„Santaka“ / Gyvenimą padalijęs likimas pensionate atsilygina viltimi

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-11-23 09:12

Dalinkitės:  


Pats Juozas pinti iš vytelių nemoka, tad jam belieka grožėtis jų namus puošiančiais draugės Ekvelinos pynimais.

Autorės nuotr.


Gyvenimą padalijęs likimas pensionate atsilygina viltimi

Eglė KVIESULAITIENĖ

(Pabaiga. Spausdinta Nr. 130, 131)





Vieniši, su artimaisiais mažai bendraujantys ar jų iš viso neturintys Didvyžių pensionato gyventojai labiausiai ieško artumos. Čia, kaip ir anapus įstaigos sienų, verda gyvenimo aistros, kuriasi ir skiriasi šeimos. Apsisprendusiai kartu gyventi porai administracija skiria atskirą kambarį. Jame du artimais tapę žmonės kuria bendrą buitį.



Leokadija ir Arvydas

Leokadiją ir Arvydą suartino bendras požiūris į gyvenimą, interesai. Du pusamžiai žmonės pasakojo, jog susipažinę nuolat turėdavo apie ką pasišnekėti, pajuto artimą dvasinį ryšį, mat buvo panašaus išsilavinimo, tad ir nusprendė apsigyventi drauge. Leokadija baigusi dvi aukštąsias mokyklas – tuometinį Kauno politechnikos institutą ir aukštąją partinę mokyklą. Dar porą metų tuometiniame Leningrade studijavo dizainą. Paskutiniu metu moteris ir dirbo pagal pastarąją specialybę – kūrė modelius vienai drabužius gaminančiai firmai, siuvo pati.

Leokadija prisimena, kad pati siuvo tik prestižinius drabužius. Pas ją lankydavosi tuomet itin turtingomis ir galingomis laikytos parduotuvių vedėjos, įmonių direktorės, aukštas pareigas užimančių vyrų žmonos. Visą rūbų kolekciją Leokadija sukūrė poetei, žinomai politikei Daliai Teišerskytei. Grįžusi iš komandiruotės Londone, D.Teišerskytė užėjo pas Leokadiją į svečius padėkoti. Politikė gyrėsi, kad iš visos delegacijos buvo elegantiškiausia ir gražiausia. Tarp politikės ir jos buvusios siuvėjos ir dabar išlikęs ryšys. Garsi moteris kartais aplanko Leokadiją, atsiunčia jai pinigų.

Gana gerai Kaune žinoma rūbų modeliuotoja Leokadija tuomet gyveno su sūnumi nuosavame bute. Seniai su vyru išsiskyrusi moteris, prisiklausiusi reklamos ir pažįstamų pasakojimų, kaip lengvai galima uždirbti milijonus, susigundė ir užstatė savo būstą „Sekundės“ bankui. Tačiau uždirbti taip ir neteko. Netrukus, bankrutavus „Sekundei“, Leokadija liko be buto.

Į Lietuvą pradėjus keliauti pigiems drabužiams iš Kinijos bei Turkijos, bankrutavo ir siuvykla, kurioje dirbo Leokadija. Tai buvo dar vienas smūgis, kuris jautrios sielos moteriai trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus. Pašlijo nervai, teko gydytis. Gyventi nebebuvo kur. Moteris kreipėsi į socialinius darbuotojus ir atvyko gyventi į Didvyžius. Čia susipažino su Arvydu. Nors anksčiau buvo sutikusi ir daugiau vyrų, su kuriais bandė bendrai kurti gyvenimą, tačiau tik su Arvydu, kurį į pensionatą atginė panašus likimas, pasijuto laiminga.



Ekvelina ir Juozas

Linksmuolė Ekvelina pensionate gyvena jau septinti metai. Moteris nuolat bendrauja su savo vaikais, važiuoja pas juos į svečius. Bet į buvusius namus grįžti nenorėtų. Palikusi stikliuką pamėgusį ir dėl to nervus „suėdusį“ vyrą, moteris susikrovė krepšius ir pati atvyko į Didvyžius.

Jos draugas Juozas čia atvyko, anot jo, keliom „pėtnyčiom“ anksčiau. Gyvenęs Alytuje ir dirbęs šaltkalviu-suvirintoju, kenksmingomis sąlygomis taisęs mašinų akumuliatorius, Juozas spėja ten ir praradęs sveikatą. Paskutiniu metu vyras skundėsi skausmais viduriuose, diegė širdį, bet medikai jokios priežasties nerado. Juozas atvykdavo į ligoninę raižomas baisių skausmų, kol pagaliau paaiškėjo, kad skausmų priežastis – nervų liga.

Į Suvalkiją aplankyti tėčio atvyksta sūnus ir trys anūkai, kurių mažiausiajam – tik keli mėnesiai.

Gyventi kartu Ekvelina ir Juozas pradėjo tik prieš ketverius metus. Humoro jausmu apdovanotas vyras juokavo, kad jie ir dabar nelabai kartu begyveną, mat turi du kambarius. Kai apsipyksta, kiekvienas eina į savąjį. Teisybę sakant, butas juos ir suvedė. Kai reikėjo rinktis naujus kambarius daugiabutyje, Ekvelina pakalbino Juozą rinktis kambarius greta ir naudotis bendra virtuve bei kitomis bendro naudojimosi patalpomis. Mat Juozas nerūko, negeria, o Ekvelina tokio kaimyno ir norėjo. Greta gyvendami ir susigyveno į šeimą.

Ekvelina mėgsta pinti iš vytelių. Virtuvėje pristatyta pintų saldaininių, lėkštelių, vazų, gėlių, apipintų butelių. Pinti Ekvelina išmoko Didvyžiuose, dabar dalyvauja parodose, mugėse.



Janina ir Jonas

– Esu pensionato Gyventojų tarybos narys, – iškart prisistatė bene seniausiai pensionate gyvenantis Jonas.

Pusamžis vyras Didvyžiuose gyvena nuo pilnametystės. Čia dienas leido ir jo mama (dabar jau mirusi). Jos kapą kaimo kapinaitėse prižiūri sūnus su žmona. Jonas ir Janina – jau šešeri metai sukūrę šeimą, įforminę santuoką. Pensionate vyko ir jų vestuvės.

Jonas labai didžiuojasi savo žmona, kuri kuria eilėraščius, lipdo molio dirbinius, gražiai piešia, sportinėse varžybose ne kartą yra pelniusi prizines vietas. Janina valdiškuose namuose gyvena nuo kūdikystės. Mažutė dvejų metukų mergaitė pateko į Rokiškio kūdikių namus. Janina žino tik tiek, kad jos mama buvo nebylė ir mirė labai jauna. Į kūdikių namus mergaitė pateko dar mamai esant gyvai. Vėliau Janina augo Šiaulių vaikų namuose, Gelgaudiškio, Kybartų internatuose. Teko gyventi ir Ilguvos pensionate, kol prieš devynerius metus atsikraustė į Didvyžius. Janina sako tarsi jautusi, kad čia jos laukia antroji pusė – Jonas. Iš Ilguvos pensionato jos labai nenorėję išleisti, tačiau mergina veržte veržėsi.

Janina norėtų susirasti savo brolį, apie kurį žino labai nedaug: kad augo Klaipėdos vaikų namuose ir kad yra jaunesnis už ją. Žmonai talkina aktyvusis vyras, nuolat su pensionato Taryba vykstantis į įvairius renginius kituose šalies miestuose. Jonas jaučiasi labai laimingas – giria pensionato suteiktas gyvenimo sąlygas, darbuotojų rodomą dėmesį, o didžiausia laimė, anot jo, kad turi savo Janiną. Moteris taip pat patenkinta susiklosčiusiu likimu, nes turi gerą vyrą, su kuriuo niekada nesipyksta – paprasčiausiai tam nėra priežasčių.





Publikuota: 2006-11-23 09:12:24

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai