„Santaka“ / Senosios Vilkaviškio kapinės – atradimas turistams / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda pilnai įrengtą, suremontuotą 1 kambario butą su rūsiu Pilviškių g., Vilkaviškyje (2/5 aukštas). Tel. 8 625 50 615.
Galioja iki: 2018-11-15 09:19:44

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  



Senosios Vilkaviškio kapinės – atradimas turistams

Beklaidžiodama Suvalkijos dvarininkų keliais, atradau dar vieną netikėtą perliuką – senas Vilkaviškio miesto kapines.

Apsamanoję paminklai liudija, jog kapinės veikė nuo XIX a. Istorikų teigimu, čia galėjo būti laidojama ir iki XIX a. Kapinės tikrai galėtų tapti turistų lankomu objektu dėl vienos paprastos priežasties – jose prieš šimtą metų palaidoti ne tik lenkų dvarininkų palaikai, bet ir kiti žymūs šio krašto žmonės. Gaila, daug kapų jau sunyko... Tikrai nemaniau, kad gerai išsilaikęs dvarininkės kapas man sukels tiek daug klausimų. Mintis, kokį dvarą valdė Viktorija ir kuriai Romanovskių giminės šakai ji priklausė, nedavė ramybės. Buvo aiškus tik užrašas ant paminklinio akmens, kad tai dvarininkė (gal ji ištekėjo už to krašto dvarininko Ramanausko (lenk. Romanovskio ?) ). Neaišku, kuris Vilkaviškio apylinkių dvaras priklausė šiai giminei, jei dvarininkė atgulė amžino poilsio būtent čia...

Istoriniuose šaltiniuose Romanovskiai minim, i kaip sena bajorų giminė. Ramanauskai buvo paveldimo, karalių Piastrų dinastijos, herbo „Bozawola“ bajorai („Bozowolą“ naudojo 20 bajorų šeimų), šeimos pradininku laikomas Pranciškus Ramanauskas, gyv. XV a. (Franciszek Romanowski). Vienas žymiausių Ramanauskų – generolas leitenantas Valerijonas Mykalojus Ramanauskas (Romanovskis). V. M. Ramanauskas gimė 1856 m., gruodžio 12 d., dabartinio Kazlų Rūdos rajono apylinkėse, Adomo Aleksandro ir Juzefos (Kosarskos) Ramanauskų šeimoje. Valerijonas turėjo dvi seseris ir brolį. Dėl nežinomų priežasčių A. A. Ramanauskas parduoda savo dvarą ( Siraičių?) ir išvyksta gyventi į Kauną, ten mokytojavo iki išėjimo į pensiją...

Yra ir kita versija Romanovskių kilmės, kur istoriniuose šaltiniuose minima Dzienajevičių giminė: "Herbas "Kirvis" (Topor), giminės pravardė Ramanauskai (Romanowski). Tuhan-Baranovskis laikė juos paprastais nogajais, bet jis klydo, kadangi Dzienajevičiai yra nogajų genties kilmingos Bazorų giminės šaka. Jų protėviu buvo kilmingas Davlešas Kulzimanovičius Bazaras (Dawlesz Kulzimanowicz Bazar), kurio sūnus Dzianaja 1600 m. Kierdejaus liustracijoje žinomas kaip Bazorų dvaro Trakų paviete savininkas. Dzianajaus sūnus Romanas (nuo kurio Dzienajevičiai gavo pravardę Romanovski), kurio sūnūs Dzienajus ir Dovydas (1663 m. karališkosios kariuomenės totorių pulko chorunžas). Jų palikuonys: Samuelis ir Zofija. XVIII a.pab. Bazorų dvaro savininkas buvo Steponas (Stefan), kurio sūnus Aleksandras 1819 m. Vilniaus Taryboje apsigynė bajorystę su herbu kirvis. Aleksandro sūnus Janas su savo sūnumis Abraomu (Abraham) ir Suleimanu gavo bajorystės teisių pripažinimą Peterburgo heroldijoje su įrašymo į Kauno bajorų knygą teise."

Kadangi Tuhan - Baranovskis buvo lietuvių totorius, o istoriniai šaltiniai leidžia manyti jį pažinojus Romanovskius, man labiau priimtina antroji versija. Juolab, kad Tuhan - Baranovskis gyveno Vilkaviškio krašte esančiame Vinkšnupių dvare. Kitą dieną po apsilankymo senosiose kapinėse, mane pasiekė žinia, kad prie dvarininkės kapo fotografavosi dvi moterys. Viena moteris veidą buvo prisidengusi apdangalu, panašiu į čiadrą... Šis keistas nutikimas dalinai patvirtina, kad dvarininkės kapą galėjo lankyti giminaitės, turinčios totorių kraujo. Istorinių pasakojimų apie palaidotą dvarininkę nėra, tačiau Romanovskių giminės kilmė leidžia manyti kokia ji buvo iškili.

Kapinėse 1936 m. palaidotas Gižų policijos nuovados viršininkas Liudas Lietuvninkas. Jo paminklo autorius vienas žymiausių Lietuvos skulptorių -Vytautas Košuba. Paminklas buvo pastatytas 1937 m. Mirštančio sparnuoto kario statula 1993 m. buvo įrašyta į Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą . L.Lietuvninko antkapio lentelėje yra išlikęs užrašas: „Garbingai tarnybą eidamas žuvo 1936 metų lapkričio 9 Gižuose“. Istorikai teigia, jog lemtingąją dieną į Gižų policijos nuovadą atėjo nepažįstamas vyras, neva turinti svarbų pranešimą viršininkui. Nepažįstamasis, kiek pabendravęs su nuovados vadu, išsitraukė ginklą ir nušovė 33 metų L.Lietuvninką. Beveik Vilkaviškio centre įkurtose kapinėse ilsisi tarpukario Lietuvos kapelmeisterio Jano Brauno palaikai. J.Braunas dar anuomet organizavo husarų ir ulonų pulkų orkestrus. Jis sukūrė daug įvairių maršų - Lietuvos prezidento, kariuomenės vado, už aktyvią veiklą buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu.



Laiko gijos




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar rūpinatės savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose?
Informaciją skelbiu apgalvotai.
Dėl to visai nesuku galvos.
Neturiu socialinio tinklo paskyros.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas