti sąlygas mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimui. Vienas iš bendradarbiavimo būdų – žinių branduolių (slėnių) formavimas, kai vienoje vietoje veikia mokslo institucijos ir verslo įmonės, tenkinančios abipusius poreikius ir dirbančios integruotai. Toks integravimo procesas turėtų duoti didesnę naudą nei integravimas pasirinktinai remiant atskirus inovacinius projektus ar įmones. „Diskusija šiuo klausimu įgauna vis didesnį pagreitį“, – sakė ministerijos sekretorė L.Domarkienė.
Be to, Ūkio ministerijos iniciatyva šiuo metu atliekamas pirmas klasterizacijos žemėlapio rengimo etapas. Pasak Pramonės ir verslo departamento direktoriaus pavaduotojos Violetos Viršilo, klasterių žemėlapis leis aiškiai pamatyti nacionalinio ūkio struktūrą įvairiais aspektais, nustatyti tendencijas sektorių bei regionų lygmeniu, taip pat išryškinti galimus prioritetus ir augimo kryptis.
Klasterizacijos procesai prasidėjo ir privataus sektoriaus iniciatyva jau formuojasi medienos, maisto ūkio, naujųjų medžiagų, statybos ir sudėtingų sistemų vadybos klasteriai.
Verslo naštos mažinimas
Be mokslo pažangos ir inovacijų skatinimo, įgyvendinant nacionalinę Lisabonos strategiją ir stiprinant nacionalinės pramonės konkurencingumą yra parengta ir kitų priemonių: Investicijų skatinimo programos projektas, taip pat administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodika. Remiantis šia metodika, 2006 m. jau įvertintas specifinis kaimo turizmo ir restoranų, valgyklų ir barų verslo teisinis reglamentavimas. „Atlikto darbo pagrindu bus įgyvendintos priemonės, kurios supaprastins minėtų verslo sričių teisinį reglamentavimą. Be to, ateityje planuojama peržiūrėti ir kitų veiklos sričių teisinį reglamentavimą, kad būtų sumažinta administracinė našta verslui“, – sakė V.Viršilo.
Kuriant mažoms ir vidutinėms įmonėms palankią verslo aplinką šiais metais sukurta reikalinga teisinė bazė ir smulkiesiems verslininkams pradėti teikti mikrokreditai. Taip pat rengiamasi įgyvendinti naujus finansinius instrumentus, pvz., skatinti rizikos kapitalo investicijas.
Energetinis saugumas
Orientuojantis į efektyvią ir integruotą ES energetikos politiką ir tobulinant energetikos infrastruktūrą, parengtas Nacionalinės energetikos strategijos projektas. Šių metų rugsėjį pasirašytas Ketinimų protokolas dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo bei bendradarbiavimo plėtojant energetikos pramonę. Be to, AB „Lietuvos energija“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią pradėta Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo galimybių studija, įvertinsianti visus techninius ir ekonominius tokio projekto aspektus. Šią studiją planuojama baigti 2007 m.
Pažangos tęstinumas
Spalio mėnesį Lietuvos Vyriausybė ir Seimo Europos reikalų komitetas pritarė Ūkio ministerijos parengtai Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos metinei pažangos ataskaitai. Šiuo metu ji yra pristatyta Europos Komisijai (EK) ir laukiama rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų įgyvendinant nacionalinę Lisabonos strategiją. „Planuojama, kad EK šią informaciją pateiks sausio mėnesį ir tuomet atsižvelgus į išsakytas mintis bus galima tęsti užsibrėžtus darbus“, – sakė Ūkio ministerijos Lisabonos strategijos skyriaus vedėja J.Daniūnaitė.
Ramunė AUŠRAUSKAITĖ
Užsk.14467
Milžiniškais tempais ekonomiškai stiprėjančios Kinija, Indija ar Malaizija sparčiai vejasi Europą. Auganti šių šalių įtaka jaučiama ir Lietuvos žmonių gyvenime. Nors Europos Sąjunga (ES) įvairiomis priemonėmis stengiasi apsaugoti bendrijos rinką, mūsų parduotuvėse vis dažniau galima nusipirkti Azijos šalyse pagamintos pigesnės, tačiau ne visada kokybiškos produkcijos. Ieškodama priešnuodžių ir konkurencinio pranašumo ne tik prieš tradicinius prekybos konkurentus, bet ir prieš sparčiai augančius naujuosius gigantus, ES parengė Europos ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo strategiją, pavadintą Lisabonos strategija. |
Prieš šešerius metus Portugalijos sostinėje Lisabonoje Europos vadovų taryba iškėlė strateginį ES tikslą – iki 2010 metų sukurti pasaulyje konkurencingiausią ir dinamiškiausią ekonomiką, pajėgią užtikrinti užimtumą bei socialinę gerovę. Politinių gairių rinkinys buvo simboliškai pavadintas Lisabonos strategija.
Šia strategija siekiama paskatinti tolygų Europos ekonomikos augimą ir užtikrinti užimtumo didėjimą regione. Tikimasi, kad strategija padės ES tapti konkurencingu ir dinamišku pasaulio regionu. Ūkio ministerijos sekretorės Linos Domarkienės teigimu, nacionalinės Lisabonos strategijos programos sukūrimas – itin svarbus mūsų šaliai. „Lisabonos strategiją, kitaip dar vadinamą Nacionaline reformų programa, sąlygiškai galima laikyti „skėtine strategija“, apimančia verslą, investicijas, energetiką, paslaugų sektorių problemas. Tačiau visos po Lisabonos „skėčiu“ patenkančios strategijos suvedamos į du pagrindinius siekius: bendrą ekonomikos augimą ir užimtumo didinimą“, – sakė Lina Domarkienė.
Ūkio ministerija yra paskirta atsakinga už Lisabonos strategijos įgyvendinimo koordinavimą Lietuvoje ir ryšius su Europos Sąjungos institucijomis Lisabonos strategijos klausimais. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą prižiūri ir atnaujina speciali priežiūros komisija, kuri sprendimus priimančioms valstybės institucijoms teikia pasiūlymus, susijusius su Lisabonos strategijos korekcijomis.
Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa sudaryta iš trijų pagrindinių dalių (mikroekonomikos, makroekonomikos ir užimtumo politikos), už kurių įgyvendinimą atsakingos atitinkamai Ūkio, Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į šį darbą įtraukti ir socialiniai bei ekonominiai partneriai, mokslininkai, valstybinių institucijų atstovai ir politikai. Sudarytos Tikslinės Lisabonos programos įgyvendinimo grupės iš visų šių sričių atstovų. Grupės jau pradėjo savo darbą. Išrinkti grupių vadovai ir jų pavaduotojai, grupių nariai aktyviai įsitraukė į darbą: susiskirstė į temines grupes, prisiėmė koordinuoti atitinkamų Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonių įgyvendinimą.
Pasak Ūkio ministerijos sekretorės, įgyvendinant programą svarbu išlaikyti balansą tarp valstybinio ir visuomeninio sektoriaus. „Džiaugiuosi, kad Lietuva, siekdama strategijoje užsibrėžtų tikslų, jau dirba tokiu – bendradarbiavimo – principu“, – sakė L.Domarkienė.
Lietuvai neblogai sekasi įgyvendinti Lisabonos strategijos nacionalinius uždavinius. „Esame užsibrėžę labai ambicingus tikslus. Nors nacionalinė reformų programa įgyvendinama dar tik pirmuosius metus, tačiau nuveikti darbai jau rodo kai kurių sričių pažangą. Daugelis priemonių turi būti įgyvendintos per kelerius metus, todėl realūs darbai ir jų rezultatai išryškės po kurio laiko. Tačiau Europos Komisijos ekspertų pateikti tarpiniai šalies pažangos vertinimai yra teigiami“, – sakė Ūkio ministerijos Lisabonos strategijos skyriaus vedėja Jurga Daniūnaitė.
Mikroekonominės politikos prioritetas 2005–2008 m. – Lietuvos įmonių konkurencingumo skatinimas. Šiuo tikslu rengiamos šalies raidos programos, numatomos galimybės ir būdai stiprinti verslo ir mokslo santykius, užtikrinti mokslo pažangos ir inovacijų pritaikymą pramonėje.
Ūkio ministerijos užsakymu šiuo metu atliekamo taikomojo mokslinio tyrimo darbo „Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas“ gautų rezultatų pagrindu bus formuojamos pagrindinės šalies ūkio proveržio kryptys ir rengiamos nacionalinės kompleksinės programos, kurios padės skatinti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą bei kelti ekonominį našumą.
Ūkio ministerija koordinuoja ir remia nacionalinių technologijų platformų kūrimosi bei jungimosi į Europos technologijų platformas procesus. Tai padės užtikrinti ilgalaikį verslo ir mokslo bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, naujų technologijų kūrimo ir pritaikymo srityse. Iki 2006 m. rugsėjo buvo sukurtos 24 nacionalinės technologijų platformos. „Ūkio ministerija, įgyvendindama vieną iš Lisabonos strategijos priemonių, susijusių su technologinių platformų iniciatyvomis, atvėrė ir finansiškai parėmė galimybes įvairiuose sektoriuose mokslo ir verslo potencialui jungtis į nacionalines technologijų platformas, kurti savo šakų strategijas, įsilieti į europines technologijų platformas, įžvelgti savo veiklos perspektyvas ir bendradarbiavimo naudą “, – kalbėjo sekretorė L.Domarkienė.
Valstybės institucijos siekia sudaryti sąlygas mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimui. Vienas iš bendradarbiavimo būdų – žinių branduolių (slėnių) formavimas, kai vienoje vietoje veikia mokslo institucijos ir verslo įmonės, tenkinančios abipusius poreikius ir dirbančios integruotai. Toks integravimo procesas turėtų duoti didesnę naudą nei integravimas pasirinktinai remiant atskirus inovacinius projektus ar įmones. „Diskusija šiuo klausimu įgauna vis didesnį pagreitį“, – sakė ministerijos sekretorė L.Domarkienė.
Be to, Ūkio ministerijos iniciatyva šiuo metu atliekamas pirmas klasterizacijos žemėlapio rengimo etapas. Pasak Pramonės ir verslo departamento direktoriaus pavaduotojos Violetos Viršilo, klasterių žemėlapis leis aiškiai pamatyti nacionalinio ūkio struktūrą įvairiais aspektais, nustatyti tendencijas sektorių bei regionų lygmeniu, taip pat išryškinti galimus prioritetus ir augimo kryptis.
Klasterizacijos procesai prasidėjo ir privataus sektoriaus iniciatyva jau formuojasi medienos, maisto ūkio, naujųjų medžiagų, statybos ir sudėtingų sistemų vadybos klasteriai.
Be mokslo pažangos ir inovacijų skatinimo, įgyvendinant nacionalinę Lisabonos strategiją ir stiprinant nacionalinės pramonės konkurencingumą yra parengta ir kitų priemonių: Investicijų skatinimo programos projektas, taip pat administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodika. Remiantis šia metodika, 2006 m. jau įvertintas specifinis kaimo turizmo ir restoranų, valgyklų ir barų verslo teisinis reglamentavimas. „Atlikto darbo pagrindu bus įgyvendintos priemonės, kurios supaprastins minėtų verslo sričių teisinį reglamentavimą. Be to, ateityje planuojama peržiūrėti ir kitų veiklos sričių teisinį reglamentavimą, kad būtų sumažinta administracinė našta verslui“, – sakė V.Viršilo.
Kuriant mažoms ir vidutinėms įmonėms palankią verslo aplinką šiais metais sukurta reikalinga teisinė bazė ir smulkiesiems verslininkams pradėti teikti mikrokreditai. Taip pat rengiamasi įgyvendinti naujus finansinius instrumentus, pvz., skatinti rizikos kapitalo investicijas.
Orientuojantis į efektyvią ir integruotą ES energetikos politiką ir tobulinant energetikos infrastruktūrą, parengtas Nacionalinės energetikos strategijos projektas. Šių metų rugsėjį pasirašytas Ketinimų protokolas dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros energetikos sistemų sujungimo bei bendradarbiavimo plėtojant energetikos pramonę. Be to, AB „Lietuvos energija“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnat“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią pradėta Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo galimybių studija, įvertinsianti visus techninius ir ekonominius tokio projekto aspektus. Šią studiją planuojama baigti 2007 m.
Spalio mėnesį Lietuvos Vyriausybė ir Seimo Europos reikalų komitetas pritarė Ūkio ministerijos parengtai Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos metinei pažangos ataskaitai. Šiuo metu ji yra pristatyta Europos Komisijai (EK) ir laukiama rekomendacijų dėl tolesnių veiksmų įgyvendinant nacionalinę Lisabonos strategiją. „Planuojama, kad EK šią informaciją pateiks sausio mėnesį ir tuomet atsižvelgus į išsakytas mintis bus galima tęsti užsibrėžtus darbus“, – sakė Ūkio ministerijos Lisabonos strategijos skyriaus vedėja J.Daniūnaitė.
Ramunė AUŠRAUSKAITĖ
Užsk.14467
Publikuota: 2006-11-23 09:18:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|