„Santaka“ / Įdomiausios Lietuvos 100-mečio korupcijos bylos / Įdomu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Įdomu

Dalinkitės:  


Lašiniai su netinkamu žymėjimu būdavo nuskutami.

Įdomiausios Lietuvos 100-mečio korupcijos bylos

Lietuvoje minint valstybės atkūrimo 100-metį, netradiciškai žvelgiame į netikėčiausias praėjusio amžiaus suktybes ir korupcines bylas.

Šiandien ne viena iš šių istorijų gali pasirodyti netikėta, tačiau iš tiesų per 100 m. ne tiek daug ir pasikeitėme. Ir tarpukario Lietuvoje būta „oligarchų“, pralobusių abejotinomis aplinkybėmis, papirkinėjusių valdininkus ir naujai sukurtai kariuomenei siūliusių pirkti „auksinius šaukštus“.

Štai žinomas tarpukario Kauno notaras Kazys Škėma per žemės reformą jam gerai sumokėdavusiems dvarininkams sumaniai „talkininkavo“ apgaudinėjant valstybę: įformindavo suklastotus dokumentus, kuriuose buvo nurodytas mažesnis žemės plotas. Mažiau žemės – mažiau nusavindavo. Paprasta.

Sakote, kad šių laikų bankininkai godūs? Tereikia prisiminti, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos finansų ministras Martynas Yčas, laikomas vienu iš lietuviškos bankininkystės bei pramonės pradininkų, tarpukariu Prekybos ir pramonės bankui grimztant į bankrotą, turėjo drąsos iš banko kasos pasiimti dideles pinigų sumas ir jas perskolinti verslininkams ir prekybininkams už 200 proc. metinių palūkanų.

O ar galėtumėte pasakyti, į kokią šalį, pasinaudodami Lietuvos diplomatiniu paštu, Vokietijoje nupirktas prekes – sachariną, cukrų, „šnapsą“ ir papirosus – gabeno Pirmosios Respublikos diplomatai? Kaimyninėje Rusijoje valdant bolševikams tvyrojo skurdas, tad nepasinaudoti netikrinamu diplomatiniu paštu buvo per didelė pagunda.

Dar daugiau – siekiant prekes parduoti bolševikams, reikėjo turėti neeilinių korupcinių įgūdžių, kuriais mūsų diplomatai netruko pasinaudoti. Buvo netgi sudarytas lengviausiai paperkamų Rusijos pareigūnų sąrašas. Štai jums ir žymioji „Sacharino byla“.

Palyginti neseniai nuskambėjusi „Auksinių šaukštų“ byla iš tiesų yra labai panaši į kitą tarpukario bylą: tūlas Seimo narys ir Ūkininkų sąjungos pirmininkas Feliksas Mikšys ir vicepirmininkas dr. Eliziejus Draugelis, susidėję su Marijampolės ūkio banko direktoriumi Juozu Bergu, nutarė pasipinigauti pigius lašinius iš Vokietijos parduodami kaip aukštos kokybės lašinukus iš Klaipėdos, tais laikais labai vertintus. Iš Vokietijos atvežti importiniai amerikietiški lašiniai buvo žymėti, bet tai nesutrukdė: jie lašinių antspaudus su raidėmis USA tiesiog nuskusdavo. Taip gimė garsioji „Lašinių skutimo byla“.

O štai vienas garsiausių tarpukario Lietuvos korupcijos skandalų, susijęs su kontrabanda į Lietuvą, tuometiniam Vyriausybės vadovui ir finansų ministrui Vytautui Petruliui baigėsi liūdnai – sėdo kalėjiman. Vienoje byloje susimaišė ir kyšio ėmimas, ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Jo vadovaujama vyriausybė ir Finansų ministerija uždraudė įvežti į Lietuvą papirosus, „šnapsą“, žuvis, javus, net degtukus. Visos šios prekės buvo pigesnės kaimyninėse šalyse.

O draudimą apeiti buvo lengviausia to paties draudimo autoriams: V. Petrulis pats netrukus išduodavo leidimus įvežti draudžiamas prekes, imdamas už tai kyšius. Kasmet susidarydavo apie 20 tūkst. litų sumelė...

Dar daugiau – tas pats Finansų ministras p. V. Petrulis buvo kaltinamas, kad privėlė machinacijų ir kaldindamas naujuosius litus – tiesiog sumažindavo sidabro kiekį juose, o likusius brangaus metalo likučius – susišluodavo savo kišenėn.

Nemažiau drąsiu sukčiumi pasirodė ir buvęs tarpukario Lietuvos Pašto valdybos direktorius Adolfas Sruoga, kuris savo spaustuvėje spausdino padirbtus Lietuvos pašto ženklus, o vėliau juos platino per Vokietijos pirklius. Kad „bizniukas“ būtų pelningesnis, jis specialiai padirbtuose pašto ženkluose priveldavo klaidų, o tokie ženklai kolekcionierių buvo superkami dar brangiau!

Tarpukariu maisto pramonė buvo pakilime; nenuostabu, juk Lietuva – agrarinis kraštas. Kaip greitai pralobti gerai žinojo tuomet vienos stambiausių maisto pramonės įmonių, bendrovės „Maistas“ direktorius Jonas Lapėnas.

Jo vadovaujama bendrovė sugalvojo: jei vertingas ir brangus bekonas bent kilogramu viršija numatytą 100 kg. svorį – jis automatiškai tampa pigia lašinine kiaule. Ūkininkai gaudavo nepalyginamai mažesnį atlygį, o bendrovė „Maistas“ sunkesnius bekonus realizuodavo dar brangiau... Taip buvo pasisavinti net 6 mln. litų (tarpukario litas buvo nepalyginamai vertingesnis, nei atkūrus Antrąją Respubliką)!

Kviečiame dalyvauti garsiausių Lietuvos 100-mečio suktybių viktorinoje ir sužinoti dar daugiau!

https://discover.apester.com/media/5ab39290aa68ce433037c17e?src=link






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas