|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Renovacijos procesui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atidžiau pasidomėti renovacijai naudojamų medžiagų kokybe.
Atliekant patikras nustatyta, jog kai kuriais atvejais naudojamos medžiagos neatitinka deklaruojamų degumo savybių. Itin pavojingais įvardijami gaisrai daugiabučiuose, nes galimybės iš tokio gaisro išsigelbėti – itin ribotos.
Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos tarybos narys, sertifikuotas auditorius ir gaisro rizikos vertintojas Martynas Matulevičius atkreipia dėmesį, kad pastatų fasadų šiltinimui Lietuvoje dažnai naudojamos pigios medžiagos, kurios tuo pačiu yra ir itin degios.
„Namo renovacijos metu, dengiant fasadą, pavyzdžiui, putplasčiu, jis yra paliekamas atviras tol, kol padengiamas visas pastatas, tik tuomet imamasi jį dengti apsauginiu tinko sluoksniu. Iki visiškos izoliacijos kilus gaisrui, iš tokio pastato išsigelbėti gali būti sudėtinga. Be to ir izoliuotame, tačiau degiomis medžiagomis apšiltintame name, iki galo jaustis saugiam – sunku. Šiuo metu itin trūksta specialistų, gebančių tinkamai apsaugoti fasadines sistemas su degia termoizoliacija. Tikrindami randame nemažai broko, nes užtikrinti mažus tinko storius jautriose fasado vietose sudėtinga“, – aiškina specialistas.
Praėjusiais metais Gaisrinių tyrimų centro ir lydinčių kokybės patikrinimo organizacijų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kai kuriais atvejais ant pastatų fasadų montuojamos medžiagos neatitinka deklaruojamų degumo savybių. Dar pavojingiau, kai didelio degumo medžiagos, naudojamos šiltinimui iš vidaus. Tyrimų duomenimis, 20 m² patalpa ugnimi ir dūmais gali visiškai užsipildyti per pusantros minutės, kuomet ugnies plitimas mineraline vata nefiksuojamas net ir po kelių valandų.
Draudimo bendrovės BTA turto draudimo rizikos vertintojo Ramūno Juso teigimu, gaisrai renovuojamuose daugiabučiuose kelia pavojų ne tik turtui, bet ir gyvybei. Jei pastato viduje ar išorėje yra daug degių medžiagų, ugnis jomis plinta ne minutėmis, o sekundėmis. O jei renovuojamas 12 ar 16 aukštų namas, degių medžiagų naudojimas gali tapti pražūtingu. 2016–2017 m. Lietuvoje renovuota beveik 1 200 namų, nuo 2013 m. – beveik 2 tūkst. daugiabučių.
M. Matulevičius primena, kad statyboms ar renovacijai naudojant degias medžiagas, ugnis yra tik vienas iš gaisro pavojų.
„Žemos degumo klasės medžiagos yra labai toksiškos. Kilus gaisrui ir medžiagoms ėmus stipriai degti, o patalpai prisipildžius dūmų, susidaro vadinamasis flash-over efektas. Ugnis ima plisti toksiškomis dujomis. Žmonėms jos labai pavojingos: 3–4 pilni įkvėpimai ir prarandama sąmonė, tad naktį kilus gaisrui daugiabutyje miegantys žmonės, esant papildomoms pavojingoms aplinkybėms, gali taip ir neprabusti, nepamatyti atvirų liepsnų. Daugelis žmonių dėl gyvenamuosiuose namuose kilusių gaisrų nukenčia ne nudegę, bet apsinuodiję be galo toksiškais dūmais“, – aiškina M. Matulevičius.
Draudimo bendrovės specialistas pastebi, kad daugiabučių renovacijos metu gyventojai turėtų labiau domėtis, kokios medžiagos yra naudojamos modernizuojant pastatą.
„Rengiant daugiabučių namų renovacijos planą, gyventojams yra pateikiami du projektai – A ir B. A projektas yra parengtas naudojant bazines medžiagas, yra pigus. B – brangesnis. Kaina yra vienintelis skirtumas, kurį pamato gyventojai. Bet jei imsime skaičiuoti, matysime, kad nedegių medžiagų naudojimas pridės vos kelis eurus per mėnesį prie sąskaitos, tačiau užtikrins nepalyginamai didesnį būsto saugumą, ilgaamžiškumą. Draudikai turbūt geriausiai žino, kad galvojimas, jog savo bute gaisro tikrai pavyks išvengti – labiau panašus į saviapgaulę, galinčią turėti skaudžių pasekmių. Be to vargu ar galite garantuoti už kaimyną, kuriam elgiantis neatsargiai sukeltas gaisras sunaikins visą jūsų turtą ir sukels grėsmę gyvybei“ – sako specialistas.
Renovacijos procesui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atidžiau pasidomėti renovacijai naudojamų medžiagų kokybe. |
Atliekant patikras nustatyta, jog kai kuriais atvejais naudojamos medžiagos neatitinka deklaruojamų degumo savybių. Itin pavojingais įvardijami gaisrai daugiabučiuose, nes galimybės iš tokio gaisro išsigelbėti – itin ribotos.
Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos tarybos narys, sertifikuotas auditorius ir gaisro rizikos vertintojas Martynas Matulevičius atkreipia dėmesį, kad pastatų fasadų šiltinimui Lietuvoje dažnai naudojamos pigios medžiagos, kurios tuo pačiu yra ir itin degios.
„Namo renovacijos metu, dengiant fasadą, pavyzdžiui, putplasčiu, jis yra paliekamas atviras tol, kol padengiamas visas pastatas, tik tuomet imamasi jį dengti apsauginiu tinko sluoksniu. Iki visiškos izoliacijos kilus gaisrui, iš tokio pastato išsigelbėti gali būti sudėtinga. Be to ir izoliuotame, tačiau degiomis medžiagomis apšiltintame name, iki galo jaustis saugiam – sunku. Šiuo metu itin trūksta specialistų, gebančių tinkamai apsaugoti fasadines sistemas su degia termoizoliacija. Tikrindami randame nemažai broko, nes užtikrinti mažus tinko storius jautriose fasado vietose sudėtinga“, – aiškina specialistas.
Praėjusiais metais Gaisrinių tyrimų centro ir lydinčių kokybės patikrinimo organizacijų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kai kuriais atvejais ant pastatų fasadų montuojamos medžiagos neatitinka deklaruojamų degumo savybių. Dar pavojingiau, kai didelio degumo medžiagos, naudojamos šiltinimui iš vidaus. Tyrimų duomenimis, 20 m² patalpa ugnimi ir dūmais gali visiškai užsipildyti per pusantros minutės, kuomet ugnies plitimas mineraline vata nefiksuojamas net ir po kelių valandų.
Draudimo bendrovės BTA turto draudimo rizikos vertintojo Ramūno Juso teigimu, gaisrai renovuojamuose daugiabučiuose kelia pavojų ne tik turtui, bet ir gyvybei. Jei pastato viduje ar išorėje yra daug degių medžiagų, ugnis jomis plinta ne minutėmis, o sekundėmis. O jei renovuojamas 12 ar 16 aukštų namas, degių medžiagų naudojimas gali tapti pražūtingu.
2016–2017 m. Lietuvoje renovuota beveik 1 200 namų, nuo 2013 m. – beveik 2 tūkst. daugiabučių.
M. Matulevičius primena, kad statyboms ar renovacijai naudojant degias medžiagas, ugnis yra tik vienas iš gaisro pavojų.
„Žemos degumo klasės medžiagos yra labai toksiškos. Kilus gaisrui ir medžiagoms ėmus stipriai degti, o patalpai prisipildžius dūmų, susidaro vadinamasis flash-over efektas. Ugnis ima plisti toksiškomis dujomis. Žmonėms jos labai pavojingos: 3–4 pilni įkvėpimai ir prarandama sąmonė, tad naktį kilus gaisrui daugiabutyje miegantys žmonės, esant papildomoms pavojingoms aplinkybėms, gali taip ir neprabusti, nepamatyti atvirų liepsnų. Daugelis žmonių dėl gyvenamuosiuose namuose kilusių gaisrų nukenčia ne nudegę, bet apsinuodiję be galo toksiškais dūmais“, – aiškina M. Matulevičius.
Draudimo bendrovės specialistas pastebi, kad daugiabučių renovacijos metu gyventojai turėtų labiau domėtis, kokios medžiagos yra naudojamos modernizuojant pastatą.
„Rengiant daugiabučių namų renovacijos planą, gyventojams yra pateikiami du projektai – A ir B. A projektas yra parengtas naudojant bazines medžiagas, yra pigus. B – brangesnis. Kaina yra vienintelis skirtumas, kurį pamato gyventojai. Bet jei imsime skaičiuoti, matysime, kad nedegių medžiagų naudojimas pridės vos kelis eurus per mėnesį prie sąskaitos, tačiau užtikrins nepalyginamai didesnį būsto saugumą, ilgaamžiškumą. Draudikai turbūt geriausiai žino, kad galvojimas, jog savo bute gaisro tikrai pavyks išvengti – labiau panašus į saviapgaulę, galinčią turėti skaudžių pasekmių. Be to vargu ar galite garantuoti už kaimyną, kuriam elgiantis neatsargiai sukeltas gaisras sunaikins visą jūsų turtą ir sukels grėsmę gyvybei“ – sako specialistas.
Publikuota: 2018-03-30 09:34:17
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|